Ir sielai reikia poilsio

Kun. Remigijus Kavaliauskas

Vasara įsisiūbuoja: renginiai, festivaliai, kongresai, atlaidai. Ateina intensyviausias metas pailsėti, pasidžiaugti gamta ir patiems dalyvauti.

O kaip su dvasiniu gyvenimu? Ir mano sielai reikia poilsio! Juk šitaip intensyviai meldžiausi, lankiau bažnyčią, kėliausi sekmadieniais į rytmetines Mišias... Manau, nesuklysiu, jei prie kiekvieno išvardinto veiksmažodžio padėčiau kabutes, gal su mažomis išimtimis.

Maldos gyvenimo ritmas nėra vien vienuoliškų bendruomenių reikalas. Gal dėl to mes esame irzlūs, pilni pykčio, nes nemokame gyventi tikėjimu, nemokame paskirstyti dienos tėkmėje savo maldos. O ji labai reikalinga net ilsintis prie jūros ar ežero.

Šventasis Tėvas birželio 22-osios, trečiadienio, audiencijos dalyviams papasakojo apie savo asmeninę maldą vakarais prieš atsigulant. Popiežius Pranciškus sakė, kad kas vakarą sukalba būtent raupsuotojo maldavimą „Viešpatie, jei tik panorėsi, gali padaryti mane švarų!“ ir penkis „Tėve mūsų“, po vieną už kiekvieną Jėzaus žaizdą, nes Jėzus mus padarė švarius savo žaizdomis.

Palaikyti nuolatinį ryšį su Viešpačiu – mūsų, tikinčiųjų, išlikimo laidas. Jei meldžiamės tik tada, kai susiruošiame, tai dažnai to laiko ir nerandame.

Trumpi atsidūsėjimai ar maldelės labai pagyvina mūsų ryšį su Jėzumi. Neseniai išleista Kallistos Ware knygelė „Jėzaus malda“ puikiai iliustruoja šį maldos metodą. Ji siūlo nuolatinį trumpos maldelės kartojimą: „Viešpatie Jėzau Kristau, Gyvojo Dievo Sūnau, pasigailėk manęs nusidėjėlio!“ Dykumų tėvai pataria ir kitų maldų: „Jėzau, padėk man!“, „Viešpatie Jėzau, apsaugok mane nuo mano liežuvio!“, „Viešpatie, prisimink mane, kai ateisi į savo Karalystę!“

Tai byloja, kad negalime melstis vien Rožinio ar maldaknygės maldomis. Viešpats moka mus nustebinti, tad ir mes pasistenkime Jį nustebinti ar bent pradžiuginti netikėta maldos forma.

Visiems džiugios, prasmingos bei veiklios vasaros! Dievo Palaima visuomet jus telydi!

„Ateikite ir pamatysite“,
Zarasų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos laikraštis, 2016, nr. 3

© 2016 „XXI amžius“