2015 metai
2016 metai

Kunigų šventimai Telšių Katedroje

Birželio 1 dieną Telšių vyskupijoje iškilmingai minimas jos globėjas, pirmųjų krikščionybės amžių kankinys, filosofas, rašytojas, gilus mąstytojas Justinas. Tą dieną į Telšių vyskupijos Katedrą 12 val. iškilmingoms šv. Mišioms rinkosi daugybė maldininkų bei dvasininkų ir iš kitų Lietuvos vyskupijų. Šv. Mišioms, kurių metu buvo pašventinti trys nauji kunigai, vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo jo generalvikaras kan. Remigijus Saunorius, Telšių vyskupijos kurijos kancleris kun. Haroldas Šneideraitis, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kun. Ramūnas Norkus ir dar keliasdešimt kitų kunigų. Šv. Mišių metu, kurias tiesiogiai transliavo „Marijos radijas“, giedojo Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, parapijos grigališkojo choralo giedotojų grupė, vadovaujama Vidmanto Budreckio, liturgijoje patarnavo Gediminas Paulius, Donatas Litvinas ir Antanas Budreckas bei Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai.

Šventimai Kaišiadorių Katedroje

Birželio 3 dieną, Švč. Jėzaus Širdies šventėje, Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje Kaišiadorių vyskupas įšventino kunigu Kaišiadorių vyskupijos diakoną Povilą Slaminį, gimusį 1989 metais, kilusį iš Merkinės parapijos.  Neopresbiteris Povilas Slaminis paskirtas Širvintų parapijos vikaru.

Diakonų šventimai

Diakonas Renatas Švenčionis

Gegužės 28 dieną Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje klierikas Renatas Švenčionis Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo įšventintas diakonu. Šv. Mišias koncelebravo seminarijos vadovybė, broliai kunigai, dalyvavo šventinamojo artimieji, draugai, seminarijos bendruomenė. Arkivyskupas pamoksle kalbėjo, kad ši diakono tarnystė kaip nuolanki meilė reikalauja pamiršti save ir aukotis dėl kitų, su džiaugsmu tarnauti, skleisti Kristaus Gerąją Naujieną. Arkivyskupas kvietė atiduoti širdį Viešpačiui, gyventi maldos gyvenimą, melstis už Dievo Tautą ir vis labiau panašėti į Kristų.

Diakonas Renatas Švenčionis yra iš Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo parapijos. Jis šiemet baigė studijas Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje ir apsigynė magistro darbą.

Gegužinių pamaldų pabaiga Telšių vyskupijoje

Prie Plungės Lurdo grotos kalba klebonas kun. Julius Meškauskas. Centre – vyskupas Jonas Boruta SJ

Baigiantis Dievo Motinos Marijos garbei skirtam gegužės mėnesiui, Gegužinės pamaldos Telšių vyskupijoje tradiciškai iškilmingai baigtos gegužės 31 dienos vakarą Plungėje, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą liturginėje šventėje. Telšių vyskupijos dangiškojo globėjo kankinio Šv. Justino iškilmės išvakarėse gausus maldininkų būrys rinkosi į Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kurioje vakarinių šv. Mišių liturgijai vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Kancelebravo Žemaičių Kalvarijos dekanato dekanas, Plungės parapijos klebonas kun. Julius Meškauskas, šioje parapijoje dirbantys kunigai. Liturgijoje patarnavo Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai ir trys diakonai, kurie šiose iškilmingose pamaldose dalyvavo savo kunigystės šventimų išvakarėse.

Kun. Antanas Dilys: „Nuolatos keičiasi priespaudos ir laisvės laikai, tad žinojau, kad laisvė ateis“

Kun. Antanas Dilys

Birželio 16-ąją Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje vyriausias Vilniaus arkivyskupijos kunigas 93 metų Antanas Dilys šventė kunigystės 70-metį. Šios bažnyčios rezidentas kasdien čia aukoja šv. Mišias. Kunigas Antanas gimė 1923 m. kovo 19 d. Švenčionėliuose Lenkijos okupacijos metais, todėl mokyklą turėjo lankyti lenkišką. Knygnešio sūnus vėliau mokėsi pirmojoje ir vienintelėje lietuviškoje to meto Vilniuje Vytauto Didžiojo gimnazijoje, matė lenkų režimo represijas, Vilniaus atgavimą, karą, sovietų bei nacių okupacijas, trėmimus, patyrė Sibiro lagerius. Kunigas Antanas – nuostabą keliantis žmogus. Kitaip nei dauguma prieškarį menančių okupuoto Vilniaus krašto lietuvių jis nerodo jokio pykčio ar nuoskaudos dėl lietuvybės persekiojimų ir patirtų represijų. Priešingai, su Lietuvos dvasininkais lenkais ir Lenkijos dvasininkais, ypač studijų Vilniaus kunigų seminarijoje draugais lenkais, bėgant metams susiklostė labai šilti santykiai. Lietuvos lenkų spaudoje kone kasmet pasirodo publikacijos apie kun. A. Dilio gyvenimą, 2003 metais lenkų kalba net išleista knyga „Życie – to wielka tajemnica“ („Gyvenimas – didelė paslaptis“). Lietuviškai – tik „XXI amžius“ ir „Voruta“ plačiau yra apie jį rašę, o prieš savaitę leidykla „Ardor“ išleido knygą „Tarp gyvenimo akistatų“. Kun. A. Dilys yra dirbęs Valkininkuose, Vidiškėse, Ignalinoje, Dieveniškėse, Strūnaityje, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Šv. Teresės, Kalvarijų, Šv. arkangelo Rapolo, Riešės, Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčiose. 1949 m. lapkričio 26 d. Vosiūnų klebonijoje buvo suimtas ir po tardymų Švenčionių ir Lukiškių kalėjimuose 1950 m. liepos 18 d. traukiniu išvežtas į Maskvos lagerį, paskui – į Gorkį, dar vėliau – į Čurubaj Nuros lagerį prie Karagandos. Ten išbuvo iki 1950-ųjų vasaros, kol atsidūrė Vorkutoje. Kalinio gyvenimą baigė 1956 m. rugpjūčio 19 d. Stebina ir begalinis septynerius lagerio metus patyrusio kunigo nuolankumas. Jo teigimu, visų negandų, ypač lagerio, akivaizdoje išlikti ir viltį išsaugoti padėjo tik nepajudintas tikėjimas Dievu. Su 93 metų kunigu kalbamės apie istorijos virsmus, prieškario Vilnių, Bažnyčios patiriamus iššūkius ir buvimą žmogumi.

Vyskupai už aplaidumą lytinio išnaudojimo bylose bus šalinami

Vyskupai, kurie pasielgė aplaidžiai mažamečių ir pažeidžiamų pilnamečių seksualinio išnaudojimo atvejais, bus pašalinami iš pareigybių. Tai numato naujas popiežiaus Pranciškaus teisės aktas „Motu proprio“, kuriuo Šventasis Tėvas dar labiau sustiprino Bažnyčios įsipareigojimą rūpintis mažamečių ir pažeidžiamų pilnamečių apsauga. Dokumentas „Come una madre amorevole“ („Kaip mylinti motina“), kurį Popiežius pasirašė birželio 4 dieną, įsigalios rugsėjo 5 dieną.

„Bažnyčia, kaip mylinti motina, myli visus savo vaikus, tačiau ypač rūpinasi ir prižiūri mažiausius ir negalinčius apsiginti. Tai – uždavinys, kurį pats Kristus pavedė visai krikščionių bendruomenei“, – parašė popiežius „Motu proprio“, kurį sudaro penki skyriai. Dokumento įvade pažymima, kad Kanonų teisės kodeksas jau numato galimybę pašalinti vyskupus iš bažnytinių pareigybių „dėl svarbių priežasčių“. Popiežius dabar papildė teisyno normas nurodydamas, kad „svarbioms priežastims“ būtų priskirtas ir aplaidumas mažamečių seksualinio išnaudojimo atveju. Esant rimtiems įtarimams, kompetentinga Kurijos kongregacija galės pradėti vyskupo, eparcho ar vienuolijos vyresniojo nusižengimo tyrimą, galintį pasibaigti pašalinimo dekretu. Galutinį sprendimą turės tvirtinti pats Popiežius, pasitaręs su atitinkama juristų kolegija, sakoma šeštadienį paskelbtame dokumente.

Prisiminė buvusį Vilkijos kleboną

Kan. Stanislovas Bačkis

Gegužės 15 dieną Šv. Jurgio bažnyčioje buvo švenčiamos ne tik Sekminės, bet ir Vilkijos parapijos klebono kanauninko Stanislovo Bačkio (1866–1930) 150-osios gimimo metinės. Pagerbti kan. S. Bačkį atvyko Kauno rajono savivaldybės vadovai, šventėje dalyvavo Seimo nariai, Vilkijos parapijos pastoracinės tarybos vicepirmininkas Juozas Laimutis, Kauno rajono kraštotyrininkas Antanas Vaičius, sambūrio „Gerumo ąžuolas“ prezidentas Valdas Pacevičius, Šaulių sąjungos nariai, Vilkijos kultūros centro direktorė Laimutė Borovaja, Vilkijos gimnazijos direktorius Antanas Švedas, Vilkijos seniūnas Arūnas Bačiūnas, Vilkijos miesto bendruomenės nariai ir Vilkijos parapijos bendruomenės nariai.

Po šv. Mišių, kurias aukojo Vilkijos Šv. Jurgio parapijos klebonas Virgilijus Dudonis, visi rinkosi šventoriuje prie kan. S. Bačkio kapo. Vilkijietis, Šaulių sąjungos narys Kęstutis Markevičiuis apžvelgė kunigo gyvenimo istoriją. Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas pasidžiaugė garsaus kunigo padarytais darbais, jo pritapimu prie liaudies. Kraštotyrininkas Antanas Vaičius papasakojo, kaip kleboną kan. S. Bačkį mylėjo ir gerbė vietiniai žmonės. Ant kunigo kapo padėjus gėlių, jo atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Aidint Šaulių sąjungos narių ginklų salvėms, buvo pasodintas ąžuoliukas, skirtas kan. S. Bačkio atminimui.

Kaišiadorių vyskupijoje įsteigta diecezinių teisių kongregacija

Vadovaudamasis Kanonų teisės kodekso kan. 579, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas 2016 m. gegužės 31 d. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo šventėje savo dekretu įsteigė pašvęstojo gyvenimo institutą – Aušros Vartų Marijos ir šv. Teresėlės seserų karmeličių kongregaciją ir patvirtino kongregacijos – konstituciją. Naujoji kongregacija yra apaštalinį ir kontempliatyvų gyvenimo būdą derinanti karmelitiško dvasingumo moterų vienuolija, įsikūrusi Krikštėnų parapijoje (Ukmergės rajone), Kaišiadorių vyskupijoje.

Kongregacijos užuomazgos siekia 1996 metus, kuomet tuometinis Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis ją pripažino kaip privačią tikinčiųjų asociaciją – Aušros Vartų Marijos ir šv. Teresėlės bendruomenę – ir 2000 metais suteikė viešosios tikinčiųjų asociacijos statusą ir ad experimentum patvirtino asociacijos konstituciją.