Kalėdų Palaiminimas

Popiežius Pranciškus suteikė iškilmingą palaiminimą „Urbi et orbi“ į Šv. Petro aikštę susirinkusiems maldininkams

Popiežius Pranciškus viso pasaulio tikintiesiems palinkėjo linksmų šventų Kalėdų ir suteikė iškilmingą palaiminimą „Urbi et orbi“ („Miestui ir pasauliui“).

„Nuoširdžiai sveikinu jus, brangieji broliai ir seserys, atvykusius į šią aikštę iš viso pasaulio, taip pat visus, kas vienijasi su mumis radijo, televizijos ir kitų komunikavimo priemonių pagalba, – sakė popiežius Pranciškus. – Dabar Šventųjų Gailestingumo metų Kalėdos, tad visiems linkiu priimti į savo gyvenimą Dievo Gailestingumą, kurį mums padovanojo Jėzus Kristus, kad būtume gailestingi savo broliams. Šitaip mes ugdysime taiką. Džiugių Kalėdų!“

Šventojo Tėvo kalba prieš palaiminimą „Urbi et orbi“

Brangieji broliai ir seserys, džiugių Kalėdų! Kristus mums gimė, džiaukimės mūsų išgelbėjimo diena! Atverkime savo širdis ir priimkime šios dienos malonę, kuri yra Jis pats. Jėzus yra toji šviesi diena, patekėjusi žmonijos horizonte, gailestingumo diena, kurią Tėvas apreiškė žmonijai kaip savo begalinį gerumą, šviesos dieną, kuri išsklaido baimės ir liūdesio sutemas, taikos dieną, kurią tampa įmanoma susitikti, kalbėtis ir visų pirma susitaikyti. Džiaugsmo diena – didžiojo džiaugsmo diena mažutėliams, nuolankiesiems ir visai tautai (plg. Lk 2, 10).

Šią dieną Mergelė Marija pagimdė Jėzų, Išganytoją. Prakartėlėje matome Dievo mums duotą ženklą – kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose (plg. Lk 2, 12). Kaip Betliejaus piemenys ir mes einame pasižiūrėti šio ženklo, šio įvykio, kuris kasmet atsinaujina Bažnyčioje. Kalėdos – įvykis, atsinaujinantis kiekvienoje šeimoje, kiekvienoje parapijoje, kiekvienoje bendruomenėje, kurios priima Jėzuje Kristuje įsikūnijusią Dievo meilę. Bažnyčia ir Marija visiems rodo šį Dievo ženklą: kūdikį, kurį ji nešiojo savo įsčiose, kurį pagimdė, bet kuris yra Aukščiausiojo Sūnus, nes jis „iš Šventosios Dvasios“ (Mt 1, 20). Jis yra Gelbėtojas. Jis yra Dievo Avinėlis, kuris sau prisiima pasaulio nuodėmę (plg Jn 1, 29). Kartu su piemenimis nusilenkime Avinėliui, pagarbinkime kūnu tapusį Dievo Gerumą, leiskime, kad mūsų akys prisipildytų atgailos ašarų, kad jos nuplautų mūsų širdis. Visiems mums šito reikia. Jis vienas, tik jis gali mus išgelbėti. Tik Dievo Gailestingumas gali išvaduoti žmoniją iš daugybės blogio formų, kartais siaubingų, kurias joje sukuria egoizmas. Dievo malonė gali atversti širdis ir atverti išeities kelius iš žmogiškai neišsprendžiamų situacijų.

Kur gimsta Dievas, gimsta viltis. Jis atneša viltį. Kur gimsta Dievas, gimsta taika. Kur gimsta taika, ten nebelieka vietos neapykantai ir karui. O vis dėlto kaip tik ten, kur į pasaulį atėjo žmogumi tapęs Dievo Sūnus, tebesitęsia įtampa ir smurtas, o taika vis dar yra dovana, kurios reikia maldauti ir kurią reikia kurti. Izraeliečiai ir palestiniečiai teatnaujina tiesioginį dialogą ir tepasiekia susitarimą, kuris leistų abiem tautoms darniai sugyventi, užbaigti jas supriešinusį ir visam regionui kenksmingą konfliktą.

Prašome Viešpatį, kad Jungtinėse Tautose pasiektas susitarimas kuo greičiau nutildytų ginklų griaudėjimą Sirijoje ir kad kuo greičiau pasibaigtų vietinius gyventojus iškankinusi humanitarinė krizė. Lygiai taip pat svarbu, kad visi paremtų susitarimą dėl Libijos ir kad būtų užbaigtas šalį slegiantis susiskaldymas ir smurtas. Tarptautinė bendruomenė vieningai tesistengia ir kitose šalyse – Irake, Jemene, Užsachario Afrikoje – nutraukti smurtą, nuo kurio žūsta daug žmonių, sukeliamos neapsakomos kančios, naikinamas tautų istorinis ir kultūrinis paveldas. Atsimenu visus, kas tapo žiaurių teroristinių išpuolių aukomis, ypač pastarojo meto pasikėsinimuose Egipto padangėje, Beirute, Paryžiuje, Bamake ir Tunise. Kūdikis Jėzus teguodžia ir testiprina mūsų brolius, persekiojamus dėl tikėjimo įvairiose pasaulio šalyse. Jie yra mūsų dienų kankiniai.

Taikos ir santarvės meldžiame brangiems Kongo Demokratinės Respublikos, Burundžio ir Pietų Sudano gyventojams, kad tvirtėtų dialogas ir visų pasiryžimas kurti nuoširdžią, tarpusavio supratimu paremtą visuomenę.

Kalėdos teatneša tikrą taiką ir į Ukrainą, tesuteikia atgaivą visiems, kas kenčia dėl konflikto, ir teįkvepia valią vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kad būtų atkurta santarvė visoje šalyje.

Šios dienos džiaugsmas teapšviečia kolumbiečių tautos pastangas, kad gaivinami vilties siektų trokštamos taikos.

Kur gimsta Dievas, gimsta viltis, o kur gimsta viltis, ten žmonės atranda savo orumą. Vis dėlto ir šiandien iš daugybės vyrų ir moterų atimtas žmogiškas orumas. Jie kaip Kūdikis Jėzus kenčia šaltį, skurdą, jie yra kitų žmonių atstumti. Mūsų artumas tepasiekia visus bejėgius, ypač kareiviais paverstus vaikus, smurtą kenčiančias moteris, prekybos žmonėmis ir narkotikais aukas.

Tesulaukia mūsų paguodos nuo skurdo ir karų bėgantys žmonės, keliaujantys nežmoniškomis sąlygomis, rizikuojantys gyvybe. Tebūnie atlyginta gausia palaima visiems, pavieniams asmenims ir valstybėms, už dosnią paramą ir prieglobstį, suteiktą migrantams ir pabėgėliams, už pagalbą, kad jie galėtų susikurti žmogaus vertą ateitį sau ir savo artimiesiems, kad galėtų integruotis į juos priimančias visuomenes.

Šią šventės dieną Viešpats tesugrąžina viltį neturintiems darbo ir teparemia atsakinguosius už politinį ir ekonominį gyvenimą, kad jie siektų visų gerovės ir gintų kiekvienos žmogiškosios gyvybės orumą.

Kur gimsta Dievas, ten žydi gailestingumas. Jis yra brangiausia Dievo mums duodama dovana, ypač šiais jubiliejaus metais, kuriais esame kviečiami atrasti mūsų dangiškojo Tėvo gerumą kiekvienam iš mūsų. Tesuteikia Viešpats malonę kaliniams pajusti jo gailestingąją meilę, gydančią žaizdas ir nugalinčią blogį.

Šiandien visi kartu džiaukimės mūsų išgelbėjimo diena. Kontempliuokime prakartėlę, žiūrėkime į išskėstas Jėzaus rankas, matykime jose gailestingojo Tėvo glėbį; klausykime, ką Kūdikis mums sako: „Savo giminių ir bičiulių labui sakysiu: Tebūna tavyje ramybė!“ (Ps 122, 8)“.

Vatikano radijas
Reuters nuotrauka

© 2016 „XXI amžius“