Gailestingumo žinia šiandienos pasauliui

Brolis joanitas Jonas Chrizostomas kalba marijampoliečiams

Balandžio 24 dieną Marijampolėje viešėjo brolis joanitas Jonas Chrizostomas. Marijampoliečiai, susirinkę į Šv. arkangelo Mykolo parapijos salę, klausėsi jo paskaitos „Gailestingumo žinia šiandienos pasauliui“. Pradžioje pranešėjas pristatė Šv. Jono bendruomenę, kuri yra įsikūrusi Vilniuje. Ją po II Vatikano susirinkimo, 1975 metais, įkūrė keli studentai Šveicarijoje, įkvėpti savo filosofijos dėstytojo prancūzo dominikono t. Marijos Dominiko Filipo. Brolis Jonas Chrizostomas kvietė pasigilinti į gailestingumo sąvoką. Jis priminė, kad tai nėra vien emocinė reakcija. Dievo gailestingumas suvokiamas kaip „Misericordia“ – pasigailėk mūsų. Visų pirma, tai – širdies nuostata, pasirinkimas, kai mes siekiame susitapatinti su kenčiančiojo nelaimėmis varge. Dievas mus pakelia aukštyn, neatsikrato kaip niekam nereikalingų. Gailestingumas – pasilenkti prie brolio ar sesės, nes pats Dievas nusileidžia iki žmogaus lygio, kad mus perkeistų. Evangelijoje, arba Gerojoje žinioje, gailestingumo versmės neišsemiamos. Esminė Evangelijos žinia ta, kad per tikėjimą turime gyvenimą, kad ji keistų mūsų širdis ir protus, kad atsivertume Dievo tiesai. Kokia Evangelijos žinia šiandienos pasauliui? Pirmajame Jono laiške pasaulis apibūdinamas kaip nuodėmės vieta, kas myli tai, neturi Dievo meilės. Tačiau Dievas taip pamilo pasaulį, kad net atidavė gyvybę už jį. Dievo gailestingumui šiandieninio žmogaus širdyje vis mažiau belieka vietos. Ten vis labiau įsitaiso abejingumas. Šiuolaikinis žmogus susikuria įvairias socialines garantijas ir visą atsakomybę suverčia įvairioms socialinėms tarnyboms. Gailestingumas yra suprantamas kaip maloningoji Dievo meilė, gerasis samarietis skiria laiko, dėmesio ir priemonių kitam pagelbėti, pats susitepa jo purvu. Tad gailestingumas yra pasilenkimas prie žmogaus skurdo, kai stengiamės padėti ne tik išoriškai, bet siekiame pakelti sielą aukštyn ir tarnaujame tam iki gyvenimo pabaigos.

Dievo gailestingumas suteikia žmogui naujo gyvenimo viltį, nes Geroji žinia yra Evangelijos esmė. Didi Dievo meilė skirta visiems, ji nusileidžia iki kiekvieno pragarų, nes mūsų varganas gyvenimas yra nuodėmės pasekmė. Tik Dievas gali mus prikelti naujam gyvenimui. Kiek bepridarytume blogio, Jis atleidžia. Dievo gailestingumas yra Velykų slėpinys, nes Dievas į pasaulį atneša meilę, stipresnę už blogį, už nuodėmę. Vakarų civilizacija gerus Dievo dalykus padaro blogais. Šviesa ateina per Bažnyčią, nors ji ir visaip puldinėjama. Gailestingumas mus pasiekė ir per vienuolynus: vienuoliai darydavo daug darbų, bendraudavo su žmonėmis, mokė juos įvairiausių dalykų. Brolis Jonas Chrizostomas pastebėjo, kad  popiežius Pranciškus enciklikoje „Laudato si“ kalba apie tai, kad šių dienų žmogus yra ligotas. Ypač didelėje krizėje yra šeima. Pasaulis stovi ant susinaikinimo ribos. Ką daryti? Reikia grįžti prie pirminio šaltinio, keisti savo nuostatas, atsiriboti nuo daugelio neteisingų dalykų. Kaip gyventi gailestingumu? Kuo dažniau eiti sakramentinės išpažinties, atleisti ir meilėje gyventi ne vieną, o daugybę kartų, stengtis neprarasti vilties už puolusius žmones. Dievo gailestingumas – ne tai, – ką mes norime daryti, bet tai, – ką Dievas per mus nori nuveikti. Vakarų pažanga nekelia meilės, tik skatina nežabotą egoizmą. Ne mes – pasaulio gelbėtojai, o Jėzus Kristus. Dievas nesako: „ Duosiu meilės, kada panorėsiu“. Jis mums ją dovanoja be jokių ribų ir išskaičiavimų – apsčiai.

Janina Lebskienė OFS

Autorės nuotrauka

© 2016 „XXI amžius“