Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2016 m. balandžio 1 d., Nr. 7 (250)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Gyvenimo piligrimystė

Velykinis LVK delegato užsienio lietuvių katalikų sielovadai sveikinimas

...Marija Magdalena anksti ryte nuskubėjo prie Jėzaus kapo ir pamatė, kad akmuo nuo angos nuristas ir kapas tuščias. Ji skubiai nubėgo pranešti apaštalams, jog kapas esąs atviras ir Jėzaus kūną kažkas bus paėmęs ir nežinia kur padėjęs. Gavę tokią žinią, apaštalai skubėjo prie kapo ieškoti Jėzaus, o Marija Magdalena dar netikėjo, kad Jėzus yra prisikėlęs (Jn 20, 1–9).

Broliai ir seserys Kristuje,

Toronto tarptautinio oro uosto koplyčioje prie įėjimo durų yra padėta knyga, kurioje lankytojai kviečiami parašyti savo maldos intencijas arba komentarus. Esu skaitęs labai gražių maldų. Ne viena maldos intencija yra piligrimų parašyta, jiems keliaujant į savo piligriminę ar vertybių ieškojimo kelionę, aplankant šventas pasaulio vietas. Taigi ši kelionė tampa dvasinio ieškojimo ar atsinaujinimo siekiu, panašiai kaip Marijos Magdalenos ir apaštalų nuskubėjimas prie tuščio Kristaus kapo tapo tolesniu dvasiniu ieškojimu.

Katalikų tradicijoje per neeilinius Popiežiaus paskelbtus metus kaip šie Šventieji Gailestingumo metai, skirti pagerbti ir patirti Dievo gailestingumą, tikintiesiems siūloma leistis į piligriminę kelionę ir užsitarnauti atlaidus. Koks piligriminės kelionės tikslas? „Piligrimystė parodo, kad gailestingumas yra siektinas tikslas, reikalaujantis įsipareigojimo ir aukos. Piligriminė kelionė turi skatinti atsivertimą“ (MV 14), rašo Popiežius Pranciškus.

„Mūsų širdys bus neramios, kol neatras poilsio Tavyje“, – meldėsi šv. Augustinas. Kiek tame yra tiesos! Juk žmogus per savo gyvenimo piligrimystę ieško laimės, meilės, pripažinimo, gyvenimo prasmės, Dievo… Deja, neretai tos laimės vieni ieško turte, kiti – horoskopų pranašystėse, kurios klaidina, veda į neviltį ir nepasitikėjimą Viešpačiu. Taip yra pridengiamas Jo gailestingasis veidas. Jėzus Kristus yra Tėvo gailestingumo veidas. Šie žodžiai gali būti geras krikščionių tikėjimo slėpinio apibendrinimas. Tėvo gailestingumas tapo gyvas bei regimas ir pasiekė aukščiausią savo tašką“ (MV 1).

Liturginės Didžiosios savaitės apeigos bei tradicijos tepadeda mums visiems atpažinti gailestingąjį Jėzaus veidą. Prisikėlęs Kristus Šv. Velykų proga telaimina Jus, Jūsų šeimas, parapijas bei lietuvių bendruomenes ir visas mūsų piligrimines keliones.

Linkiu visiems palaimintų ir džiugių Šv. Velykų!

Prel. Edmundas J. Putrimas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija