Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2015 m. lapkričio 20 d., Nr. 22 (241)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Prisiminė Panevėžio vyskupą Kazimierą Paltaroką ir jo epochą

Konferencijos dalyviai

Kazimiero Paltaroko gimnazijos
salės sceną puošė vysk. Kazimiero
Paltaroko portretas

Spalio 22 dieną Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos salė vos talpino visus į konferenciją „Iš Panevėžio praeities: vyskupas Kazimieras Paltarokas ir jo epocha“ susirinkusius panevėžiečius bei miesto svečius. Panevėžio kraštotyros muziejaus konferencija, skirta vysk. K. Paltaroko 140-osioms gimimo metinėms paminėti, vyko septynioliktąjį kartą. Sveikinimo žodį tarė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Panevėžio vyskupijos apaštalinis administratorius arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, Kovo 11-osios akto signatarai, Seimo nariai Rasa Juknevičienė, Povilas Urbšys ir kiti.

Pranešimu „Lietuva Šventojo Sosto politikoje po Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo ir Konkordato sudarymo“ konferenciją pradėjo humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Algimantas Kasparavičius. Jis nušvietė XX amžiaus trečiojo dešimtmečio politinę aplinką Lietuvoje bei Europoje, Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo bei Konkordato sudarymo išvakarėse.

Humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Regina Laukaitytė pranešime „Vyskupijos centro formavimas Panevėžyje 1926–1940 metais“ svarbiausią dėmesį skyrė finansiniam naujos Panevėžio vyskupijos organizavimo aspektui: su kokiomis finansinėmis problemomis susidūrė vyskupas K. Paltarokas ir kaip jos buvo spręstos. Tai leido išryškinti dvasininkų ir visų tikinčiųjų indėlį formuojant vyskupijos centro struktūras.

Pranešimą „Panevėžio vyskupijos raida pokarinės sovietizacijos sąlygomis (1945–1955)“ skaitė humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas Arūnas Streikus. Jis teigė, kad Panevėžio vyskupijos kurijos archyve išliko labai nedaug šaltinių, kuriais remiantis būtų galima nuosekliai ir visapusiškai rekonstruoti vyskupijos būklės kaitą per minėtą dramatišką Lietuvos istorijos dešimtmetį. Tačiau, alternatyvių šaltinių šiai spragai užpildyti radęs kun. Petro Tarulio atsiminimuose bei kun. Felikso Jaramino dienoraštyje. Pranešėjas pristatė keletą nuotrupų iš minėtų šaltinių, kurie padėjo pajusti sudėtingą to meto dvasią Panevėžio vyskupijoje.

Humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vyriausiasis specialistas Darius Juodis pranešime „Vyskupas Kazimieras Paltarokas sovietų saugumo akiratyje“ nagrinėjo sovietų saugumo taikytas poveikio priemones vyskupo Kazimiero Paltaroko atžvilgiu, aptarė slapto veikimo būdus, saugumiečių planuotus ir įgyvendintus siekius, papildė jau anksčiau istorinėje literatūroje išdėstytus faktus.

Apie Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje saugomą vertingą biblioteką pranešime „Biblioteka po Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros skliautais: užmaršties dulkes nužėrus“ kalbėjo Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnioji muziejininkė Emilija Juškienė. Ji minėjo kad šią biblioteką sudaro apie 10 tūkstančių vienetų įvairiausių spaudinių ir rankraščių, iš kurių pati seniausia yra „Biblia Sacra Vulgatae editionis, versiculis distineta“, išleista Vatikane, 1693 metais. Toliau pranešėja bendrais bruožais apžvelgė bibliotekos leidinius pagal išleidimo metus chronologine tvarka.

Pranešimą tema „Vyskupo Kazimiero Paltaroko rūpestis vaikų ir jaunimo auklėjimu bei švietimu“ skaitė Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas Juozas Brazauskas. Jis aptarė vysk. K. Paltaroko pastangas auklėjant vaikus ir jaunimą katalikiška dvasia.

Gražiai ir šiltai konferenciją pranešimu „Vyskupo Kazimiero Paltaroko palikimas ir atminties ženklai“ užbaigė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotoja Albina Saladūnaitė.

Parengė Emilija Juškienė,
Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnioji muziejininkė

Tomo Stasevičiaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija