Viena didžiausių XVIII amžiaus Italijos mistikių paskelbta palaimintąja

Palaimintoji Marija Celeste Krostarosa

Birželio 18-ąją Fodžos mieste Italijoje palaimintąja paskelbta Marija Celeste Krostarosa (Maria Celeste Crostarosa, 1696–1755). Pasak Šventųjų skelbimo kongregacijos prefekto kard. Andželo Amato (Angelo Amato), jos šventumo paveikslą geriausiai perteikia popiežiaus Pranciškaus žodžiai. Apaštališkajame laiške Popiežius ją vadina Švč. Atpirkėjo ordino steigėja, nuolankia Kristaus sekėja ir ištikima jo išganančios meilės liudytoja. Pal. M. C. Krostarosa ryžtingai ir atkakliai įgyvendino savo pašaukimą paklusdama Dievo valiai, kurią vykdė įveikdama visas kliūtis. Palaimintoji Marija Celeste laikoma viena didžiausių XVIII amžiaus Italijos mistikių. Jos dvasiniai raštai pasižymi ypatingu gilumu, jai būdinga intensyvi kontempliacija.

Pažvelkime į kai kuriuos jos gyvenimo puslapius. Julija – toks buvo jos krikšto vardas – gimė Neapolyje 1696 m. spalio 31 d., buvo dešimta iš dvylikos vaikų religingoje pasiturinčioje šeimoje. Ji pasižymėjo aštriu protu, vaikystę praleido turtingoje namų ramybėje. Nuo mažens ji smalsiai tyrinėjo suaugusių pasaulį. Būdama vienuolikos, Šv. Juozapo dieną ji atėjo į Šv. Tomo bažnyčią atlikti išpažinties, kad išlaisvintų sąžinę nuo „naštos“. Taip ji atsivertė ir paniro į gilų dvasinį gyvenimą, pradėjo dažnai melstis ir medituoti Jėzaus kančią. Sukrėsta ieties padarytos žaizdos, ji rado dvasinę prieglaudą kraujuojančioje Jėzaus Širdyje. Eucharistinėje komunijoje ji semdavosi paguodos ir įkvėpimo gyventi šventai. Šventųjų gyvenimų skaitymai ją pastūmėjo pasišvęsti Viešpačiui. Dėl įvairių aplinkybių ji gyveno keliuose vienuolynuose. Vizitiečių vienuolyne La Skala mieste ji gavo daugiausia dangiškų dovanų ir patyrė sunkiausių išbandymų. Tai užgrūdino ją sudėtingoms užduotims, kurios jos laukė. Galiausiai, gavusi įkvėpimą iš aukščiau, ji atkeliavo iki Fodžos ir čia pragyveno paskutinius 17 savo gyvenimo metų. Čia 1738 metais ji įgyvendino svajonę įkurti naują redemptoristų atšaką – Švč. Atpirkėjo seseris.

Fodžoje subrendo šios ypatingos, drąsios ir ryžtingos moters šventumas. Garsas apie jį įveikė šimtmečius, kol pasiekė mūsų dienas. Nors jai būnant gyvai nebuvo liudijimų apie jos šventą gyvenimą, tačiau iš karto po jos mirties Fodžos gyventojai ją pavadino šventąja priore.

Beatifikacijos proga kard. A. Amatas primena šv. Jono Pauliaus II kalbą Švč. Atpirkėjo vienuolėms prieš 20 metų, minint 300-ąsias Motinos Marijos gimimo metines. Tada jis išvardijo penkias dvasines ypatybes, kurios apibūdino palaimintosios gyvenimą bei kurias ji paliko savo dvasinėms dukterims. Tai yra paprastas sąrašas: pamaldumas įsikūnijusiam Žodžiui, kurį Šventoji Dvasia nuolat atnaujina mumyse, perkeisdama mūsų gyvenimą į Jo; meilė Eucharistijai – kiekvieno dvasinio atsimainymo šaltiniui; kontempliacijos dvasia; broliška meilė ir ištikimybė bei atkaklumas darant gera. Dabar seserų redemptorisčių visame pasaulyje yra daugiau nei tūkstantis. Jų buvimas ir liudijimas yra brangus indėlis į Bažnyčios misiją pasaulyje.

Vatikano radijas

© 2016 „XXI amžius“