2015 metai
2016 metai

Netvarkingas potraukis yra sunkus išmėginimas

Popiežiaus žodžiai apie homoseksualius asmenis, su kuriais, anot Katekizmo, reikia elgtis pagarbiai, su užuojauta, taktiškai. Klausimo kontekstas

Popiežius Pranciškus

Užbaigus apaštalinę kelionę Armėnijoje, kelionėje iš Jerevano į Romą, JAV katalikų žinių agentūros CNS žurnalistė paklausė popiežiaus Pranciškaus, ką jis mano apie vokiečių kardinolo Raingardo Markso (Reinhard Marx) žodžius, jog Katalikų Bažnyčia turi atsiprašyti už homoseksualų marginalizavimą.

Iš tiesų kardinolas R. Marksas birželio 22–24 dienomis Dubline, Trejybės kolegijos Lojolos institute, dalyvavo konferencijoje tema „Bažnyčios vaidmuo pliuralistinėje visuomenėje“. Maždaug dviem šimtams konferencijos dalyvių rūpėjo tie patys klausimai: valstybės ir Bažnyčios, visuomenės ir religijos santykiai. Daugelis jų priklausė akademiniam pasauliui, įvairių šalių universitetams, tačiau buvo žurnalistų ir tų, kuriuos galima pavadinti viešaisiais intelektualais, visuomenės apžvalgininkais. Kardinolas R. Marksas skaitė pranešimą „Bažnyčia ir laisvės iššūkis“. Pasak jo, valstybės santvarka turi būti sekuliari: „Valstybė nėra krikščioniška. Tačiau visuomenė nėra sekuliari. Ji yra krikščioniška ar religinga, nereliginga ar įvairiai religinga“. Žvelgiant į istoriją, Bažnyčia į laisvės iššūkį reagavo dvejopai, kartais remdama laisvę, viduramžiais popiežių įdiegtas skyrimas tarp sekuliarios ir religinės kompetencijos buvo lemiama prielaida sekuliarios valstybės atsiradimui; bet kartais skųsdamasi dėl laisvės, nes ji irgi reiškia pliuralizmą, kurį nėra paprasta priimti. Nėra lengva suderinti religinę įvairovę, skirtingas vertybines sistemas, tuo pat metu išsaugant bendruomenės stabilumą ir vieningumą. Atsakydamas į pastabą iš auditorijos apie tai, kad Bažnyčia pritrūko integralumo ir pagarbos laisvei, kalbant apie moteris ir homoseksualius asmenis, kardinolas R. Marksas tai pripažino. Jis pabrėžė, kad moterys, pasauliečiai, kalbant plačiau, turi turėti didesnį vaidmenį Bažnyčioje. Kalbant apie homoseksualius asmenis, pasak jo, tiek Bažnyčia, tiek plačioji visuomenė daug „nuveikė“ dėl to, kad į juos būtų žiūrima negatyviai. Bažnyčiai ir visuomenei reikia dėl to apgailestauti, atsiprašyti. Kardinolas pridūrė, kad valstybė teisėtai gali reguliuoti homoseksualų partnerystę, tačiau jam tai nereiškia išsižadėjimo sampratos, kad tikrą santuoką sudaro vyras ir moteris.

Popiežius Pranciškus lankysis Porciunkulėje

Nedidelė 4 m pločio ir 7 m ilgio Porciunkulės bažnyčia Popiežiškąja tituluojamos Marijos, Angelų Karalienės, bazilikos viduje

Asyžiaus vyskupas ir pranciškonų šeimos atstovai pranešė, kad rugpjūčio 4 dieną popiežius Pranciškus lankysis Porciunkulėje, netoli Asyžiaus esančiame mieste, Marijos, Angelų karalienės, bažnyčioje. Šventojo Tėvo kelionė įvyks minint 800-ąsias Porciunkulės atlaidų metines, kurios sutampa su šiuo metu Bažnyčioje švenčiamais ypatingaisiais Gailestingumo metais.

Popiežius lankysis kaip paprastas piligrimas. Jo vizitas bus privataus pobūdžio. Popiežius melsis Marijos, Angelų karalienės, bažnyčioje ir pasakys kalbą susirinkusiems, pažymima Porciunkulės internetinėje svetainėje, pristatant būsimą popiežiaus vizitą.

Popiežiaus vizitu ypač džiaugiasi Asyžiaus vyskupas Domenikas Sorentinas (Domenico Sorrentino) ir pranciškonų atstovai – Ordino generalinis miwqxnistras t. Maiklas Peris (Michael Perry), Umbrijos provincijos ministras t. Klaudijus Duridžetas (Claudio Durighetto) ir Porciunkulės kustodas t. Rosarijus Gudžiota (Rosario Gugliotta). Popiežiaus vizitas įvyks antrą dieną po Porciunkulės Atleidimo šventės, t.y. Porciunkulės visuotinių atlaidų, švenčiamų rugpjūčio 2 dieną.

Australijos vyskupas – kadaise laiveliu nuo negandų bėgęs migrantas

Paramatos vyskupas Vincentas Long Van Nguyenas OFM

Birželio viduryje Paramatos vyskupijos Australijoje ganytojo pareigas pradėjo eiti vietnamiečių kilmės pranciškonas Vincentas Long Van Nguyenas. Prieš keturis dešimtmečius, būdamas vos aštuoniolikos metų, komunistiniam ir ateistiniam režimui laimėjus karą Vietname, Vincentas, jaunas seminaristas, kaip ir daugybė kitų žmonių lipo į laivelį, bėgdamas nuo karo pasekmių ir persekiojimų. Jis pateko į maždaug 17 metrų ilgio laivelį, kuriuo į nežinią plaukė apie pusantro šimto žmonių. Pirmiausia jie pasiekė Malaiziją, o po metų būsimas vyskupas atvyko į Australiją. Jis tapo pranciškonu, aktyviai dalyvavo ordino veikloje ir 2011 metais popiežiaus Benedikto XVI buvo paskirtas Melburno vyskupu augziliaru. Dabar jis – vyskupas ordinaras Paramatoje, visai netoli Sidnėjaus. Jis kartu yra Australijos vyskupų konferencijos delegatas Migrantų ir pabėgėlių reikalams, o vyskupišku šūkiu pasirinko posakį „Duc in altum – irkis į gilumą!“ Tai – vertimas į lotynų kalbą Jėzaus žodžių, pasakytų apaštalui Petrui, užrašytų Evangelijoje pagal Luką (žr. 5 sk.): Petrui nesėkmingai žvejojant Jėzus jam nurodo irtis giliau ar toliau. Ten į tinklus pateko tiek žuvų, bet jie pradėjo trūkinėti, o valtis grimzti. Tada Jėzus išpranašauja išsigandusiam Petrui, kad jis taps žmonių žveju. Šie vandens, valties ir žvejybos tarp žmonių motyvai buvo svarbūs vietnamiečių kilmės vyskupui.

Ir sielai reikia poilsio

Kun. Remigijus Kavaliauskas

Vasara įsisiūbuoja: renginiai, festivaliai, kongresai, atlaidai. Ateina intensyviausias metas pailsėti, pasidžiaugti gamta ir patiems dalyvauti.

O kaip su dvasiniu gyvenimu? Ir mano sielai reikia poilsio! Juk šitaip intensyviai meldžiausi, lankiau bažnyčią, kėliausi sekmadieniais į rytmetines Mišias... Manau, nesuklysiu, jei prie kiekvieno išvardinto veiksmažodžio padėčiau kabutes, gal su mažomis išimtimis.

Maldos gyvenimo ritmas nėra vien vienuoliškų bendruomenių reikalas. Gal dėl to mes esame irzlūs, pilni pykčio, nes nemokame gyventi tikėjimu, nemokame paskirstyti dienos tėkmėje savo maldos. O ji labai reikalinga net ilsintis prie jūros ar ežero.

Šventasis Tėvas birželio 22-osios, trečiadienio, audiencijos dalyviams papasakojo apie savo asmeninę maldą vakarais prieš atsigulant. Popiežius Pranciškus sakė, kad kas vakarą sukalba būtent raupsuotojo maldavimą „Viešpatie, jei tik panorėsi, gali padaryti mane švarų!“ ir penkis „Tėve mūsų“, po vieną už kiekvieną Jėzaus žaizdą, nes Jėzus mus padarė švarius savo žaizdomis.

Popiežius remia siekiančius mirties bausmės panaikinimo

Popiežius Pranciškus parėmė siekiančius mirties bausmės panaikinimo visame pasaulyje. Įsakymo „Nežudyk!“ vertė absoliuti, taikytina tiek nekaltiems, tiek nusikaltusiems. „Mirties bausmė prieštarauja Dievo planams asmeniui, visuomenei ir jo gailestingajam teisingumui“, – pasiųstoje vaizdo žinioje pareiškė Šventasis Tėvas, sveikindamas Osle susirinkusius Pasaulinio kongreso prieš mirties bausmę dalyvius iš daugiau kaip 140 nevyriausybinių organizacijų. Popiežius išsakė viltį, jog Pasaulinis kongresas Norvegijos sostinėje birželio 21–23 dienomis paskatins dar labiau stengtis, kad mirties bausmė būtų panaikinta. Pagrindinis kongreso tikslas – siekti, kad šalys, faktiškai sustabdžiusios mirties bausmės vykdymą, žengtų dar vieną žingsnį panaikindamos mirties bausmę teisiškai.

Badas nėra natūralus ir neišvengiamas dalykas

Birželio 13-ąją popiežius Pranciškus aplankė Romoje savo būstinę turinčią Pasaulinę maisto programą (World Food Programme) – prieš daugiau kaip penkis dešimtmečius Jungtinių Tautų Organizacijos įkurtą didžiausią pasaulyje humanitarinę tarnybą, aprūpinančią maistu šimtą milijonų žmonių aštuoniasdešimtyje pasaulio šalių. Pranciškus yra pirmasis Popiežius, apsilankęs šios organizacijos būstinėje. Jis pirmiausia valandėlę sustojo ir pasimeldė prie Atminimo sienos su žuvusių šios organizacijos darbuotojų ir savanorių vardais, po to pasakė kalbą metinėje Pasaulinės maisto programos valdybos sesijoje ir galiausiai susitiko su šios organizacijos personalu.

Kai apsiprantame su kančia

„Negalima žiūrėti į badą kaip į natūralų ir neišvengiamą dalyką“, – sakė popiežius Pranciškus. Pasak jo, per šiandieninį pasaulį nusidriekusios naujųjų komunikacijos technologijų jungtys sudaro įspūdį, kad sutrumpėjo atstumai, tuoj pat sužinome, kas dedasi tolimuose planetos pakraščiuose, matome skausmingas situacijas, kurias kenčia žmonės, ir galime tuoj pat mobilizuoti pagalbą, skatinami atjautos ir solidarumo. „O vis dėlto, – kalbėjo popiežius Pranciškus, lankydamasis Pasaulinės maisto programos štabe, – tuo pat metu matome, kad informacijos gausa sukuria visiškai priešingą paradoksalią situaciją – neskubame padėti kenčiantiems žmonėms, bet apsiprantame su kančia. Pasaulyje esantį skurdą suvokiame kaip neišvengiamą dalyką ir kuo daugiau skurdo matome, tuo labiau tampame jam „atsparūs“. Negalima su tuo sutikti, – sakė Pranciškus, – nes kenčiantis žmogus turi veidą. Nebūna kenčiančių anoniminių asmenų. Visada kenčia konkretus žmogus, turintis vaiko veidą, šeimos veidą, senų žmonių ir jaunimo veidus. Nedarbas, migracija, išnaudojimas ir badas – konkrečių žmonių nelaimės. Negalime sakyti, kad visa tai natūralu ir neišvengiama, kad dėl šių žmonių nelaimių kaltas žiaurus likimas, kad mes nieko negalime padaryti. Kai liaujamės matyti kenčiančio žmogaus veidą, – kalbėjo Pranciškus, – tuomet ir tokie terminai kaip „badas“, mityba“, „smurtas“ tampa terminais, kurie mums asmeniškai nieko nereiškia. Jei nematome kenčiančio žmogaus veido, tuomet jis tampa tik statistiniu vienetu, tik skaičiumi, o ne broliu, kuris beldžiasi į mūsų duris. Negalima susitaikyti su faktu, kad milijonai žmonių badauja. Reikia pašalinti biurokratizmą iš humanitarinės pagalbos, nes kančia – ne anoniminiai skaičiai, bet tikri žmonės, mūsų broliai“.

Mons. Alfonso Svarinsko antrųjų mirties metinių minėjimas

Liepos 16 dieną, šeštadienį, Didžiosios kovos apygardos partizanų parke (Ukmergės r.) monsinjoro Alfonso Svarinsko antrųjų mirties metinių proga vyks monsinjoro ir dviejų Lietuvos laisvės kovotojų ir kankinių – kunigų Juozo Zdebskio ir Broniaus Laurinavičiaus – atminimui skirtas renginys. Jis prasidės 11 val. prie monsinjoro Alfonso Svarinsko kapo (Dukstynos kapinėse) bendra malda. Kalbės kun. Gintaras Vitkus SJ. Tolimesnė renginio programa vyks Didžiosios kovos apygardos partizanų parke. Pradžioje bus pašventinti du naujai pastatyti kryžiai, skirti rezistentams kunigams Juozui Zdebskiui ir Broniui Laurinavičiui. 12 val. šv. Mišias aukos vysk. Jonas Kauneckas, koncelebruos atvykę vyskupai ir kunigai, giedos Vilniaus Gailestingumo šventovės jaunimo ansamblis. Po šv. Mišių visi renginio dalyviai ir svečiai kviečiami pasivaišinti koše. 13.30 val. prasidės  konferencija, skirta trims iškiliems lietuvių tautos kunigams – mons. A. Svarinskui, J. Zdebskiui ir B. Laurinavičiui – atminti bei šiandieninės Lietuvos situacijos praeities rezistencinių kovų reikšmei analizuoti. Kalbės kun. Robertas Grigas, partizanas Jonas Kadžionis, dr. Ramunė Butkevičiūtė-Jurkuvienė, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Endriukaitis, dr. Vincentas Vobolevičius ir jaunimo sambūrio „Pro Patria“ valdybos pirmininkas Vytautas Sinica. Konferencijos metu ir po jos skambės partizanų dainos. Renginio globėjai – vyskupas Jonas Kauneckas ir Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas.

Pašaukimo liudijimai

Daug prirašyta apie tai, kas yra kunigiškasis pašaukimas ir kaip jį galima atpažinti. Tačiau visgi šiek tiek sunkoka paaiškinti jo esmę ir vyksmą teoriškai, kadangi pašaukimas yra toks dalykas, kurį kiekvienas atranda savaip, asmeniškai, ypatingai. Tai nėra teorija, o gyvenimas. Čia pateikiami Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos studentų liudijimai apie tai, kaip jie atrado ir atpažino savo pašaukimą į kunigystę, kokiais būdais, per kokius žmones ar įvykius Dievas juos prašnekino ir pakvietė Jį sekti kunigystės keliu. Perskaitę šiuos liudijimus, pamatysite, kad Dievas labai kūrybingas, kviesdamas žmones. Galbūt tai paskatins jus atidžiau pažvelgti į savo gyvenimą ir atpažinti jame Dievo Jums siunčiamus ženklus. Pamatysite, kad šių liudijimų autoriai – paprasti, normalūs jauni žmonės, kurie kadaise mokėsi mokykloje, žaidė kieme, atostogavo, išdykavo, svajojo. Vieni iš jų iš pradžių visiškai negalvojo apie kunigystę, kiti nuo mažens svajojo tapti kunigais. Tačiau šios tikros gyvenimo istorijos tegu padės Jums suprasti, kad Dievas gali pasirinkti paprastus, niekuo iš kitų pernelyg neišsiskiriančius žmones. Dievas gali į kunigystės kelią pakviesti bet ką, net ir tuos, kurie to mažiausiai tikisi. Todėl neatmeskite galimybės, kad ir galite būti vienas iš tų, kuriuos jis kviečia.

Mirė Florencijos kardinolas

Kardinolas Silvanas Piovanelis

Liepos 9-ąją Italijoje mirė Florencijos arkivyskupas emeritas kardinolas Silvanas Piovanelis (Silvano Piovanelli). Jis buvo 92 metų. Liepos 13-ąją būtų sukakę 69 metai nuo jo kunigystės šventimų 1947 metais, baigus Florencijos kunigų seminariją.

Savo sielovadinį darbą S. Piovanelis pradėjo viename Florencijos pakraščio kvartale, kuris kūrėsi aplink du didelius fabrikus. Vėliau buvo paskirtas ir aštuonerius metus praleido mažojoje seminarijoje kaip ugdytojas ir administratorius. Kitas jo paskyrimas buvo arkivyskupijos pakraštyje, zonoje, kurioje netrūko socialinių konfliktų ir ideologinio priešiškumo Bažnyčiai, komunistinei doktrinai sulaukus daug sekėjų. Jaunas kunigas nesiekė šio priešiškumo pagilinti, bet išvystyti alternatyvą: dialogą ir bendradarbiavimą. Jis aktyviai rėmė pasauliečių atsakomybę parapijoje, kuriant parapijos tarybą ir kitas bendros atsakomybės už parapijos gyvenimą formas. 1979 metais buvo pakviestas atgal į Florenciją, į arkivyskupijos kuriją, 1982 metais paskirtas vyskupu augziliaru. 1982 m. spalio 26 d. netikėtai mirus arkivyskupui kardinolui Džiovaniui Beneliui (Giovanni Benelli), popiežiaus Jono Pauliaus II buvo pakviestas jį pakeisti ir užimti šias naujas atsakingas pareigas. Florencijos arkivyskupijai S. Piovanelis vadovavo nuo 1983 metų kovo iki 2001-ųjų kovo, tapo emeritu būdamas 77 metų. S. Piovanelis kardinolu pakeltas 1985 metais.

Netektys

A†A prel. Kazimieras Dobrovolskis
(1911 12 16-1936 06 11-2016 07 09)

Liepos 9 dieną, eidamas 105-uosius metus, Romoje mirė prel. Kazimieras Dobrovolskis, prieš mėnesį paminėjęs 80-ąsias kunigystės šventimų metines. Prelatas gimė 1911 metų gruodžio 16 dieną Varnabūdėje, Marijampolės apskrityje. Baigė Vilkaviškio kunigų seminariją ir 1936 m. birželio 11 d. buvo įšventintas kunigu. Keletą metų darbavosi Kudirkos Naumiesčio parapijoje. 1944 metais, į Lietuvą artinantis sovietinei armijai, pasitraukė į Vokietiją. 1950 metais persikėlė į Italijos sostinę Romą. Studijavo Popiežiškajame Laterano universitete ir apsigynė bažnytinės teisės licencijato laipsnį. 1954 metais buvo paskirtas Popiežiškosios Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos vicerektoriumi. Šias pareigas ėjo iki 2003 metų. Tuo pat metu daug metų buvo Šv. Kazimiero kolegijos ūkio Tivolyje administratoriumi ir rūpinosi lietuvių kunigų formavimu vasaros atostogų metu. Iki 2007 metų, darbavosi pastoracijoje keliose Tivolio vyskupijos parapijose. Rūpinosi Švč. Mergelės Marijos Dangum Ėmimo parapijos steigimu ir bažnyčios statymu Vila Adriana vietovėje. 1986 metais K. Dobrovolskiui buvo suteiktas garbės prelato vardas. Nuo 2000 metų iki mirties nuolat rezidavo Popiežiškojoje Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijoje. 2016 m. birželio 6 d., dalyvaujant Kunigų Kongregacijos prefektui kardinolui Benjaminui Stelai bei Vilkaviškio vyskupui Rimantui Norvilai, Šv. Kazimiero kolegijoje buvo iškilmingai paminėtos 80-osios prelato Kazimiero kunigystės šventimų metinės.