Netektys

A†A kun. Algirdas Juozas Pasilauskas

(1934 09 20-1975 04 27-2016 08 22)

Rugpjūčio 22 dieną Vilkaviškyje mirė kun. Algirdas Juozas Pasilauskas. Jis gimė 1934 m. rugsėjo 20 d. Vištytyje. Buvo jauniausias iš devynių vaikų šeimoje. Kadangi tėvelis būdavo pirmasis giesmininkas laidotuvėse, tai nuo mažumės jį sekiodamas Algirdas irgi anksti išmoko giedoti. Baigęs pradžios mokyklą, trejus metus buvo laiškanešiu. Paskui pradėjo lankyti Vištyčio vidurinę mokyklą, o ją baigęs net dvylika metų turėjo dirbti įvairius darbus, laukti, kol 1970 metais pagaliau priėmė į Kauno kunigų seminariją. 1975 m. balandžio 27 d. buvo įšventintas kunigu.  Kun. A. J. Pasilauskas darbavosi vikaru: nuo 1974 06 10 – Prienų, nuo 1976 06 30 – Vilkaviškio ir nuo 1980 06 26 – Kalvarijos parapijose; nuo 1981 05 30 klebonavo Gižų, o nuo 2003 04 28 – Sangrūdos parapijose; nuo 2011 06 19 buvo Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos rezidentas. Kunigas nuoširdžiai liudijo lietuviškumą ir sovietiniais laikais, o Atgimimui prasidėjus  aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą. Gižų parapijos bažnyčia, kurioje tarnavo pusę savo kunigiškojo pašaukimo metų, visada kvepėjo ne tik švara, bet joje pagarbiai kabėjo Vatikano ir Lietuvos vėliavos. Klebonas paprastai ir šiltai mokėjo prakalbinti dažną kaimo ar miesto žmogų, „prisijaukinti“ tikėjimo nepažinusias šeimas.

Velionis buvo pašarvotas Vilkaviškio Švč. Mergelės Apsilankymo Katedroje, kelerias šv. Mišias už velionį aukojo dekanato parapijų kunigai, meldėsi daug tikinčiųjų. Laidotuvių šv. Mišioms ir apeigoms vadovavo Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis. Šv. Mišias Katedroje aukojo ir Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC bei 42 kunigai. Pamokslą sakė Šakių dekanas, Kudirkos Naumiesčio klebonas kan. Donatas Jasulaitis. Dalis kunigų ir nemažai tikinčiųjų velionį palydėjo į jo tėviškę Vištytį. Čia laukė šios parapijos ir jo gimtojo krašto žmonės. Karstą įnešus į bažnyčią buvo giedamos liturginės valandos, skaitomos Šventojo Rašto ištraukos, Evangelija. Pamokslavo A. J. Pasilausko studijų Kauno kunigų seminarijoje draugas kun. Alfonsas Bulotas. Po pamaldų karstas buvo nešamas aplink bažnyčią. Prie kapo duobės atsisveikinimo kalbą pasakė buvusi klasės draugė vilnietė lituanistė Elvyra Valaitienė. Kunigas palaidotas Vištyčio bažnyčios šventoriuje.

Pagal „XXI amžių“

A†A kun. Albinas Arnašius

(1940 01 08–1982 06 06–2016 08 25)

Rugpjūčio 25 dieną mirė Skuodo Švč. Trejybės parapijos rezidentas kun. Albinas Arnašius. Jis gimė 1940 m. sausio 8 d. Tenenių bažnytkaimyje (Šilalės r.), mokėsi Tenenių septynmetėje mokykloje, po to – Kvėdarnos vidurinėje mokykloje, o ją baigęs įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą ir įgijo buhalterio-ekonomisto specialybę. 1964 metais buvo pašauktas į sovietinę armiją. Po tarnybos dirbo Šilutės rajone. 1977 metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Ją baigusį A. Arnašių Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Liudvikas Povilonis 1982 m. birželio 6 d. įšventino kunigu.

Kun. A. Arnašius vyskupo paskyrimu dirbo: 1982 06 19–1983 06 09 – Mažeikių vikaru; 1983 07 25–1988 06 03 – Pajūrio ir Didkiemio klebonu, klebono teisėmis ir pareigomis aptarnavo Žvingius ir Tenenius; 1988 06 03–1996 06 15 – Kuršėnų klebonu; 1996 06 15–2003 09 01 – Vainuto ir Žvingių klebonu; 2003 09 01–2016 02 03 – Skaudvilės ir Varlaukio rezidentu, iki 2013 07 16 klebono teisėmis ir pareigomis aptarnavo Adakavo parapiją, nuo 2016 02 03 iki mirties buvo Skuodo parapijos rezidentas, gyveno Skuodo parapijos senelių globos namuose.

Jis mylėjo Viešpatį Dievą, buvo ištikimas Bažnyčiai ir prisiimtai kunigo tarnystei.

Žemiškieji velionio kunigo palaikai buvo pašarvoti jo gimtosios Tenenių Šv. Barboros parapijos bažnyčioje. Laidotuvių išvakarėse už mirusį kun. A. Arnašių buvo aukojamos šv. Mišios, giedamos Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmės. Laidotuvių šv. Mišios už velionį buvo aukojamos rugpjūčio 29 d., pirmadienį, 11 val. Tenenių bažnyčioje. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo jo generalvikaras kan. Remigijus Saunorius ir keturiasdešimt iš įvairių Lietuvos vyskupijų atvykusių kunigų, tarp kurių buvo ir velionio kurso draugai, liturgijai patarnavo Telšių vyskupijos kurijos sekretorius diak. Donatas Litvinas, giedojo jungtinis Tenenių, Pajūrio ir Didkiemio parapijų choras. Šv. Mišių pradžioje į gausiai susirinkusius tikinčiuosius, velionio kunigo artimuosius bei kunigus kreipėsi Telšių vyskupijos ganytojas. Vyskupas išryškino garbaus dvasininko ištikimybę Bažnyčiai ir kunigiškai tarnystei. Anot ganytojo, kun. A. Arnašius gyveno atvira širdimi ir atviromis durimis – pas jį galėjo užeiti visi, kas tik norėjo ir galėjo sulaukti jiems reikalingos pagalbos. Popiežius Pranciškus nuolat ragina kunigus gyventi atviromis klebonijų durimis, o velionis būtent taip ir gyveno. Kitas jo, kaip kunigo, bruožas – noras pagelbėti savo ganytojui įvairiuose reikaluose. Įžangos žodyje buvo prisiminta, kaip jis padėjo tuometiniam Telšių vyskupijos vyskupui Antanui Vaičiui atstatant paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę atgautą Telšių vyskupijos kurijos pastatą. Kun. A. Arnašius, tuo metu buvęs Kuršėnų parapijos klebonu ir dekanu, įnešė didelį indėlį atstatant ir Telšių kunigų seminariją. Ganytojas susirinkusiems priminė nueitą kunigo gyvenimo kelią ir pakvietė visus melstis už naujus pašaukimus. Šv. Mišiose pamokslą sakė Šilalės parapijos klebonas kan. Algis Genutis. Pamokslininkas kalbėjo apie kunigo pašaukimą šių dienų pasaulyje, prisiminė velionio gyvenimo kelią, jo gana vėlyvą pašaukimą ir studijų dienas Kauno kunigų seminarijoje. Pamoksle kalbėta apie svarbą melstis už pašaukimus ir kiekvieno Bažnyčios nario atsakomybę formuojant savo ir kitų krikščionišką tapatybę. Atsakomybė už Bažnyčios gyvenimą ir naujus pašaukimus į kunigystę yra skirta visiems. Kalbėtojas priminė Kristaus pažadą siųsti darbininkų į jo pjūtį, tik būtina melstis ir nepaliauti, o mirusiam kunigui visus kvietė melsti amžinosios laimės Dievo artumoje amžinybėje.

Po šv. Mišių prie mirusiojo karsto ir kapo duobės Tenenių bažnyčios šventoriuje laidotuvių apeigas atliko Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Po laidotuvių apeigų į prie kapo susibūrusius laidotuvių dalyvius kreipėsi Tenenių parapijos klebonas kun. Antanas Mačius. Jis padėkojo vyskupui, laidotuvių dalyviams už maldas laidojant velionį.

Amžinąjį atilsį duok mirusiam, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jam tešviečia!

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

A†A kun. Zbignevas Mickevičius

(1973 03 04–2008 04 12–2016 08 29)

Rugpjūčio 29 dieną Vilniuje, ligoninėje, mirė Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, (Naujosios Vilnios) parapijos vikaras kun. Zbignevas Mickevičius.

Jis gimė 1973 m. kovo 4 d. Vilniuje, kovo 20-ąją pakrikštytas Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Su visa šeima, kurioje jis buvo penktasis, jauniausias vaikas, nuolat lankydavo Turgelių bažnyčią, dalyvaudavo procesijose. Nuo šešerių metų pradėjo patarnauti per šv. Mišias. Būdamas 11 metų berniukas jis patyrė sunkią netektį – mirė mama. Mokėsi Turgelių vidurinėje mokykloje, vėliau – Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje ir baigė 1992 metais. Dirbo Vilniaus tardymo izoliatoriuje-kalėjime vyresniuoju kontrolieriumi, vėliau – Vilniaus rajono Rudaminos 1-ojoje vidurinėje mokykloje darbų mokytoju.

Kai 1996 metais mirė tėvas, Zbignevą prislėgė vienatvė. Kadangi mėgo skaityti, iš parapijos bibliotekos skolindavosi knygų apie šventųjų gyvenimus ir Bažnyčios istoriją. Ypač susižavėjo šv. Pijaus iš Pietrelčinos gyvenimo ir šventumo pavyzdžiu. Taip subrendo apsisprendimas tapti kunigu.

2001 metais Zbignevas buvo priimtas į Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminariją. 2007 m. sausio 20 d. kardinolas Audrys Juozas Bačkis jam suteikė diakono šventimus ir, užbaigusį studijas seminarijoje, paskyrė į Eišiškių Kristaus Žengimo į Dangų parapiją. 2008 m. balandžio 12 d. diakoną Zbignevą kardinolas pašventino kunigu ir paskyrė vikaro tarnystei į Eišiškių parapiją. Tų pačių metų lapkričio 24 dieną paskirtas Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, (Naujosios Vilnios) parapijos vikaru, ir darbavosi iki šiol.

Kun. Zbignevas buvo jautrios širdies, atidus kitų žmonių skausmui ir vargui, giliai pamaldus, nuoširdžiai darbavosi dėl Dievo Karalystės plitimo. Troško būti Dievo įrankiu, padedančiu žmonėms surasti kelią pas Jį. Stodamas į kunigų seminariją, jis rašė: „Savo širdyje turėti Dievą yra didžiausia laimė. Dievas yra amžinas, ir mes, jei gyvensime pagal Dievo įsakymus, būsim amžinai laimingi. Geriau turėti čia, žemėje, ašarų pakalnę, o po mirties būti danguje su Dievu“.

Velionis buvo pašarvotas Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, (Naujosios Vilnios) parapijos bažnyčioje. Rugpjūčio 30 d. ir rugpjūčio 31 d. buvo aukojamos gedulingos šv. Mišios. Laidotuvių šv. Mišios buvo aukojamos rugpjūčio 31 d. Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, po jų velionio kūnas palaidotas Turgelių kapinėse.

Tesuteikia gailestingasis Viešpats laimingą amžinybę šiam savo tarnui.

Pagal Vilnensis.lt

© 2016 „XXI amžius“