Žolinė svarbiausioje Latvijos šventovėje
|
Agluonoje tūkstančiai maldinininkų
|
Rugpjūčio 15 dieną Latvijos Latgalijoje, RezeknėsAgluonos vyskupijoje, Agluonoje, vyko kasmetiniai, didžiausi mūsų kaimyninėje šalyje Žolinės atlaidai. Maldininkų grupės visus metus ruošėsi pėsčiomis keliauti į šiuos atlaidus. Šiemet atkeliavo daugiau kaip 40 grupių. Taigi Agluona yra tarptautinės piligrimystės centras. Šiemet čia maldininkai atvyko iš Italijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Belgijos, Rusijos, Lietuvos ir Estijos. Toliausią atstumą pėsčiomis įveikė piligrimai iš Estijos ir Lenkijos. Pėsčiomis toliausiai keliavo grupė iš Liepojos. Piligrimai iš Saldaus drauge su lietuviais dviračiais per Lietuvą sukorė 550 km.
Rygos arkivyskupo generalvikaras kun. Andris Kravalis sakė, kad Agluonoje greta maldos buvo organizuojamos įvairios veiklos vaikams, jaunimui, suaugusiesiems. Rugpjūčio 11 diena buvo skirta ligoniams, 12-oji šeimoms, 14-oji latvių apaštalo šv. Meinardo diena (jis palaidotas liuteronų bažnyčioje Dome). Dauguma maldininkų Agluonos šventovę pasiekė rugpjūčio 13-osios vakarą vyko maldos budėjimas su Taizė giesmėmis, adoracija, o vidunaktį šv. Mišias aukojo Liepojos vyskupas Viktoras Stulpinas (Viktors Stulpins). Rugpjūčio 14 dieną, sekmadienį, bazilikoje maldininkai dalyvavo vidudienio šv. Mišiose. Vakare vyko sakralinės muzikos giesmių konkurso Giedu Dievo Motinai nugalėtojų koncertas, Mišparai, šv. Mišios ir maldos budėjimas.
Rugpjūčio 1214 dienomis bazilikos kriptoje karmelitas tėvas Anželas Lafrančis (Angelo Lafranchi) iš Romos vedė rekolekcijas Dievo artumas su Švč. Trejybės Elžbieta. Rugpjūčio 14 dieną, sekmadienį, jaunimas dalyvavo orientaciniame žaidime. Vidzemės katalikų jaunimo centras drauge su Rygos Religijos aukštojo mokslo institutu (RARZI) vedė lyderystės užsiėmimus ir kvietė prisiimti atsakomybę bažnyčioje. Po paskaitos vyko Janio Holšteino koncertas. Sekmadienį bazilikos kriptoje buvo vedamos katechezės apie Sielos ekologiją, remiantis popiežiaus Pranciškaus enciklika Laudato Si, kurias pravedė Markas Jermaksas (Mark Jermaks) ir Edgaras Svėtinšas (Svētiņš). Keletą muzikinių intarpų atliko Inga Paršova. Bazilikos teritorijoje buvo pastatytos palapinės, kuriose vyko įvairaus pobūdžio veiklos bei bažnytinių organizacijų pristatymas. Besirengdami Taizė Europos jaunimo maldos susitikimui Rygoje maldininkai buvo kviečiami aplankyti Taizė palapinę ir susitikti su br. Jasperiu.
Rugpjūčio 14-osios vakare vyko Kryžiaus kelio pamaldos su žvakėmis. Organizatorių liudijimu, jose dalyvavo apie 80 000 maldininkų.
Rugpjūčio 15dieną pagrindinėms šv. Mišioms latvių kalba vadovavo apaštališkasis nuncijus Baltijos kraštuose arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana). Drauge šventė Rygos arkivyskupas Zbignevas Stankevičius (Zbignevs Stankevičs), kardinolas Janis Pujatas (Jānis Pujats) ir visi Latvijos vyskupai bei apie 50 kunigų. Šventėje dalyvavo liuteronų arkiv. Janis Vanags, Latvijos stačiatikių metropolitas Aleksandras ir prezidentas Raimondas Vėjuonis (Raimonds Vējonis) su žmona Iveta, premjeras Maris Kučinskis (Māris Kučinskis) ir daugelio Latvijos miestų merai. Latvijos Seimo pirmininkė Inara Mūrniecė (Ināra Mūrniece) skaitė skaitinį. Procesijoje dalyvavo atstovai iš visų Latgalijos savivaldybių su savo vėliavomis.
Pamoksle nuncijus arkiv. P. Lopesas Kvintana sakė, kad mūsų egzistencija turi didelę prasmę. Ji nėra uždara ir užrakinta šiapus. Mes tikime, kad mūsų gyvenimas yra kreipiamas amžinybės link. Materialistai ir racionalistai paneigia gyvenimą po mirties. Amžinojo gyvenimo paneigimas atveda prie esamo gyvenimo vilties praradimo. Žmogus sukurtas transcendencijai. O šiapusinis gyvenimas yra nepastovus. Kuomet mes tolstame nuo krikščioniškų šaknų, materializmas, lengvabūdiškumas ir politinė stabmeldystė užima vietą, kurią anksčiau užpildė Evangelijos idealai. Mes dar kartą matome, kad kuomet žemė ištuštėja nuo Dievo, ji pripildoma stabų. Nuncijus sakė, kad tai materializmas. Iš tiesų, tas, kas galvoja, kad žmogus yra tik materija, mato tik pusę realybės. Tik tie, kuriems pavyksta atsikratyti materializmo stabo, gali suvokti, kad jis yra dvasinė būtis. Kitas stabas yra lengvabūdiškumas, kai mes rimtai nesvarstome gyvenimo prasmės. Didieji žmonijos klausimai yra pakeičiami lėkštais klausimais: Ką veiksi šįvakar? arba Ar jau įsigijai paskutinį iphone modelį? Lengvabūdiškumas paprastai nesiejamas su Dievo paneigimu, bet virsta abejingumu. Neatskiriamas lengvabūdiško kultūros sąjungininkas yra kūno kultas. Meilę žmogui pakeičia erotinis patrauklumas, kuris pagimdo vienišumą net ir tuomet, kai mėginama pakeisti šią naują dramą nauju lengvabūdiškumu absurdišku lėkimu pirmyn. Nuncijus sakė, kad dar vienas blogis yra politinė stabmeldystė, pretenduojanti pakeisti amžinojo gyvenimo jo pilnatvės troškimą. Ji paprastai pasireiškia, atmetant ir oponuojant kitam tam, kuris nėra vienas iš mūsų. Visuotinė brolybė yra panaikinama, akcentuojant savigarbą ir aštrią laikyseną priešininkų atžvilgiu. Tačiau tai nereiškia, kad krikščionybė siūlo pabėgimą nuo dabartinio gyvenimo. Iš tikrųjų Bažnyčia kviečia tikinčiuosius būti įkvėptus Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo ir dalyvauti viešajame gyvenime. Dangun paimtai Mergelei atiduokime visus džiaugsmus ir kentėjimus, neužmirškime ligonių, įkalintų, vargšų, apleistųjų, pabėgėlių, visų, kuriems reikia meilės, kvietė pamokslininkas.
Po šv. Mišių Latvijos prezidentas R. Vėjuonis padėkojo visiems dalyvavusiems piligrimystėje ir tiems, kurie juos priėmė. Jis dėkojo visiems, kurie meldžiasi, nes malda yra jėga. Dėkoju tiems, kurie meldėsi už tėvynę, vyriausybę ir už mane asmeniškai, sakė jis.
Kun. Algirdas Dauknys
Vatikano radijas
© 2016 XXI amžius
|