Pažinkime Dievo atpirkimo planą, atsigręžkime į Jo parodytą stebuklą

Velykinis Vilkaviškio vyskupo laiškas

Mieli broliai ir seserys Kristuje,

Nuoširdžiai sveikinu Jus visus žodžiais: „Kristus prisikėlė“. Šie žodžiai jau dvidešimt amžių kasmet šventų Velykų laiku milijonų tikinčiųjų širdyse suskamba kaip pasveikinimas ir kaip ypač džiugi žinia. Ji mums vis naujai praneša apie didį Dievo darbą – žmogaus atpirkimą. Tebūna šią šventą dieną mūsų širdys ir protai atviri prisikėlimo džiaugsmui ir amžinojo gyvenimo vilčiai.

Velykų dieną iš Evangelijos pagal Joną skaitoma ištrauka pasakoja, kad Marija Magdalietė pirmoji prisikėlimo rytą ateina prie Viešpaties kapo. Pamačiusi nuo jo angos nuristą akmenį ir įsitikinusi, jog kapas tuščias, ji skuba šią žinią pranešti Jėzaus mokiniams. Apie tai išgirdę Petras ir Jonas tuoj nuskuba prie Viešpaties palaidojimo vietos. Jiems buvo sunku patikėti, kad Kristus gyvas. Evangelistas Jonas sako: „Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių“ (Jn 20, 9).

Ar panašiai kaip anuomet Jėzaus mokiniams nenutinka ir mūsų laikų žmogui? Ir šiandien nemaža tokių, kurie nėra pažinę Dievo atpirkimo plano. Dėl to daugeliui nelengva atvira širdimi priimti Kristaus prisikėlimą skelbiančią žinią. Taigi, sveikindami vieni kitus šventų Velykų dieną, kartu dalinkimės ir savo tikėjimu.

Šiais popiežiaus Pranciškaus paskelbtais Gailestingumo metais Kristaus prisikėlimo žinia mums ryškiau atskleidžia Dievo meilę ir gailestingumą. Tampa daug akivaizdesnis šių Dievo savybių veikimas atperkant žmones. Paskelbdamas Gailestingumo metus, popiežius Pranciškus rašė: „Gailestingumas yra Dievą ir žmogų suvienijantis kelias, nes atveria širdį vilčiai, kad esame visada mylimi, nepaisant mūsų nuodėmingumo“. Tai suprantant ir nuolankiai priimant Šventosios Velykos padeda plačiau atverti mūsų širdžių duris Atpirkėjui Jėzui Kristui, iš naujo pakviečia į nuostabią bendrystę su pačiu Dievu. Velykų šventėse kartu su pavasario dvelksmu į savo sielas įsileidžiame ir amžinybės viltį.

Ruošiantis Kristaus Prisikėlimo iškilmei, Didžiąją savaitę Bažnyčios liturgijoje ypatingai išgyvenama Kristaus kančia. Šio laikotarpio liturgijoje skaitomas ir apmąstomas Dievo žodis, liturginiai tekstai labai ryškiai priminė žmogaus nedėmesingumą ir nedėkingumą jį gelbstinčio Dievo atžvilgiu. Bet taip pat supratome, kad toks žmogiškas abejingumas nesustabdė, neapribojo dieviškojo gailestingumo. Jėzus iki Golgotos nešė kryžių ir galiausiai prikaltas ant jo mirė vergo mirtimi, likdamas iki galo ištikimas savo apsisprendimui atskleisti žmonėms gailestingąją Dievo meilę. Trečiąją dieną po mirties prisikeldamas Jėzus padėjo suprasti, jog Dievo meilė yra stipresnė už mirtį, kad jo gailestingumas, kaip Viešpats kalbėjo per šventąją seserį Faustiną, yra beribis ir nesibaigiantis.

Žinia apie Kristaus prisikėlimą, šiemet praturtinta Dievo gailestingumo suvokimu, skatina darbų ir reikalų vejamus žmones pamąstyti apie svarbiausius dalykus. Juk vargu ar surasime reikšmingesnių dalykų už Dievo mums parodytą meilę, gailestingumą ir amžinąjį gyvenimą. Tegul tad dieviškojo gailestingumo atvertose širdyse suskamba padrąsinantys Išganytojo žodžiai: „Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas“ (Jn 11, 25).

Mielieji, šiandien Kristaus prisikėlimas mus kviečia protu, širdimi ir visu savo vidumi atsigręžti į dieviškojo gailestingumo mums parodytą stebuklą, kad drąsiai galėtume tarti sielos gilumoje subrandintus, nuoširdžius dėkingumo žodžius mūsų Viešpačiui ir, Dievo meilės skatinami, kartu su apaštalu Tomu išpažintume: „Mano Viešpats ir mano Dievas“ (Jn 20, 28).

Velykinė žinia kviečia tvirtai apsispręsti tapti naujais žmonėmis, tinkamais dangaus garbei, ir pasiryžti likti vienybėje su Prisikėlusiu Viešpačiu visą likusįjį gyvenimą, o per tai ir visą amžinybę.

Dalindamas šiomis mintimis nuoširdžiausiai linkiu Jums visiems džiugių, prisikėlimo vilties ir gailestingos Dievo meilės pažinimo praturtintų Kristaus Prisikėlimo švenčių.

Rimantas Norvila,
Vilkaviškio vyskupas

© 2016 „XXI amžius“