Kaip suderinti teisingumą ir gailestingumą?

Šventasis Raštas sako, kad Dievas yra be galo gailestingas ir tobulai teisingas. Kaip suderinti Dievo dovanojamą gailestingumą su teisingumo reikalavimais? Apie tai popiežius Pranciškus kalbėjo maldininkams, dalyvavusiems vieną trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusioje bendrojoje audiencijoje. „Galėtų atrodyti, – sakė Popiežius, – kad tai – du vienas kitam prieštaraujantys dalykai, tačiau iš tiesų taip nėra, nes tik su gailestingumu įmanoma pasiekti tikrą teisingumą. Dievo gailestingumo dėka įmanomas tikras teisingumas“. Apie kokį teisingumą mes čia kalbame? Popiežius priminė, kad pagal įprastinę teisingumo, įstatymų laikymosi ir taikymo tvarkos sampratą, nukentėjęs žmogus kreipiasi į teismą ir reikalauja teisingumo, o kaltininkas teisingai nubaudžiamas. Tokią teisingumo sampratą aptinkame ir Šventajame Rašte. Patarlių knygoje parašyta: „Teisumas yra gyvenimo ramstis, o pikto ieškojimas veda į mirtį“ (11, 19). Ir Jėzus viename savo palyginimų kalba apie teisėją, į kurį kreipiasi našlė, prašydama: „Apgink mane nuo skriaudiko“ (Lk 18, 3). Tačiau, kaip sakė popiežius Pranciškus, šis kelias neveda į tikrąjį teisingumą, nes jis tik apriboja blogį, bet jo nepanaikina. Nugalėti blogį įmanoma tik gerumu. Tai ir yra antrasis teisingumo kelias, kuriuo Šventasis Raštas mus kviečia eiti. Šiuo būdu siekiant teisingumo, nukentėjusysis kreipiasi ne į teismą, bet į kaltininką ir ragina jį atsiversti, padeda jam suprasti, kad jis blogai pasielgė, beldžiasi į jo sąžinę. Šiuo būdu, pripažinęs savo kaltę ir ją apgailėjęs, jis gali priimti nukentėjusiojo jam suteikiamą atleidimą. Tai, pasak Popiežiaus, – tinkamiausias būdas spręsti nesusipratimams šeimose, sutuoktinių, vaikų ir tėvų santykiuose, kai nukentėjęs žmogus trokšta išsaugoti ryšį, kuriuo jis susietas su kitu. Žinoma, tai – nelengvas kelias, reikalaujantis, kad nuketėjusysis trokštų jį nuskriaudusio žmogaus išganymo ir gerovės. Tačiau tik tuomet, kai kaltininkas pripažįsta savo kaltę ir liaujasi blogai elgęsis; kai neteisingai elgęsis žmogus ima elgtis teisingai, įmanomas tikras teisingumas, nes jam buvo atleista ir padėta atrasti gėrio kelią. „Taip Dievas elgiasi su nusidėjėliais, – sakė popiežius Pranciškus. – Viešpats visada mums siūlo savo atleidimą ir padeda jį priimti, padeda suvokti blogį, kad galėtume jį atmesti. Dievas nori ne mūsų pasmerkimo, bet išganymo. Tokia yra Dievo širdis. Tėvas myli savo vaikus ir trokšta, kad jie gyventų gerai ir teisingai, kad jaustų gyvenimo pilnatvę ir būtų laimingi“.

Klausykloje visi norime sutikti tėvą, kuris mums padėtų keisti gyvenimą, kuris mums duotų jėgų eiti pirmyn, kuris mums atleistų Dievo vardu. Dėl to nuodėmklausiams tenka labai didelė atsakomybė, nes tie, kurie pas juos ateina, nori juos sutikti kaip tėvus, nes kunigai, kurie yra klausykloje, atstovauja Tėvui, kuris teisingumą vykdo gailestingumu.

Vatikano radijas

© 2016 „XXI amžius“