Netektys

A†A prel. Kazimieras Dobrovolskis
(1911 12 16-1936 06 11-2016 07 09)

Liepos 9 dieną, eidamas 105-uosius metus, Romoje mirė prel. Kazimieras Dobrovolskis, prieš mėnesį paminėjęs 80-ąsias kunigystės šventimų metines. Prelatas gimė 1911 metų gruodžio 16 dieną Varnabūdėje, Marijampolės apskrityje. Baigė Vilkaviškio kunigų seminariją ir 1936 m. birželio 11 d. buvo įšventintas kunigu. Keletą metų darbavosi Kudirkos Naumiesčio parapijoje. 1944 metais, į Lietuvą artinantis sovietinei armijai, pasitraukė į Vokietiją. 1950 metais persikėlė į Italijos sostinę Romą. Studijavo Popiežiškajame Laterano universitete ir apsigynė bažnytinės teisės licencijato laipsnį. 1954 metais buvo paskirtas Popiežiškosios Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos vicerektoriumi. Šias pareigas ėjo iki 2003 metų. Tuo pat metu daug metų buvo Šv. Kazimiero kolegijos ūkio Tivolyje administratoriumi ir rūpinosi lietuvių kunigų formavimu vasaros atostogų metu. Iki 2007 metų, darbavosi pastoracijoje keliose Tivolio vyskupijos parapijose. Rūpinosi Švč. Mergelės Marijos Dangum Ėmimo parapijos steigimu ir bažnyčios statymu Vila Adriana vietovėje. 1986 metais K. Dobrovolskiui buvo suteiktas garbės prelato vardas. Nuo 2000 metų iki mirties nuolat rezidavo Popiežiškojoje Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijoje. 2016 m. birželio 6 d., dalyvaujant Kunigų Kongregacijos prefektui kardinolui Benjaminui Stelai bei Vilkaviškio vyskupui Rimantui Norvilai, Šv. Kazimiero kolegijoje buvo iškilmingai paminėtos 80-osios prelato Kazimiero kunigystės šventimų metinės.

Liepos 12-ąją, antradienį, Popiežiškosios Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos svečių namų „Villa Lituania“ koplyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už velionį. Joms vadovavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Po Mišių velionio palaikai išlydėti į Romos Campo Verano kapines.

Šv. Kazimiero kolegijos bendruomenė nuoširdžiai dėkoja Viešpačiui už ilgametę prel. K. Dobrovolskio tarnystę, širdingumą, dėmesį ir atsidavusį tikėjimo liudijimą. Prisikėlimo Viešpats tepriima prelatą Kazimierą į Tėvo namus, suteikdamas jam amžinąją šviesą ir ramybę.

Popiežiškoji Lietuvių Šv. Kazimiero kolegija

A†A brolis Romualdas Petras Buivydas OFM
(1938 04 12–2016 07 01)

Liepos 1 dieną Kaune po sunkios ligos mirė brolis pranciškonas Romualdas Petras Buivydas OFM.

Jis gimė 1938 m. balandžio 12 d. Kauno rajone, Sargėnuose, Kazimiero ir Onos Buivydų šeimoje. Tų pačių metų birželio 12 dieną buvo pakrikštytas Vilijampolės bažnyčioje. Gyveno Kaune, įgijo šaltkalvio santechniko profesiją, tarnavo kariuomenėje. Vėliau pradėjo dirbti Kretingos bažnyčios zakristijonu. Į Mažesniųjų Brolių Ordino (Ordo Fratrum Minorum, sutr. OFM) noviciatą Romualdą 1979 metų liepą priėmė pogrindžio pranciškonas tėvas Patricijus Puodžiūnas OFM. Pirmuosius įžadus br. Romualdas davė 1980 metų liepą į tuometinio Latvelių–Žarėnų klebono tėvo Laurencijaus Daugnoros OFM rankas. Iškilminguosius jo įžadus Kretingoje, privačiame name P. Cvirkos gatvėje 18, 1983 metais priėmė tėvas Juozapas Pačinskas OFM.

Tapęs pranciškonu, brolis R. Buivydas ilgus metus ir toliau atliko zakristijono tarnystę Kretingos Viešpaties Apreiškimo Šv. Mergelei Marijai bažnyčioje, vėliau nuo 2001 iki 2004 metų gyveno vienuolyne prie Kryžių kalno, dirbo zakristijonu ir uoliai priiminėdavo piligrimus. Nuo 2004 metų gyveno Kauno Šv. Jurgio pranciškonų vienuolyne, budėjo bažnyčioje.

Velionis buvo pašarvotas Kretingos Viešpaties Apreiškimo Šv. Mergelei Marijai bažnyčioje, šv. Mišias aukojo ir pamokslą pasakė kun. Saulius Paulius Bytautas OFM, buvo giedami Kalvarijos Kalnai. Laidotuvių šv. Mišias liepos 5 dieną, antradienį, aukojo vysk. Linas Vodopjanovas OFM ir kunigai pranciškonai, pamokslą pasakė kun. Adolfas Pudžemys OFM. Po šv. Mišių br. R. P. Buivydas OFM palydėtas į senąsias Kretingos kapines. Čia atsisveikinimo žodį tarė kun. Astijus Kungys OFM. Laidotuvių apeigas atliko vysk. Linas Vodopjanovas OFM. Br. R. P. Buivydas OFM palaidotas prie brolių pranciškonų.

Broliai pranciškonai

A†A s. Marija Katiliūtė-Lacrima
(1930 10 04 – 2016 07 06)

Liepos 6 dieną, eidama 86-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos religinės poezijos kūrėjų Marija Katiliūtė-Lacrima. Poetė gimė 1930 m. spalio 4 d. Mačiūnuose, Prienų r. 1961 metais, dar studijuodama Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą, Marija savo gyvenimą paaukojo Dievui ir tapo pogrindyje veikusios Kristaus Karaliaus diakonių kongregacijos seserimi. 1971–1989 metais ji dirbo žurnalo „Kultūros barai“, 1988–1995 metais – „Katalikų pasaulis“ redakcijose. 2000 metais už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę buvo apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Kurti eiles Marija Katiliūtė pradėjo ankstyvoje jaunystėje, tačiau pirmoji knyga – sonetai „O Vilniau, Vilniau“ – Lietuvoje pasirodė tik 1989 metais. Sovietmečiu jos kūryba, nenurodant autoriaus, plito savilaida ir kartais buvo priskiriama kitiems poetams. Malšindama religinės poezijos alkį, per nuorašus sklidusi Lacrimos poezija pateko į užsienį ir, nenurodant autorystės, buvo išleista JAV, Australijoje, Kanadoje, Brazilijoje (Švč. Mergelės Marijos ir Jėzaus Širdies litanijų invokacijų, Rožinio slėpinių, Kryžiaus kelio stočių apmąstymai). Daug jos eilėraščių tapo bažnytinėmis giesmėmis, neretai laikytomis tiesiog liaudies kūryba.

Atgavus Nepriklausomybę, Lietuvoje pasirodė Lacrimos religinės lyrikos bei poetinių meditacijų rinkiniai „Troškulys“, „Septynios gelmės“, „Atverk man lūpas“, „Magnificat“, „Irtis į gilumą“, „Švč. Mergelės Marijos litanija“, „Tau, Marija!“, šv. Mišių apmąstymai sonetais „Tikėjimo paslaptis“, meditacijų liturginių metų sekmadieniams, šventėms ir iškilmėms trilogija „Jausti su Bažnyčia“. Pernai išleista papildyta Rožinio meditacijų knyga „Mergelės Žiedas“. Dar daug poetinės kūrybos, kurios Lacrima neapleido iki paskutiniųjų dienų, liko rankraščiuose.

Velionė buvo pašarvota šarvojimo salėje prie Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio bažnyčios. Laidotuvių šv. Mišios aukotos liepos 8-ąją, penktadienį, Pal. Jurgio Matulaičio bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo arkivysk. Gintaras Grušas, koncelebravo vysk. Arūnas Poniškaitis, kun. Vytautas Rapalis ir kun. Aloyzas Volskis. Pamokslą sakęs arkivyskupas Gintaras Grušas atkreipė dėmesį, kad tikrasis raktas į s. Marijos gyvenimą buvo jos pasišventimas Kristui, o kūryba kilo iš savęs dovanojimo Viešpačiui. Arkivyskupas pastebėjo, kad daugelis žinojo s. Mariją kaip Lacrimą, pažinojo jos kūrybą, „bet vargas tiems žmonėms, kurie tik tiek pažinojo, nes norint suprasti jos gyvenimo, kūrybos esmę, reikia suprasti, iš kur visa tai kyla, – iš tikrųjų suprasti, kas yra pašvęstasis gyvenimas“, – kalbėjo arkivyskupas. Po šv. Mišių s. Marija buvo išlydėta į Karveliškių kapines ir palaidota.

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

© 2016 „XXI amžius“