2015 metai
2016 metai

Motina Teresė – šventoji

Žinomas amerikiečių dailininkas Čazas Faganas (Chas Fagan) tapo Motinos Teresės paveikslą, kuris per jos kanonizavimo iškilmę buvo iškeltas ant Šv. Petro bazilikos fasado

Priklauso pasauliui

Vienas pagrindinių, daugiausiai maldininkų į Romą sutraukusių Gailestingumo metų renginių – Kalkutos Motinos Teresės (1910–1997) kanonizacija, kuriai popiežius Pranciškus rugsėjo 4 dieną, sekmadienį, vadovavo Šv. Petro aikštėje. Įvairūs su kanonizacija susiję renginiai Romoje vyko visą savaitę, buvo nepaprastai svarbi ir džiugi šventė visų pirma jos įkurtos Meilės misionierių kongregacijos seserims. Ja džiaugiasi ir didžiuojasi albanai, nes būsima šventoji gimė albanų šeimoje. Kanonizacija buvo labai svarbi ir Makedonijai, kurios sostinėje Skopjėje gimė ir užaugo Motina Teresė – Agnesė Gondža Bojadžiu (Gonxha Agnes Bojaxhiu). O po savaitės, rugsėjo 11 dieną, Skopjėje bus aukojamos iškilmingos padėkos už naująją šventąją Mišios, kurioms vadovaus asmeninis popiežiaus Pranciškaus atstovas Sarajevo (Bosnija-Hercegovina) arkivyskupas kardinolas Vinko Puljičius.

Žolinė svarbiausioje Latvijos šventovėje

Agluonoje – tūkstančiai maldinininkų

Rugpjūčio 15 dieną Latvijos Latgalijoje, Rezeknės–Agluonos vyskupijoje, Agluonoje, vyko kasmetiniai, didžiausi mūsų kaimyninėje šalyje Žolinės atlaidai. Maldininkų grupės visus metus ruošėsi pėsčiomis keliauti į šiuos atlaidus. Šiemet atkeliavo daugiau kaip 40 grupių. Taigi Agluona yra tarptautinės piligrimystės centras. Šiemet čia maldininkai atvyko iš Italijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Belgijos, Rusijos, Lietuvos ir Estijos. Toliausią atstumą pėsčiomis įveikė piligrimai iš Estijos ir Lenkijos. Pėsčiomis toliausiai keliavo grupė iš Liepojos. Piligrimai iš Saldaus drauge su lietuviais dviračiais per Lietuvą sukorė 550 km.

Rygos arkivyskupo generalvikaras kun. Andris Kravalis sakė, kad Agluonoje greta maldos buvo organizuojamos įvairios veiklos vaikams, jaunimui, suaugusiesiems. Rugpjūčio 11 diena buvo skirta ligoniams, 12-oji – šeimoms, 14-oji – latvių apaštalo šv. Meinardo diena (jis palaidotas liuteronų bažnyčioje Dome). Dauguma maldininkų Agluonos šventovę pasiekė rugpjūčio 13-osios vakarą vyko maldos budėjimas su Taizė giesmėmis, adoracija, o vidunaktį šv. Mišias aukojo Liepojos vyskupas Viktoras Stulpinas (Viktors Stulpins). Rugpjūčio 14 dieną, sekmadienį, bazilikoje maldininkai dalyvavo vidudienio šv. Mišiose. Vakare vyko sakralinės muzikos giesmių konkurso „Giedu Dievo Motinai“ nugalėtojų koncertas, Mišparai, šv. Mišios ir maldos budėjimas.

Kunigo knyga apie vyskupą – dvasinė dovana

Knygos „Gerasis vyskupas“ viršelis

Rugpjūčio 27-osios popietę Druskininkuose, Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje, vyko kun. Stepono Tunaičio knygos „Gerasis vyskupas“ pristatymas. Mūsų gerasis Tėvelis kunigas Steponas apie savo antros eilės pusbrolį vyskupą Juozą Tunaitį surinko gražų prisiminimų vėrinį. Kunigo siekis, jo žodžiais tariant, – „neleisti užmaršties dulkėms nusėsti ant brangaus ir švento mūsų laikų dvasininko atminimo“. Jis seniai brandinęs mintį išleisti knygą. Pusbrolio žodžiai, dar prieš Steponui stojant į kunigų seminariją „Būk geru kunigu“, kiti sielos ir patarimų blyksniai, išliko visam gyvenimui. Kunigui norėjosi padaryti gera, pasidalyti vyskupo gerumu, prisiminti kontaktus jo tarnystės vietoje, kitų dvasininkų, gerų žmonių liudijimus. Atėjęs laikas, kai Dievas davęs jam Šventąją Dvasią, ir knyga išleista... „Duok Dieve, kad sumažėtų blogio“, – linkėjo kunigas Steponas.

300 kilometrų pėsčiomis į Aušros Vartus – pusė tūkstančio maldininkų iš Lenkijos

Maldininkai iš Lenkijos ir Baltarusijos prie Aušros Vartų Vilniuje

Rugpjūčio 24 dieną Vilnių pasiekė beveik pusė tūkstančio maldininkų, pėsčiomis iš Balstogės per Gardiną nuėjusių daugiau nei 300 km. Ekumeniniame piligriminiame žygyje kartu keliavo Balstogės vyskupas augziliaras Henrykas Ciereška (Henryk Ciereszko), aštuoni kunigai, šeši klierikai ir 15 seserų vienuolių.

Piligriminio žygio dalyviai pasikeisdami ant pečių nešė relikvijorių su pal. kun. Mykolo Sopočkos relikvija, ją padovanojo Vilniaus arkivyskupijos Jašiūnų Šv. Onos parapijai. Šiltai pabendravę ir pasimeldę su Jašiūnų parapijiečiais piligrimai nužygiavo paskutinius kelionės kilometrus ir pasiekė tikslą – Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčią. Prie paveikslo šv. Mišias aukojo vysk. H. Ciereška.

Žygio vadovas kun. Lukašas Žukas (Łukasz Żuk) maldininkus iš įvairių Lenkijos vietų ir Baltarusijos kvietė ir kitąmet dalyvauti jau 25-ąjį kartą vyksiančioje piligrimystėje iš Balstogės į Aušros Vartus, kuri sutaps su 90-osiomis Aušros Vartų Gailestingumo Motinos karūnavimo metinėmis.

Pirmojo Telšių vyskupo minėjimas jo gimtajame rajone

Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas kun. Andriejus Sabaliauskas šventina paminklą vyskupui Justinui Staugaičiui jo tėviškėje, Tupikų kaime

Praėjusį šeštadienį Šakių rajone buvo paminėtos Lietuvos Tarybos nario, Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko, vysk. Justino Staugaičio 150-osios gimimo metinės. Renginys prasidėjo Lekėčiuose, kur jis prieš 100 metų klebonavo, paskui Žvirgždaičių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas, kan. Andriejus Sabaliauskas ir Šakių klebonas kun. Vytautas Antanas Matusevičius aukojo šv. Mišias. Pasibaigus joms, renginio dalyviai pasimeldė prie vyskupo tėvų ir artimųjų kapo. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas drauge su Šakių rajono meru Juozu Bertašiumi ir Žvirgždaičių seniūnu Algimantu Bauboniu signataro tėviškėje Tupikų kaime atidengė atminimo akmenį, o jį pašventino kan. Andriejus Sabaliauskas. Vėliau Zanavykų muziejuje (Zyplių dvare) buvo atidaryta Seimo kanceliarijos parengta paroda, skirta vysk. J. Staugaičio jubiliejui, vyko konferencija. Joje pranešimus skaitė prof. Stasys Vaitiekūnas, dr. Artūras Svarauskas ir dr. Arvydas Vidžiūnas. Pirmojo Telšių vyskupo minėjimo renginiai šį rudenį vyks Seime, Marijampolėje, Telšiuose, Seinuose, kur kunigų seminarijoje mokėsi vysk. J. Staugaitis, kitose Lietuvos ir Lenkijos vietose, susijusiose su vysk. Justino Staugaičio, kaip politiko ir dvasininko, veikla.

Netektys

A†A kun. Algirdas Juozas Pasilauskas

(1934 09 20-1975 04 27-2016 08 22)

Rugpjūčio 22 dieną Vilkaviškyje mirė kun. Algirdas Juozas Pasilauskas. Jis gimė 1934 m. rugsėjo 20 d. Vištytyje. Buvo jauniausias iš devynių vaikų šeimoje. Kadangi tėvelis būdavo pirmasis giesmininkas laidotuvėse, tai nuo mažumės jį sekiodamas Algirdas irgi anksti išmoko giedoti. Baigęs pradžios mokyklą, trejus metus buvo laiškanešiu. Paskui pradėjo lankyti Vištyčio vidurinę mokyklą, o ją baigęs net dvylika metų turėjo dirbti įvairius darbus, laukti, kol 1970 metais pagaliau priėmė į Kauno kunigų seminariją. 1975 m. balandžio 27 d. buvo įšventintas kunigu.  Kun. A. J. Pasilauskas darbavosi vikaru: nuo 1974 06 10 – Prienų, nuo 1976 06 30 – Vilkaviškio ir nuo 1980 06 26 – Kalvarijos parapijose; nuo 1981 05 30 klebonavo Gižų, o nuo 2003 04 28 – Sangrūdos parapijose; nuo 2011 06 19 buvo Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos rezidentas. Kunigas nuoširdžiai liudijo lietuviškumą ir sovietiniais laikais, o Atgimimui prasidėjus  aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą. Gižų parapijos bažnyčia, kurioje tarnavo pusę savo kunigiškojo pašaukimo metų, visada kvepėjo ne tik švara, bet joje pagarbiai kabėjo Vatikano ir Lietuvos vėliavos. Klebonas paprastai ir šiltai mokėjo prakalbinti dažną kaimo ar miesto žmogų, „prisijaukinti“ tikėjimo nepažinusias šeimas.