2015 metai
2016 metai

Popiežius apie apsilankymą Lesbo saloje ir  žemės drebėjimus

Popiežius Pranciškus ir patriarchas Baltramiejus su pabėgėlių vaikaias

Sukalbėjęs balandžio 17-osios sekmadienio vidudienio maldą Šventasis Tėvas savo klausytojams Šv. Petro aikštėje ir tiems, kuriuos jo žodžiai pasiekia per žiniasklaidos priemones, padėkojo už palydėjimą malda jo šeštadienio kelionėje į Graikiją, į Lesbo salą, ir apsilankymą migrantų stovykloje.

„Pabėgėliams ir graikų tautai perdaviau Bažnyčios solidarumą. Su manimi buvo ekumeninis patriarchas Baltramiejus ir Atėnų bei visos Graikijos arkivyskupas Jeronimas; liudijome visų Viešpaties mokinių vienybę meilėje, – sakė popiežius, – aplankėme vieną pabėgėlių iš Irako, Afganistano, Sirijos, Afrikos šalių stovyklų... Pasveikinome apie tris šimtus iš jų, kiekvieną atskirai visi trys – Patriarchas Baltramiejus, arkivyskupas Jeronimas ir aš. Daug buvo vaikų, kai kurių tėvai ir draugai jau mirę, paskendę jūroje. Mačiau daug skausmo! Ir noriu papasakoti apie jauną vyrą, dar nesulaukusį keturiasdešimties. Jį sutikau vakar ir du jo vaikus. Jis yra musulmonas ir man pasakojo, jog buvo susituokęs su mergaite krikščione, mylėjo ir gerbė vienas kitą. Bet šiai moteriai teroristai perpjovė gerklę, nes ji nenorėjo išsižadėti Kristaus ir savo tikėjimo. Ji – kankinė! Vyras verkė...“

Liudytojos veidas: Ekvadore žuvusios sesers Klaros liudijimas

Sesuo Klara dirbo su vaikais

Balandžio 16 dienos žemės drebėjimas Ekvadore nusinešė apie penkis šimtus gyvybių. Penkios iš jų – „Motinos židinio“ vienuolinės kongregacijos narės, 33 metų sesuo Klara iš Airijos ir keturios jaunos merginos. Bendruomenės svetainėje paskelbtas žuvusios sesers Klaros, gimusios šiaurės Airijoje, gyvenimo ir tikėjimo liudijimas, užrašytas prieš žemės drebėjimą.

„Gimiau katalikų šeimoje. Esu maža dalelė iš pasaulio, kuris vadinasi Derry, Šiaurės Airijoje. Kai buvau maža, toje vietoje „katalikas“ ir „protestantas“ buvo tik politiniai terminai. Gimti katalikų šeimoje nereiškė, kad eini į Mišias ar esi katalikiškai ugdomas. Katalikai, kurie norėjo vieningos Airijos, žudė protestantus, o protestantai, kurie nenorėjo vieningos Airijos, žudė katalikus. Tai ir buvo tai, ką man reiškė būti katalike. Dievas neturėjo jokio vaidmens mano gyvenime. Visuomenėje, kurioje vyrauja neapykanta, Dievui nėra vietos“, – byloja pirmosios sesers Klaros pasakojimo apie save eilutės.

Išpažintis neturi būti nei kankinimas, nei tardymas

Paskutinio balandžio šeštadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusios Gailestingumo jubiliejaus bendrosios audiencijos katechezėje popiežius Pranciškus palietė labai svarbų Dievo gailestingumo aspektą – susitaikinimą. „Mes dažnai manome, kad nuodėmės atitolina Viešpatį nuo mūsų, tačiau iš tiesų mes nutolstame nuo Viešpaties. Jis, matydamas, kad esame pavojuje, dar labiau mūsų ieško“, – sakė Popiežius, pabrėždamas, kad Dievas niekada nesutinka, kad nusidėjęs žmogus būtų atskirtas nuo jo meilės. Tačiau ir nusidėjėlis turi parodyti kokį nors ženklą, kad gailisi dėl savo blogų darbų. „Vien savo jėgomis mes negalime susitaikinti su Dievu. Nuodėmė yra Dievo meilės atmetimas, o jos pasekmė yra užsidarymas savyje, iliuzija, kad suradome didesnę laisvę ir autonomiją. Nusidėjėlis mato tik save ir mano esąs visiškai savarankiškas, dėl to nuodėmė vis labiau nutolina žmogų nuo Dievo, atstumas ilgainiui gali virsti praraja. Tačiau Jėzus, kaip geras ganytojas, nesiliauja mūsų ieškoti; jis nenurimsta, kol nesuranda pasiklydusios avies. Jis atstato tiltus tarp mūsų ir Tėvo, sugrąžina mums jo vaikų orumą“.

Gegužinių pamaldų pradžia – prie seniausios Lurdo grotos

Procesija nuo Lurdo grotos į Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčią Klier. Edvino BRUŽO nuotrauka

Gegužė – Švč. Mergelei Marijai skirtas laikas, kada bažnyčiose, kaimų kapinaitėse, prie kryžių ir koplytstulpių bei koplytėlių pasigirsta vaikų, jaunimo ir vyresniųjų tikinčiųjų giedamos Gegužinės pamaldos. Tradiciškai Telšių vyskupijoje šis mėnuo pradedamas prie seniausios Lurdo grotos Palangoje. Ir šiemet balandžio 30 dienos pavakarę – Gegužinių pamaldų pradžios ir Motinos dienos išvakarėse – Palangoje, prie Lurdo grotos, rinkosi tikintieji ir dvasininkai ne tik iš Telšių vyskupijos. Tą dieną čia buvo susibūrę Lietuvos neįgaliųjų organizacijų atstovai. Pamaldoms vadovavo ir susirinkusius pasveikino Telšių vyskupijos vyskupo augziliaras ir generalvikaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, kartu meldėsi Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kun. Ramūnas Norkus, dvasios tėvas kun. Saulius Tomošaitis, seminaristai, Palangos parapijos klebonas ir šio dekanato dekanas kun. Marius Venskus, kiti dvasininkai. Prie Lurdo grotos pagiedoję Švč. Mergelės Marijos litaniją bei Gegužinių pamaldų giesmę „Sveika, Marija, Motina Dievo“, visi, iškilmingai procesijoje giedodami Marijos garbei skirtas giesmes, per Palangos miestą patraukė į Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčią. Čia 18 val. aukotos iškilmingos Šv. Mišios. Joms vadovavo vyskupas L. Vodopjanovas OFM, koncelebravo būrelis kunigų, liturgijoje patarnavo Telšių kunigų seminarijos klierikai. Prieš šv. Mišias visus pasveikino ir svečius pristatė Palangos parapijos klebonas, Palangos dekanato dekanas kun. M. Venskus, o po šv. Mišių jis dalyviams tarė ir padėkos žodį.

Kauno kunigų seminarijai – 150

Vyskupai šv. Mišiose Šv. Jurgio bažnyčioje

Balandžio 22–23 dienomis Kunigų seminarija Kaune minėjo 150 metų jubiliejų. Jis prasidėjo balandžio 22-osios vakarą, 18 val „pro memoria“ šv. Mišiomis Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčioje. Šv. Mišių aukai vadovavo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, kunigai. Pamokslą sakęs arkivyskupas emeritas priminė svarbius tautai ir Bažnyčiai šviesulius, baigusius šią seminariją: kardinolą Vincentą Sladkevičių, kun. Alfonsą Lipniūną, kun. Stasį Ylą.

Po šv. Mišių procesija ėjo pagerbti Arkikatedros koplyčioje palaidoto kard. V. Sladkevičiaus, Arkikatedros kriptoje palaidotų žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus, arkivysk. Juozapo Skvirecko, kitų ten besiilsinčių dvasininkų, šalia šventovės palaidoto buvusio seminarijos rektoriaus, didžiojo tautos poeto Maironio kapo.

Į smurtą atsakę gerumu

Šeštadienį, balandžio 23 dieną, Burgose, Ispanijoje, palaimintaisiais paskelbti penki bendražygiai kankiniai, nukankinti ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje vykusios antikatalikiškos revoliucijos metu. Penki kankiniai – kun. Valentinas Palencija Markvina (Valentķn Palencia Marquina), gimęs 1871 metais, ir keturi jo bendražygiai, jauni bendradarbiai pasauliečiai: 25 metų Donatas Rodrigesas Garsija (Donato Rodrķguez Garcķa), muzikos mokytojas, 24 metų savanoris Germanas Garsija Garsija (Germįn Garcķa Garcķa), 20-metis muzikos studentas Zakarijas Kuesta Kampas (Zacarķas Cuesta Campo) ir devyniolikmetis Emilijus Huidobras Koralesas (Emilio Huidobro Corrales), gyvenęs koledže. Visi jie nužudyti 1937 metais.

Kalbėdamas apie beatifikaciją Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Angelo Amato SDB, pasakojo, kad kunigas Valentinas buvo pasišventęs našlaičiams ir neturtingiems, atstumtiems vaikams, jiems įsteigė Šv. Juozapo globos namus ir ugdymo centrą, kur 110 vaikų galėjo gyventi ir gauti išsilavinimą. Dvasininkas vykdė įvairias veiklas: subūrė teatro, dailės studiją, jo iniciatyva buvo įsteigta muzikos grupė, kurioje grojo jo globojamas jaunimas. Kunigas V. Palencija Markvina buvo ir kelių koplyčių kapelionas, dvasinis Šv. Liucijos ir Šv. Juozapo brolijų asistentas, globos namuose įsteigė Švč. Šeimos broliją. Tačiau atsisakydavo garbės ir privilegijų, ir kaip rašė savo dvasiniame testamente: „Laimė, kurios visuomet troško mano siela, – atiduoti savo gyvenimą Jam“.

Gailestingumo žinia šiandienos pasauliui

Brolis joanitas Jonas Chrizostomas kalba marijampoliečiams

Balandžio 24 dieną Marijampolėje viešėjo brolis joanitas Jonas Chrizostomas. Marijampoliečiai, susirinkę į Šv. arkangelo Mykolo parapijos salę, klausėsi jo paskaitos „Gailestingumo žinia šiandienos pasauliui“. Pradžioje pranešėjas pristatė Šv. Jono bendruomenę, kuri yra įsikūrusi Vilniuje. Ją po II Vatikano susirinkimo, 1975 metais, įkūrė keli studentai Šveicarijoje, įkvėpti savo filosofijos dėstytojo prancūzo dominikono t. Marijos Dominiko Filipo. Brolis Jonas Chrizostomas kvietė pasigilinti į gailestingumo sąvoką. Jis priminė, kad tai nėra vien emocinė reakcija. Dievo gailestingumas suvokiamas kaip „Misericordia“ – pasigailėk mūsų. Visų pirma, tai – širdies nuostata, pasirinkimas, kai mes siekiame susitapatinti su kenčiančiojo nelaimėmis varge. Dievas mus pakelia aukštyn, neatsikrato kaip niekam nereikalingų. Gailestingumas – pasilenkti prie brolio ar sesės, nes pats Dievas nusileidžia iki žmogaus lygio, kad mus perkeistų. Evangelijoje, arba Gerojoje žinioje, gailestingumo versmės neišsemiamos. Esminė Evangelijos žinia ta, kad per tikėjimą turime gyvenimą, kad ji keistų mūsų širdis ir protus, kad atsivertume Dievo tiesai. Kokia Evangelijos žinia šiandienos pasauliui? Pirmajame Jono laiške pasaulis apibūdinamas kaip nuodėmės vieta, kas myli tai, neturi Dievo meilės. Tačiau Dievas taip pamilo pasaulį, kad net atidavė gyvybę už jį. Dievo gailestingumui šiandieninio žmogaus širdyje vis mažiau belieka vietos. Ten vis labiau įsitaiso abejingumas. Šiuolaikinis žmogus susikuria įvairias socialines garantijas ir visą atsakomybę suverčia įvairioms socialinėms tarnyboms. Gailestingumas yra suprantamas kaip maloningoji Dievo meilė, gerasis samarietis skiria laiko, dėmesio ir priemonių kitam pagelbėti, pats susitepa jo purvu. Tad gailestingumas yra pasilenkimas prie žmogaus skurdo, kai stengiamės padėti ne tik išoriškai, bet siekiame pakelti sielą aukštyn ir tarnaujame tam iki gyvenimo pabaigos.

Sutvirtinamųjų jubiliejus Vilniuje

Balandžio 24 dieną, sekmadienį, Vilniuje vyko Sutvirtinamųjų jubiliejus. Popiežius Pranciškus pakvietė jaunuolius visame pasaulyje kartu paminėti Gailestingumo jubiliejų. Šią dieną daugiau nei penki šimtai Vilniaus arkivyskupijos sutvirtinamųjų pradėjo piligriminę kelionę nuo Aušros Vartų Dievo Gailestingumo Motinos šventovės link Arkikatedros Bazilikos, aplankė Dievo Gailestingumo šventovę.

Pirmiausia į jaunuosius maldininkus kreipėsi vyskupas Arūnas Poniškaitis, pabrėžė Gailestingumo durų prasmę ir Šventosios Dvasios veikimą žmoguje. Jis sakė: „Kai artinamės prie Dievo, tampame labiau panašūs į Jį. Mūsų širdys tampa platesnės, pajėgios labiau mylėti ne tik bičiulius, savuosius, bet ir kiekvieną žmogų. Tokia nesavanaudiška meilė keičia pasaulį ir kuria gyvenimą. Šventoji Dvasia mus paliečia tarsi Dievo meilės lietus, išveda iš užsidarymo savyje, gyvenimo tik sau, susirūpinimo tik savimi. Ji veda mus meilės keliu. Padeda mylėti panašiai, kaip myli Dievas. Kiekvienas žmogus tam tikra prasme yra vartai į Dievą. Jų raktas yra meilė, kuri gausiai išlieta mums Šventosios Dvasios“.

Knygos apie kardinolą Audrį Juozą Bačkį sutiktuvės

Balandžio 20-osios vakare Kaune, VDU Didžiojoje auloje, Katalikų teologijos fakulteto bendruomenę ir kauniečius sveikino kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Ganytojas atvyko į Kauną, kuriame yra gimęs, o dabar sugrįžo čia su neseniai išleista savo knyga „Taip, laimingas. Kardinolą Audrį Juozą Bačkį kalbina Antanas Gailius“ (Naujasis Židinys-Aidai, 2016).

Vakare dalyvavo ir Kauno ganytojai – arkivyskupas Lionginas Virbalas bei arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Kauno kunigų seminarijos bendruomenė su rektoriumi mons. Aurelijumi Žukausku. Visus pasveikino VDU KTF dekanas dr. Benas Ulevičius, o susitikimą vedė ir kardinolą bei knygą rengusį publicistą, vertėją, poetą, Nacionalinės premijos laureatą A. Gailių kalbino dr. Valdas Mackela.

Dainuojanti vienuolė

Pasaulinė žvaigždė, „Italijos balso“ nugalėtoja sesuo Kristina Lietuvoje, Gailestingumo kongreso viešnia

Sesuo Kristina Skučia

Gegužės 6–8 dienomis Vilniuje lankysis 27 metų sesuo Kristina Skučia (Cristina Scuccia), pavergusi „Italijos balso“ žiūrovų ir viso pasaulio internautų širdis. Vienuolė savo balsu nustebins žiūrovus Nacionalinio gailestingumo kongreso koncerte „Aš čia“ Katedros aikštėje, šeštadienį, gegužės 7 dieną, 21 val. Dar pasirodys Jurga Šeduikytė, Mantas Jankavičius, „Saulės kliošas“ ir kiti atlikėjai.

„Sesers Kristinos pasirodymas Katedros aikštėje bus ypatinga dovana Lietuvai. Šis koncertas – visiems atviro Nacionalinio gailestingumo kongreso dalis. Kviečiame ne tik į koncertą, bet ir į kitus penktadienio vakaro renginius, o šeštadienį siūlome klausyti aktualių pranešimų įvairiose senamiesčio vietose“, – teigia viena iš Nacionalinio gailestingumo kongreso organizatorių Toma Bružaitė.

Susitaikinimo sakramento link

Vieniems Išpažinties sakramentas sukelia blogų asociacijų, kaltės jausmą, kuris slegia ir verčia jaustis blogu žmogumi, tad nustojama jį praktikuoti. Kiti, priešingai, galėtų paliudyti nepaprastą gydantį šio sakramento poveikį. Tretiems išpažintis – paprasčiausias rutinos dalykas.

Kam reikalinga išpažintis? Kodėl svarbu išpažinti nuodėmes ir gauti atleidimą iš Dievo? Kodėl nuodėmes turiu išsakyti kunigui, o ne tiesiogiai Dievui? Ar tikrai mano siela gali tapti vėl švari? Kaip atsikratyti minčių, kurios mus atstumia nuo išpažinties? Kaip atlikti tikrą, nuoširdžią išpažintį, kuri gydytų? Dalijamės patarimais.

1. Neturiu nuodėmių, mano sąžinė rami.

Kai Delfų šventyklos orakulas paskelbė, kad Sokratas yra išmintingiausias žmogus Atėnuose, jis pats negalėjo tuo patikėti, su tuo sutikti. Tad jis vaikščiojo po miestą bandydmas paneigti orakulo žinią. Paradoksalu, tačiau pripažindamas savo proto ribas, jis pradėjo kelti labai aštrius, išmintingus klausimus, dėl kurių jis visgi laikomas vienu išmintingiausių žmonių. Iš tiesų kažkas panašaus nutinka ir šventiesiems. Suvokę Dievo meilės dydį ir savo pačių nevertumą, jie būna pirmieji, kurie paneigia savo „šventumą“. Paradoksalu, tačiau jų nuolankumas ir jų nuoširdžios išpažintys atveria kelią Dievo gailestingumui ir veda juos šventumo keliu. Ir priešingai, jei kas kenčia nuo sindromo „aš šventesnis nei tu“, tas kenčia ir nuo kitų sunkių „ligų“: toks savęs pateisinimas vadinamas puikybe. Jei atpažįstate save, jums tikrai padės išpažintis!

Miesto misijų vakaras kavinėje: į žmonių klausimus atsako vyskupas

Vyskupas Kęstutis Kėvalas Laimos Penekaitės nuotrauka

Balandžio 21 dieną Kaune, „Vero Cafe“ kavinėje, vėl surengtas Miesto misijų vakaras iš ciklo „Klausk vyskupo“. Pirmuosiuose šio ciklo vakaruose su kauniečiais bendravo arkivyskupas Lionginas Virbalas. Šį kartą kavinėje lankėsi vyskupas Kęstutis Kėvalas, daugiau kaip valandą praleido su beveik trimis dešimtimis žmonių (tarp jų – nemažai jaunuolių), atsakydamas į iš anksto užduotus ar čia pat, kavinėje, pateikus klausimus, kurie atspindėjo žmonių norą pažinti savo tikėjimą ir Bažnyčios mokymą, jiems atrodė svarbus ganytojo pamokymas, padedantis krikščioniškai žvelgti į šiandieną ir į savo gyvenimą, santykius su kitais.

„Tikėjausi šito klausimo“, – sakė vysk. Kęstutis Kėvalas šiame vakare, vykusiame tuo laiku, kai daugelio akys po vyskupų Sinodų šeimų sielovadai krypsta į Bažnyčią: ką ji šiandien sako šeimoms, kokiu gailestingumu šiandien žvelgia į šeimos neišsaugojusius, antrą kartą susituokusius. O gal tai papiktins darniai gyvenančius šeimose? Atsakydamas ganytojas žmonių žvilgsnius jau kreipė į posinodinį popiežiaus Pranciškaus apaštališkąjį paraginimą „Amoris laetitia“ (kol kas dar laukiame jo lietuviškojo leidimo), atspindintį Popiežiaus norą padėti žmonėms, kad į jų patiriamus sunkumus santuokoje, šeimoje būtų žvelgiama Jėzaus pavyzdžiu (kaip Jis elgėsi su nusidėjusiomis moterimis), kad būtų jautriai žiūrima į konkretų atvejį. „Bažnyčia negali žmonių padaryti aukomis antrą kartą“, – sakė vysk. K. Kėvalas, pabrėždamas, jog jautrus Bažnyčios žvilgsnis į konkrečius atvejus nereiškia, jog ji pažeidžia bendrą savo mokymo principą – santuokos neišardomumą.

„Taip“, kuris pakeitė pasaulį

Dievas yra ištikimas

Mąstydamas apie Evangelijos (Lk 1, 26–45) fragmentą, pagalvoju, kad Dievo veikimas žmogaus gyvenime per tūkstančius metų nesikeičia. Dievas ištikimas duotam žodžiui ir pažadui, kurį turi kiekvienam iš mūsų. Ir ištiktųjų Jis neatsižvelgia į asmenį. Ar tai būtų prieš amžius išrinktoji Marija, ar kas kitas, Kūrėjas ateina į mūsų širdis. Dievas gerbia laisvę, kurią davė kiekvienam be išimties.

Įsitikinau jau ne kartą, kad Jis – mano Kūrėjas ir vienintelis Viešpats – nedaro mano gyvenime nieko, jeigu nesakau Jam: „Teesie“, „Taip, Viešpatie, aš noriu“, „Tai yra man nesuprantama“. Jis patraukia tokiu būdu mane prie savęs. Tas, kuris viską gali ir nėra niekuo apribotas, nori priklausyti nuo mano ,,taip“, nes taip labai mane ir kiekvieną iš mūsų myli.

Netektis

A†A Kun. Povilas ŠLIAUTERIS

(1947 01 25–1978 05 28 – 2016 04 30)

Balandžio 30 dieną po sunkios ir ilgos ligos mirė Šiaulių vyskupijos kunigas altaristas Povilas Šliauteris. Jis gimė 1947 m. sausio 25 d. Kruopių parapijoje, Akmenės rajone. 1963 metais baigė Kruopių aštuonmetę mokyklą, o 1973-iaisiais – Naujosios Akmenės vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją ir 1978 m. gegužės 28 d. buvo įšventintas į kunigus. Dirbo šiose parapijose: 1978 06 01 – Pasvalio parapijos vikaras; 1980 12 10 – Sidabravo parapijos klebonas; 1981 05 04 – Krekenavos parapijos vikaras; 1983 03 23 – Raguvėlės parapijos klebonas; 1986 09 26, paliekant Raguvėlės parapijos klebonu, skiriamas Surdegio parapijos klebonu; 1996 07 08 – Pakruojo parapijos vikaras; 1997 09 25 – Kužių parapijos klebonas; nuo 2015 metų birželio 19 dienos – Šiaulių Šv. Jurgio parapijos altaristas.