Mirė buvęs šv. popiežiaus Jono XXIII asmeninis sekretorius

Kardinolas Lorisas Kapovila

Gegužės 26 dieną Šiaurės Italijos mieste Bergame mirė vienas iš žinomiausių Italijos kardinolų Lorisas Kapovila (Loris Capovilla), buvęs šv. popiežiaus Jono XXIII asmeninis sekretorius, menamas kaip ištikimasis jo tarnas. Kardinolui L. Kapovilai buvo 100 metų, pastaruosius kelis dešimtmečius jis gyveno šv. Jono XXIII gimtinėje, atsidėjęs šio popiežiaus atminimo saugojimui ir puoselėjimui. Tik prieš dvejus metus popiežius Pranciškus jį paskyrė kardinolu už ypatingus nuopelnus Bažnyčiai, kuriuos paminėjo Bergamo vyskupui Frančeskui Beschiui (Francesco Beschi) pareikštoje užuojautoje.

Popiežius Pranciškus jautriais žodžiais prisimena ilgą ir vaisingą kardinolo L. Kapovilos gyvenimą, džiaugsmingą Evangelijos liudijimą, nuolankią tarnystę Bažnyčiai, visų pirma Venecijoje, paskui kaip rūpestingą šv. popiežiaus Jono XXIII padėjėją, uolų jo atminimo sergėtoją ir minties tęsėją. Šventasis Tėvas prisiminė kardinolo ganytojišką tarnystę dviejose Italijos vyskupijose. Mirus popiežiui Jonui XXIII, jo įpėdinis pal. Paulius VI L. Kapovilą 1967 metais paskyrė Chieti vyskupu, 1971 metais – Loreto šventovės prelatu. „L. Kapovila buvo ganytojas, visuomet pasišventęs savo kunigams ir visiems tikintiesiems, liudijantis tvirtą ištikimybę Vatikano II Susirinkimo gairėms“, – rašė užuojautos telegramoje popiežius Pranciškus.

L. Kapovila, gimęs 1915 metais, būdamas Venecijos patriarchato kunigu, tarnavo kapelionu kare, pabėgėlių stovykloje, ligoninėje, vėliau įstojęs į žurnalistų sąjungą bendradarbiavo Italijos radijuje, katalikų dieceziniame ir kituose laikraščiuose. Venecijoje 1953 metų kovą į jį dėmesį atkreipė Venecijos patriarchas kardinolas Ronkalis (Roncalli). Nuo tada L. Kapovila dešimt metų tarnavo patriarchui, o paskui ir Popiežiui kaip jo asmeninis sekretorius. 1988 metais L. Kapovila, dėl amžiaus atleistas iš visų ganytojiškų pareigų Italijos Bažnyčioje, persikėlė į šv. popiežiaus Jono XXIII gimtąjį miestelį Sotto il Monte ir atsidėjo didžiuliam darbui – tvarkyti šv. Jono XXIII dvasinį ir istorinį paveldą. Kardinolas išleido tris knygas, daugybę brošiūrų, parašė ir pasakė daugybę straipsnių ir kalbų, dalydamasis prisiminimais, įspūdžiais, įžvalgomis ir atsiliepdamas į daugybę užklausimų ir prašymų apie popiežiaus Jono XXIII gyvenimą ir darbus, ypač kiek tai svarbu sušaukiat Vatikano II Susirinkimą, aprašant Jono XXIII gyvenimą ir veiklą, išaiškinant jo reikšmę Bažnyčios gyvenimui.

Daug Italijos vyskupų ir bažnytinių judėjimų atstovų kardinolo L. Kapovilos mirtį palydėjo nekrologais, kuriuose ryškūs ypač du kardinolo gyvenimo aspektai – tai, kad jis iki mirties liko ištikimasis popiežiaus Jono XXIII tarnas ir kad visas jo, kaip kunigo, vyskupo ir kardinolo, gyvenimas buvo didelė Dievo dovana Bažnyčiai ir kiekvienam jo sutiktam žmogui. Jo gyvenimas, paženklintas evangelinio paprastumo ir kuklumo, kaip ir tikėjimas, gražus ir turtingas, priminė šv. popiežiaus Jono XXIII gyvenimo stilių.

Ne viename nekrologe atkreiptas dėmesys į du reikšmingus kardinolo Lorio Kapovilos mirties datos sutapimus – visų pirma, kad Viešpats pasišaukė kardinolą per Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę ir kad tą pačią dieną prieš 94 metus mirė jo tėvas, kai Loris buvo septynerių metų vaikas.

Buvęs sekretorius sulaukė dienos, kai popiežius Jonas XXIII buvo paskelbtas palaimintuoju ir šventuoju. „Vatikano radijo“ paprašytas pasakyti, ką jam reiškia pal. popiežiaus Jono XXIII kanonizacijos diena, 2015-ųjų balandžio 27-oji, kardinolas atsakė: „Tai – tik viena kalendoriaus diena, nes krikščionio kalendoriuje visos dienos yra šventės ar iškilmės. Visą laiką šventė! Tikinčiajam visuomet šventė, visuomet Velykos, visuomet Prisikėlimas! Jau vien galimybė pakelti žvilgsnį į dangų arba paliesti krūtinę priėmus Švenčiausiąjį yra neapsakoma dovana, didžiulis lobis, didingas Malonės ir Šviesos slėpinys. Mums visuomet šventė!“

Kardinolo laidotuvės, velionio pageidavimu, buvo ne iškilmingos, o privačios ir kuklios, dalyvaujant tik artimiems draugams ir tikintiesiems. Jis yra ne kartą pasakęs, kad norėtų būti išlydėtas taip pat tyliai, kaip gimė.

Vatikano radijas

© 2016 „XXI amžius“