2015 metai

Kalėdų Palaiminimas

Popiežius Pranciškus suteikė iškilmingą palaiminimą „Urbi et orbi“ į Šv. Petro aikštę susirinkusiems maldininkams

Popiežius Pranciškus viso pasaulio tikintiesiems palinkėjo linksmų šventų Kalėdų ir suteikė iškilmingą palaiminimą „Urbi et orbi“ („Miestui ir pasauliui“).

„Nuoširdžiai sveikinu jus, brangieji broliai ir seserys, atvykusius į šią aikštę iš viso pasaulio, taip pat visus, kas vienijasi su mumis radijo, televizijos ir kitų komunikavimo priemonių pagalba, – sakė popiežius Pranciškus. – Dabar Šventųjų Gailestingumo metų Kalėdos, tad visiems linkiu priimti į savo gyvenimą Dievo Gailestingumą, kurį mums padovanojo Jėzus Kristus, kad būtume gailestingi savo broliams. Šitaip mes ugdysime taiką. Džiugių Kalėdų!“

Šventojo Tėvo kalba prieš palaiminimą „Urbi et orbi“

Brangieji broliai ir seserys, džiugių Kalėdų! Kristus mums gimė, džiaukimės mūsų išgelbėjimo diena! Atverkime savo širdis ir priimkime šios dienos malonę, kuri yra Jis pats. Jėzus yra toji šviesi diena, patekėjusi žmonijos horizonte, gailestingumo diena, kurią Tėvas apreiškė žmonijai kaip savo begalinį gerumą, šviesos dieną, kuri išsklaido baimės ir liūdesio sutemas, taikos dieną, kurią tampa įmanoma susitikti, kalbėtis ir visų pirma susitaikyti. Džiaugsmo diena – didžiojo džiaugsmo diena mažutėliams, nuolankiesiems ir visai tautai (plg. Lk 2, 10).

Kūdikėlio Jėzaus šypsena patvirtina, kad esame mylimi

Šventasis Tėvas bučiuoja Kūdikėlio Jėzaus skulptūrą. Paskui Popiežius ją nunešė į Šv. Petro bazilikoje įrengtą prakartėlę

Paskutinėje 2015 metais vykusioje bendrojoje trečiadienio audiencijoje Popiežius kvietė mokytis nuolankumo iš Kūdikėlio Jėzaus.

„Šiomis Kalėdų dienomis stovime priešais Kūdikėlį Jėzų. Namuose dar daugelis šeimų pastato prakartėles, tęsdamos šią gražią tradiciją, siekiančią Pranciškaus Asyžiečio laikus ir palaikančią mūsų širdyse gyvą Dievo, tampančio žmogumi, slėpinį“, – kalbėjo Šventasis Tėvas, atkreipdamas dėmesį, kad pamaldumas Kūdikėliui Jėzui labai paplitęs. Daugelis šventųjų jį puoselėjo savo kasdienėse maldose ir troško kurti savo gyvenimą pagal Kūdikėlio Jėzaus pavyzdį. Popiežius paminėjo šventąją Teresę iš Lizjė, pasirinkusią Kūdikėlio Jėzaus ir Šventojo Veido Teresės vardą. Karmelitė, vėliau paskelbta Bažnyčios Mokytoja, gyveno ir liudijo dvasinę vaikystę, kuri, medituojant Mergelės Marijos mokykloje, padeda išmokti nuolankumo Dievo, kuris dėl mūsų tapo mažutėliu. Tai – didysis slėpinys: Dievas yra nuolankus! Mes didžiuojamės, esame pilni tuštybės, bet esame niekas! Jis, kuris yra didis, yra nuolankus ir tampa kūdikiu. Tai – tikrasis slėpinys: Dievas yra nuolankus.

Laiko vagims – „ne“, o jo įprasminimui – „taip“

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai maestro Virgilijus Noreika įspūdingai dainuoja apie laiką, kurio „nesustabdysi, neatsuksi atgal, prieš laiką lygūs visi, laikas visagalis”, atrodo, jog, kaip prieš vėją nepučiama, taip ir prieš laiką nesispyriojama – jis kaip nugalėtojas per pasaulį eina nesustabdomu žingsniu. Akivaizdu, jog laikas viską keičia, tačiau jis, paslaptingas ir neapčiuopiamas, nekinta, nemiršta ir dėl to gali kilti įspūdis, kad laikas tikrai turi valdovo savybių.

Laikas mums be galo svarbus, nes būtent jame Viešpats, pasinaudodamas mūsų tikėjimo darbais, tarsi specialiomis adatomis kiekvienam iš mūsų siuva dieviškos garbės drabužį, kurį vilkėdami būsime atpažinti amžinybėje ir pakviesti įeiti dangiškąsias Velykas. Dievo Sūnus dėl to ir gimė laike, kad jį dar labiau pašventintų ir sukilnintų. Todėl dienos yra piktos tiems, kurie jas švaisto, ir palaimintos tiems, kurie gerai jomis naudojasi (Ef 5, 16).

Matyti savo ateities viziją

Kun. Rytis GURKŠNYS SJ

Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis (Mt 2, 9b).

Pakalbėkime apie tai, kaip svarbu matyti savo ateities viziją. Visi mes norime sukurti tam tikrą ateitį sau, savo vaikams, savo įmonei, savo bažnyčiai, savo šaliai. Kad ši vizija taptų tikrove, turime kuo dažniau laikyti ją savo mintyse. Atlikti tyrimai patvirtina, kad mes sukuriame tai, ko nuolat siekiame. Mums reikia simbolių, kurie dažniau primintų tai, ko siekiame. Tai gali būti koks nors daiktas, suvenyras, nuotrauka, piešinys, sakinys, kuris kasdien keletą kartų primintų tai, ką Dievas nori mums dovanoti.

Vienas vyras norėjo pastatyti naują pastatą savo įmonei. Jis vieną dieną nuėjo į parduotuvę ir nusipirko vieną plytą, pasidėjo ją ant savo rašomojo stalo. Kasdien keletą kartų pažvelgdavo į ją ir pamąstydavo apie tą gražų naują pastatą. Kasdien jis greitai judėjo į savo vizijos įgyvendinimą. Šis simbolis padėjo susikoncentruoti į tikslą, vis daugiau jėgų, laiko, pastangų, dėmesio, kūrybingumo jam skirti, atrasti neįtikėtinų galimybių ir greitai pastatyti statinį.

Gailestingumas yra vaistas, kurio visiems reikia

Popiežius Pranciškus gruodžio19-ąją audiencijoje priėmė Italijos geležinkelio bendrovės darbuotojus, pasidžiaugė įmonės socialinėmis iniciatyvomis, skirtomis padėti pagalbos reikalingiems žmonėms. Viena tokių yra benamių nakvynės namai „Don Luigi di Liegro“, įrengti Romoje centrinės geležinkelio stoties komplekse „Termini“. Popiežius tą vakarą apsilankė šiame benamių centre ir atvėrė Šventąsias artimo meilės duris.

„Prasidėję Šventieji metai pirmiausia pamoko mus ir įrėžia į mūsų širdis bei mintis, kad gailestingumas yra pirmasis ir pats tikriausias vaistas žmonėms. Kiek daug išgydo gailestingas paglostymas! Tai – vaistas, kurio visiems reikia, – sakė popiežius Pranciškus, kalbėdamas geležinkelio darbininkams. – Tai – vaistas, kuris nuolat gausiai teka iš Dievo, tačiau ir mes turime išmokti, kaip jį duoti vieni kitiems taip, kad kiekvienas galėtų pilnutinai patirti savo žmogiškumą. Būtent tai mums primena šventosios Durys, kurios šiomis dienomis buvo atvertos visose pasaulio vyskupijose. Kas jas peržengia su meile, ieškodamas atleidimo ir pasigailėjimo, bus vedamas dar dosniau aukoti ir aukotis vardan savo ir brolių išganymo. Leiskime, kad žengimas per šias dvasines duris mus taip perkeistų, kad liktume paženklinti. Leiskime Gailestingumo jubiliejui paveikti ir mus – visiems mums reikia gailestingumo, kad paskatintų atnaujinti visuomenės audinį, kad ji taptų teisingesnė ir solidaresnė, ypač dabar, šiame dalimis vykstančiame trečiajame pasauliniame kare, kurį jau patiriame“.

Kodėl švenčiamas Gailestingumo Jubiliejus?

Bendrosios gruodžio 9-osios trečiadienio audiencijos katechezę popiežius Pranciškus skyrė atsakymui į klausimą, kodėl paskelbti ir bus švenčiami Gailestingumo Jubiliejus ir Šventieji Gailestingumo metai.

„Bažnyčiai reikia šio išskirtinio, ypatingo laiko. Jai gera išgyventi šį išskirtinį laiką. Bažnyčiai reikia šio ypatingo laiko“, – kalbėjo Pranciškus. Pasak jo, mūsų gilių pokyčių epochoje Bažnyčia yra pašaukta duoti savo įnašą, padarydama regimus Dievo buvimo ir artumo ženklus. Ir Jubiliejus yra mums visiems palankus laikas, nes kontempliuodami Dievišką Gailestingumą, kuris viršija kiekvieną žmogišką ribą ir spindi nuodėmės tamsybėje, galime būti ryžtingesni ir geresni liudytojai. Pažvelgti į Dievą, gailestingą Tėvą, ir brolius, kuriems reikia gailestingumo, reiškia sutelkti dėmesį į esminį Evangelijos turinį: į Jėzų Kristų, kūnu tapusį gailestingumą, padariusį mūsų akims regimą didįjį trejybinį Dievo Meilės slėpinį. Švęsti Gailestingumo Jubiliejų yra tas pats, kaip iš naujo mūsų asmeninio ir bendruomenės gyvenimo centre iškelti Jėzų Kristų, gailestingąjį Dievą.

Pernai Popiežius Vatikane sveikino tris milijonus asmenų, 30 dienų keliavo užsienyje

Popiežių sveikina Kenijos sostinės Nairobio vaikai

Remiantis 2015 metų pabaigoje paskelbtais Popiežiaus namų prefektūros duomenimis, per 2015 metus vien Vatikane popiežius Pranciškus sutiko apie 3,2 milijono asmenų. Šis skaičius nustatytas pagal išdalintų nemokamų audiencijų bilietų skaičių ir apytiksliai vertinant žmonių skaičių bendrose audiencijose, ypač trečiadieniais ir sekmadieniais Šv. Petro aikštėje. Anot Popiežiaus namų prefektūros, bendrosiose trečiadienio audiencijose dalyvavo per 704 tūkstančius žmonių, o liepos mėnesį jos nevyko. Specialiose audiencijose – organizacijoms, judėjimams, vyskupijoms, kongregacijoms – dalyvavo per 408 tūkstančius asmenų. Popiežiaus vadovautose įvairiose liturginėse apeigose dalyvavo per 513 tūkstančių žmonių. Sekmadienio vidudienio maldos susitikimuose dalyvavo daugiau nei 1,5 milijono asmenų.

Gimstame iš Dievo atleidimo

Sveikindamas maldininkus, antrosios Kalėdų dienos vidudienį (kaip kiekvieną šventadienį) susirinkusius į Šv. Petro aikštę „Viešpaties Angelo“ maldos proga, popiežius Pranciškus kalbėjo apie tą dieną Bažnyčios minėtą pirmąjį kankinį šv. Steponą. „Pirmojo kankinio minėjimas seka iškart po Kalėdų iškilmės, – kalbėjo popiežius Pranciškus. – Vakar gimė žemėje Išganytojas; šiandien ištikimas jo liudytojas gimsta dangui. Vakar kaip ir šiandien matome gyvybės atmetimo tamsą, tačiau kartu labai ryškiai spindi ir meilės šviesa, kuri nugali neapykantą ir pradeda naują pasaulį“. Popiežius atkreipė dėmesį į labai svarbų šiandien girdėto Apaštalų darbų pasakojimo apie Stepono kankinystę aspektą – prieš mirtį jis atleidžia savo žudikams. Kaip Jėzus, prikaltas prie kryžiaus, sakė: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“ (Lk 23, 34), panašiai ir Steponas „suklupęs galingu balsu sušuko: „Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!“ (Apd 7, 60). Steponas yra kankinys, liudytojas, nes jis pasielgė kaip Jėzus. Tikras liudytojas visada elgiasi kaip Jėzus: meldžiasi, myli, aukojasi, bet visų pirma atleidžia. Atleidimas – pati kilniausia dovana.

Santuoka yra tarsi augalas

Popiežius Pranciškus pasveikino Šventojo Sosto ir jos institucijų darbuotojus su Kalėdomis. Keli tūkstančiai asmenų – darbuotojų su sutuoktiniais ir artimaisiais, vaikais ir seneliais – užpildė Pauliaus VI audiencijų salę, klausėsi Popiežiaus kalbos, kartu su juo pasimeldė ir gavo jo suteiktą Apaštališkąjį palaiminimą. „Noriu palinkėti, kad visi patirtumėte gailestingumo džiaugsmą, pradedant nuo jūsų šeimų. Jubiliejų reikia švęsti ir namų bažnyčioje, ne vien per didžiuosius renginius: būkime gailestingi kasdienybėje, mūsų kasdieniuose santykiuose, t. y. vyro ir žmonos, tėvų ir vaikų, brolių ir seserų, ir nepamirškime savo senelių, jais rūpinkimės“, – ragino popiežius Pranciškus.

Paryžiaus susitarimas dėl klimato: ribotas, bet geras

Didžiausius teršalus į atmosferą skleidžia energetinės pramonės įmonės

Paryžiuje vykusioje klimato kaitos konferencijoje (Cop21) pasiektas susitarimas dėl priemonių mažinti žmogaus įtaką klimato kaitai nėra idealus, tačiau yra geras, sutaria dauguma ekspertų, vertindami, koks sudėtingas ir sunkus derybų kelias buvo nueitas, prieštaraudami tiems balsams, kurie Paryžiaus susitarimą pavadino nepavykusiu, nes jis nežada radikalaus pokyčio šiandien ar rytoj.

Harvardo universiteto aplinkos ekonomikos programos vadovas profesorius Robertas N. Stavinsas tiki, kad žengtas iš tiesų esminis žingsnis. Iki šiol, reguliuojant aplinkosauginius klausimus, pagrindinis tarptautinis susitarimas buvo 1997 metų Kioto protokolas, įsigaliojęs 2005 metais. Tačiau realus jo poveikis buvo minimalus, nes kalbėta tik apie išsivysčiusius kraštus, kai labiausiai teršti aplinką palengva ėmė didžiosios besivystančios ekonomikos: Kinija, Indija, Brazilija, Korėja, Indonezija, Meksika, Pietų Afrikos Respublika. Tai, kad Paryžiaus susitarimą pasirašė 186 valstybės, kurios kartu atsakingos už 96 procentus išmetamų dujų, yra didžiulis diplomatijos laimėjimas ir didžiulis žingsnis globalioje aplinkos apsaugos politikoje. Pasak profesoriaus R. Stavinso, nors Paryžiaus susitarimas jo akimis yra didelė sėkmė, naujas pamatas prasmingai pažangai, tačiau iš tiesų tik laikas – artimiausi 10 ar 20 metų – parodys, ar šis susitarimas veikia.

Kalėdinis šeimų susitikimas

Gruodžio 27 dieną Šventos Šeimos iškilmės proga po Sumos šv. Mišių Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo parapijoje surengta popietė šeimoms. Tai – graži ir tinkama diena katalikiškoms šeimoms pabūti kartu ir žvelgti į pasiaukojantį Marijos ir Juozapo gyvenimą. Susitikimą kalėdine giesme pradėjo kanklininkai, o vyskupas Rimantas Norvila tarė sveikinimo žodį. Vilkaviškio vyskupijos Šeimos centro direktorė Lina Braukylienė pasidžiaugė aktyviomis miesto šeimomis ir įžvelgė būtinybę joms burtis ne tik per šventes, bet ir iškilus rūpimiems klausimams. Susirinkusieji vaišinosi suneštomis vaišėmis ir turėjo progą stebėti filmuotą medžiagą apie Marijampolės dekanato šeimų šventę, pasiklausyti senovinių Suvalkijos dainų, bet ir išgirsti, kaip kanklės gaminamos. Popietė baigta kalėdine giesme „Sveikas, Jėzau gimusis“.

Šventosios Šeimos sekmadienis

Gruodžio 27 dieną Kaune, Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje, Sumos šv. Mišiose iškilmingai švenčiant Šventosios Šeimos iškilmę, klebonas mons. Vytautas Grigaravičius prie Bazilikos durų pasitiko dvi parapijiečių poras – Birutę ir Antaną, Simoną ir Gražiną, šventusias auksinį bendro gyvenimo jubiliejų. Juos kartu su vaikais, vaikaičiais klebonas iškilmingai atsivedė ir pasodino priešais altorių. Šv. Mišių pradžioje monsinjoras pasidžiaugė, kad parapijoje laimė ir džiaugsmas tą sekmadienį turėti dvi poras jubiliatų, kurie liudija gražų 50 bendro gyvenimo metų jubiliejų. Vadinasi, įmanoma nugyventi ilgą bendrą gyvenimą, užauginti vaikus, susilaukti vaikaičių, nepaisant gyvenimo sunkumų, įvairių iššūkių, kurių, be abejo, teko patirti. Homilijoje klebonas dar ne kartą pasidžiaugė ir linkėjo jiems bei visoms susirinkusioms poroms remtis Šventosios Šeimos pavyzdžiu. Po homilijos visos sutuoktinių poros išsirikiavo centrinėje navoje per visą Baziliką. Klebonui vadovaujant šios sutuoktinių poros atnaujino Santuokos sakramentą ir buvo palaimintos apšlakstant švęstu vandeniu. Pasibaigus šv. Mišioms, klebonas paragino sugiedoti „Ilgiausių metų“, įteikė jubiliejų švenčiančioms poroms Santuokos sakramento atnaujinimo dokumentus ir atminimui padovanojo po albumą apie Kauno Kristaus Prisikėlimo parapiją. Džiugi ir jaudinanti iškilmė baigėsi giesme „Sveikas, Jėzau gimusis“.

Paminėtos 15-osios ordinariato įkūrimo metinės

Gruodžio 18 dieną Vilniuje, Lietuvos kariuomenės ordinariato Šv. Ignoto bažnyčioje, buvo aukojamos jubiliejinės Gailestingumo metų šv. Mišios bei paminėtos 15-osios Lietuvos kariuomenės ordinariato įkūrimo metinės. Šv. Mišių auką drauge su karo kapelionais aukojo apaštalinis Lietuvos kariuomenės ordinariato administratorius arkivyskupas Gintaras Grušas ir pasakė homiliją. Po šv. Mišių sveikino Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Į bažnyčią atnešta Betliejaus taikos ugnis, kuri visada primena mums užduotį prisidėti prie taikos išlaikymo. Perduodami ugnį iš rankų į rankas, turime perduoti taiką. Kaip mažą liepsnelę rūpestingai saugome tarp delnų, taip savo rankomis ir širdimi turime saugoti taiką. Daugelyje pasaulio šalių kylantys konfliktai didina karų pavojų, todėl norime akcentuoti, kad mes rimtai įsipareigojame nešti taikos šviesą būtent tiems žmonėms, kuriems šis vilties ženklas ypač reikalingas.