Krikšto malonė stiprina krikščionių vienybę

Latvijos ekumeninė grupė šių metų Maldų už krikščionių vienybę savaitei parinko biblinį tekstą iš pirmojo apaštalo šv. Petro laiško 

Šv. Meinhardo laikų krikštykla, esanti Rygos liuteronų katedroje

Rygos katalikų arkivyskupas Zbignevas Stankevičius

Rygos liuteronų arkivyskupas Janis Vanagas

Rygos stačiatikių metropolitas Aleksandras Kudriašovas

Sausio 20-osios, trečiadienio, rytą popiežius Pranciškus priėmė bendrojoje audiencijoje kelis tūkstančius maldininkų ir Gailestingumo jubiliejaus piligrimų iš viso pasaulio. Dėl šalto oro visi buvo priimti didžiojoje audiencijų salėje, talpinančioje dvylika tūkstančių asmenų. Audiencijos katechezėje Šventasis Tėvas pratęsė pašnekesių ciklą apie Dievo gailestingumą, kalbėjo apie visiems krikščionims bendrą Krikštą, kvietė melstis, kad visi jie augtų vienybe, kuri pralenkia bet kokį susiskaldymą.

Šventasis Tėvas katechezę pailiustravo pasakojimu apie Rygos katedros krikštyklą iš XII amžiaus, kai Latviją evangelizavo šv. Meinhardas. Ji yra iškalbus ženklas tikėjimo šaltinio, kurį pripažįsta visi Latvijos krikščionys – katalikai, liuteronai, ortodoksai (stačiatikiai ir sentikiai). „Tas šaltinis yra mūsų bendras Krikštas“, – sakė Popiežius, primindamas Latvijos ekumeninės grupės šių metų Maldų už krikščionių vienybę savaitei parinktą biblinį tekstą iš pirmojo apaštalo šv. Petro laiško. Jame raginami pirmieji krikščionys būti sąmoningi, tinkamai įvertinti malonę, gautą per Krikštą, ir jos pasekmes. „Jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. Seniau – ne tauta, dabar – Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę“ (1 Pt 2, 9–10), – rašo apaštalas Petras pirmiesiems krikščionims. – Krikštas visų pirma reiškia, kad visi esame nusidėjėliai ir visiems mums reikalingas išgelbėjimas, išganymas ir išlaisvinimas iš blogio. Kai sakome, kad išpažįstame vieną Krikštą, išpažįstame, kad visi mes – katalikai, protestantai ir ortodoksai – dalijamės patirtimi būti pašaukti iš tamsybių į susitikimą su gyvuoju Dievu, kupinu gailestingumo. Deja, mes visi išgyvename egoizmą, kuris žadina susiskaldymą, užsisklendimą, panieką. Sugrįžti prie Krikšto reiškia iš naujo atrasti gailestingumo šaltinį, kuris yra viltis visiems, nes gailestingumas nieko neatstumia. Dalijimasis šia malone sukuria neišardomą visų krikščionių ryšį taip, kad Krikšto dėka galime vieni kitus laikyti tikrais broliais. Mes esame šventoji Dievo tauta, nors dėl mūsų nuodėmių dar nesame pilnutinai vieninga tauta. Dievo gailestingumas, kuris veikia per Krikštą, yra stipresnis už mūsų susiskaldymą. Pagal tai, kiek atsiveriame gailestingumo malonei, vis pilniau tampame Dievo tauta ir vis labiau sugebame skelbti nuostabius Dievo darbus, pradedant nuo labai paprasto ir broliško vienybės liudijimo. Visiems galime paskelbti apie Evangelijos galią, pasižadėdami dalytis gailestingumo darbais kūnui ir sielai. Tai – konkretus mūsų visų – katalikų, protestantų ir ortodoksų – vienybės paliudijimas.

Per Krikšto malonę visi gavome Dievo gailestingumą ir buvome priimti į jo tautą. Visi mes – katalikai, protestantai ir ortodoksai – sudarome karališką kunigystę ir šventąją tautą. Tai reiškia, kad turime bendrą misiją: gautąjį Gailestingumą perduoti kitiems, pradedant nuo skurdžiausių ir apleistų. Šią savaitę, – baigdamas kalbą sakė Šventasis Tėvas, – prašykime Viešpatį, kad visi mes, kaip mokiniai Kristuje, rastume būdų, kaip bendradarbiauti, kad neštume Tėvo gailestingumą į visus pasaulio kraštus“.

Vatikano radijas

© 2016 „XXI amžius“