2015 metai
2016 metai

Du bažnyčių gaisrai Ignalinos rajone

Pleška Ceikinių bažnyčia

Balandžio 5 dieną Ignalinos rajone sudegė Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo medinė liaudies architektūros formų bažnyčia, pastatyta 1773 metais. Gaisras Ceikinių parapijos tikintiesiems ir bažnyčią aptarnaujančiam iš Mielagėnų atvykstančiam kun. Marijonui Savickui tapo skaudžia nelaime – pastaraisiais metais bendruomenės pastangomis bažnyčia buvo remontuojama ir gražinama, nuveikta daug prasmingų darbų.

Po gaisro apžiūrėjus, visų nuostabai tarp krūvos pelenų liko ugnies nepaliesta spinta, stovėjusi zakristijoje, kur, kaip įtariama, ir kilo gaisras. Spintoje išliko šv. Mišių taurė, monstrancija, liturginiai drabužiai ir... šv. Agotos duonos riekelės. Pasak kunigo, šv. Agotos duona apsaugo nuo gaisro. Štai jums ir akivaizdus stebuklas.

Lietuvos maldininkų išbandymas: 4630 kilometrų piligrimų keliu

Genovaitė Valeckienė su kun. Mariumi Dygliu

Biržietė Genovaitė Valeckienė pernai, Katalikų Bažnyčiai švenčiant Pašvęstojo gyvenimo metus, 2015 metų gegužės–spalio mėnesiais su grupe piligrimų iš Žagarės pėsčiomis patraukė Šv. Jokūbo keliu. Iš Lietuvos per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją nešė kryžių į Ispaniją, piligrimystės meką, Santjago de Kompostelą. Su malda moteris įveikė 4630 km kelią. Tai – jau antroji Genovaitės piligriminė kelionė. Iš jos sugrįžo su didžiuliu džiaugsmu, įgavusi dvasinių savybių, kurių jai labiausiai trūko. Šiandien piligrimė Genovaitė Valeckienė – mūsų pašnekovė.

Genovaite, ne visi Tave supras. Veržeisi į kelionę kelis tūkstančius kilometrų, kai Dievas Tavęs visados laukia čia, parapijos bažnyčioje, prie altoriaus laiptų, tabernakulyje. Nejaugi įsivaizduoji, kad stebuklingose pasaulio vietose jis yra arčiau Tavęs nei savo parapijos bažnyčioje švenčiant šv. Mišias?

Apie Barboros Žagarietės beatifikacijos bylą

Barbora Žagarietė

Žagarės klebonas kun. Marius Dyglys lankėsi Vatikano radijo studijoje. Tikimės, kad Barbora Žagarietė – būsima palaimintoji. Apie tai kalbamasi su klebonu.

Kokioje stadijoje beatifikacijos byla, kokia jos būklė? Kada galima tikėtis Barboros Žagarietės paskelbimo palaimintąja?

Viskas priklauso nuo mūsų pačių, nuo tikinčiųjų, nuo dedamų pastangų. Žmonės tikrai Lietuvoje meldžiasi, atvyksta, lanko jos gerbimo vietą Žagarėje ir susilaukia įvairių malonių. Tai – svarbiausias elementas, kuris mums suteikia stiprybės toliau darbuotis beatifikacijos byloje, rinkti istorinę medžiagą. Tai reikalinga, kad vėliau būtų galima suformuoti galutinius dokumentus, kuriuos pristatysime Šventųjų skelbimo kongregacijai.

Kaip suderinti teisingumą ir gailestingumą?

Šventasis Raštas sako, kad Dievas yra be galo gailestingas ir tobulai teisingas. Kaip suderinti Dievo dovanojamą gailestingumą su teisingumo reikalavimais? Apie tai popiežius Pranciškus kalbėjo maldininkams, dalyvavusiems vieną trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusioje bendrojoje audiencijoje. „Galėtų atrodyti, – sakė Popiežius, – kad tai – du vienas kitam prieštaraujantys dalykai, tačiau iš tiesų taip nėra, nes tik su gailestingumu įmanoma pasiekti tikrą teisingumą. Dievo gailestingumo dėka įmanomas tikras teisingumas“. Apie kokį teisingumą mes čia kalbame? Popiežius priminė, kad pagal įprastinę teisingumo, įstatymų laikymosi ir taikymo tvarkos sampratą, nukentėjęs žmogus kreipiasi į teismą ir reikalauja teisingumo, o kaltininkas teisingai nubaudžiamas. Tokią teisingumo sampratą aptinkame ir Šventajame Rašte. Patarlių knygoje parašyta: „Teisumas yra gyvenimo ramstis, o pikto ieškojimas veda į mirtį“ (11, 19). Ir Jėzus viename savo palyginimų kalba apie teisėją, į kurį kreipiasi našlė, prašydama: „Apgink mane nuo skriaudiko“ (Lk 18, 3). Tačiau, kaip sakė popiežius Pranciškus, šis kelias neveda į tikrąjį teisingumą, nes jis tik apriboja blogį, bet jo nepanaikina. Nugalėti blogį įmanoma tik gerumu. Tai ir yra antrasis teisingumo kelias, kuriuo Šventasis Raštas mus kviečia eiti. Šiuo būdu siekiant teisingumo, nukentėjusysis kreipiasi ne į teismą, bet į kaltininką ir ragina jį atsiversti, padeda jam suprasti, kad jis blogai pasielgė, beldžiasi į jo sąžinę. Šiuo būdu, pripažinęs savo kaltę ir ją apgailėjęs, jis gali priimti nukentėjusiojo jam suteikiamą atleidimą. Tai, pasak Popiežiaus, – tinkamiausias būdas spręsti nesusipratimams šeimose, sutuoktinių, vaikų ir tėvų santykiuose, kai nukentėjęs žmogus trokšta išsaugoti ryšį, kuriuo jis susietas su kitu. Žinoma, tai – nelengvas kelias, reikalaujantis, kad nuketėjusysis trokštų jį nuskriaudusio žmogaus išganymo ir gerovės. Tačiau tik tuomet, kai kaltininkas pripažįsta savo kaltę ir liaujasi blogai elgęsis; kai neteisingai elgęsis žmogus ima elgtis teisingai, įmanomas tikras teisingumas, nes jam buvo atleista ir padėta atrasti gėrio kelią. „Taip Dievas elgiasi su nusidėjėliais, – sakė popiežius Pranciškus. – Viešpats visada mums siūlo savo atleidimą ir padeda jį priimti, padeda suvokti blogį, kad galėtume jį atmesti. Dievas nori ne mūsų pasmerkimo, bet išganymo. Tokia yra Dievo širdis. Tėvas myli savo vaikus ir trokšta, kad jie gyventų gerai ir teisingai, kad jaustų gyvenimo pilnatvę ir būtų laimingi“.

National Geographic: „Marija, galingiausia pasaulio moteris“

Gruodžio mėnesio žurnalo „National Geographic“ numerio viršelyje – Apreiškimo Švč. Mergelė Marija, švelniai nuleidusi akis žemyn, šalia – užrašas „Marija, galingiausia pasaulio moteris“. Nedažnai pasaulietinė spauda suteikia tokius titulus nuolankiajai Dievo Motinai, kurią katalikai nuoširdžiai, karštai myli. „Marija beveik nekalba Naujajame Testamente, tačiau jos atvaizdas ir paveldas žinomi ir gerbiami visame pasaulyje“, – rašoma žurnalo „National Geographic“ straipsnyje „Kaip Švč. Mergelė Marija tapo galingiausia pasaulio moterimi“. Kas skatina sekuliarų pasaulį domėtis Marija? Kas jo akyse Mariją padaro tokią galingą? Marija skiriasi nuo įtakingiausių mūsų dienų pasaulio žmonių. Joks kitas asmuo netapo toks galingas dėl savo paklusnumo ir nuolankumo. Tik dėl Dievo galios Marija tokia įtakinga. Straipsnis papuoštas įspūdingomis nuotraukomis. Į mus žvelgia veidai, kurie kalba įtikinamiau nei žodžiai pačiame tekste. Meilė ir emocijos akivaizdžios, kai jie meldžiasi Marijai.

Įvertintas kunigas

Medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ apdovanotas kun. Algirdas Dauknys, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas

Kovo 30 dieną Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre penktą kartą organizuotame tradiciniame renginyje Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė įteikė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalius „Tarnaukite Lietuvai“. Šiemet kandidatų vertinimo komisija slaptu balsavimu nusprendė, kad 2016 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ ir vardiniu medalio liudijimu bus apdovanota 16 laureatų – po keturis iš keturių kategorijų. Kategorijoje už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą apdovanotas kun. teol. licenc. Algirdas Dauknys, Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčios rektorius. Laureatus pasveikino Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas.

Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Netektys

A†A kun. Juozas Nikodemas Petraitis MIC

(1922  07 16–1952 05 22–2016 04 03)

Atvelykio sekmadienį, balandžio 3 dieną, Australijoje, Adelaidėje, mirė kun. Juozas Nikodemas Petraitis MIC. Marijonų kongregacijos narys 93 metų kun. J. N. Petraitis buvo ilgametis Adelaidės lietuvių katalikų Šv. Kazimiero parapijos klebonas. Jis dėl amžiaus ir ligos paskutiniuosius metus gyveno Tappeiner Court prieglaudoje ir joje mirė.

Juozas Petraitis gimė 1922 m. liepos 16 d. Milgaudžių kaime, Tauragės rajone, mažažemių ūkininkų šeimoje. Tėvai buvo labai dievobaimingi ir jau nuo pat mažens mokė savo vaikus poterių ir maldų. Juozo noras tapti kunigu gimė, kai būdamas septynerių metų jis pirmą kartą sekmadienį apsilankė Gaurės bažnyčioje ir negalėjo iš nuostabos atsidžiaugti jos vidaus grožiu ir vargonų muzika bei choro giesmėmis. Jis čia pajuto pašaukimą tapti kunigu.

Mirė šv. Jono Pauliaus II teologas

Kovo 31-osios naktį savo namuose Vatikane mirė kardinolas Žoržas Mari Martenas Kotjė (Georges Marie Martin Cottier) OP. Balandžio 25-ąją jam būtų sukakę 94 metai. Iš žinomų Šveicarijos laikrodininkų šeimos kilęs Ž. M. Martinas Kotjė nuo 1990 iki 2005 metų buvo šv. popiežiaus Jono Pauliaus II namų teologas. 2000 metais jis vadovavo Didžiojo krikščionybės jubiliejaus Centrinio Komiteto istorinei teologinei komisijai. Už nuopelnus Bažnyčiai 2003 metais šv. Jonas Paulius II paskyrė savo teologą, dominikonų vienuolį t. Kotjė kardinolu.

Būdamas 23 metų, vykstant Antrajam pasauliniam karui, Ž. Kotjė tapo dominikonų vienuoliu, atsidėjo akademiniam darbui, dėstė gimtosios Ženevos, vėliau ir kituose pasaulinio garso universitetuose Friburge, Monrealyje, Paryžiuje, Milane ir Paduvoje. T. Kotjė stebėjo iš arti Vatikano II Susirinkimo darbus, pirma kaip asmeninis Susirinkimo tėvo, Ekson Provanso (Aix en Provence) arkivyskupo patarėjas, o paskutiniojoje sesijoje – kaip Susirinkimo ekspertas. Be to, kaip Dialogo su netikinčiaisiais tarybos patarėjas dalyvavo susitikimuose Liublianoje, Budapešte, Strasbūre ir Maskvoje. Pakviestas į Romą būti Tarptautinės teologijos komisijos nariu, tapo jos sekretoriumi 1989 metais (pirmininkas tuomet buvo kardinolas Jozefas Ratcingeris (Josef Ratzinger), popiežius emeritas Benediktas XVI, ir po metų buvo šv. Jono Pauliaus II paskirtas Popiežiaus namų teologu. Kardinolas Ž. Kotjė buvo daugelio institucijų narys: Popiežiškosios mokslų akademijos, Popiežiškosios Tomo Akviniečio akademijos, Tarptautinės teologijos komisijos, Tarptautinio Giorės (Görres) bendrijos instituto (Vokietijoje), Kardinolo Šarlio Žurnė (Charles Journet) fondo (Friburge).

Mirė Motina Andželika

Velykų dieną, kovo 27-ąją, būdama 92 metų mirė viena iš žinomiausių JAV katalikybės veikėjų per pastaruosius dešimtmečius – Motina Andželika, katalikiškų medijų tinklo EWTN („Amžinojo Žodžio televizijos tinklo“) pradininkė, aistringa pamokslininkė ir visuomenės aktualijų komentuotoja. Iš viešos veiklos ši vienai pranciškonių klarisių kontempliatyviai kongregacijai priklausanti vienuolė pasitraukė dar 2001 metais dėl sveikatos problemų.

Spalvinga Motinos Andželikos asmenybė ir charizma netilpo į vieną paprastą schemą. JAV žiniasklaidos priemonėse – ne vien katalikiškose, bet ir tarptautiniame „New York Times“ – paskelbtuose atminimo straipsniuose primenama ne viena situacija, kai Motina Andželika aistringai gindavo Katalikų Bažnyčią, dėl vieno ar kito klausimo nebijodavo polemizuoti su vyskupais. Motina Andželika gindavo katalikų Tradiciją, kategoriškai nepritarė kai kurioms Vatikano II susirinkimo reformoms ir kritikavo tai, kas vadinta liberaliaisiais katalikais.

Meksike – galbūt didžiausia pasaulyje Kryžiaus kelio procesija

Daugybėje parapijų visame pasaulyje Velykų Tridienio metu yra rengiamos procesijos ir apeigos, o garsas apie jas pasklinda toli. Pakanka atsiminti procesijas Ispanijoje. Tačiau daugumą savo dydžiu lenkia procesija Meksikos sostinėje, Meksike: Didįjį penktadienį ją stebėjo net apie du milijonus žmonių. Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio procesija šiame mieste rengiama nuo 1833 metų. Joje dalyvavo mažiausiai pustrečio tūkstančio žmonių, kurie vaizdavo žydų minią, romėnus, Jėzaus mokinius, mergeles, paskui juos sekė visi tikintieji. Procesija prasideda Meksiko miesto rajone Iztapalapa ir nukeliauja aštuonis kilometrus iki kalvos, kuri vadinasi Cerro de la Estrella ir simbolizuoja Golgotos kalvą Jeruzalėje.

Vyras, kuris parenkamas Jėzaus vaidmeniui, turi atitikti kelis kriterijus. Jis turi būti vietos gyventojas, turėti gerą vardą, būti išprususęs katalikas, pasižymėti įspūdinga fizine jėga, nes viena iš jo užduočių yra 90 kilogramų sveriančio medinio kryžiaus nešimas.