Įdomiausios Lietuvos bažnyčios – kiekvienas atranda savąją

Prof. dr. Laima Šinkūnaitė Vytauto TAMOLIŪNO nuotrauka

Knygos viršelis

Bažnyčia – neatsiejama Lietuvos kultūros dalis. Joje ieškome ramybės, atjautos ir supratimo. Leidykla „Terra Publica“ išleido knygą „Įdomiausios Lietuvos bažnyčios“, kurioje aprašyta net 111 bažnyčių, o kiekviena iš jų užfiksuota iš paukščio skrydžio. Yra bažnyčių, kur kas įdomesnių už kitas, turinčių ypatingą aurą. Tai – istorija, vertybės ir paveldas viename leidinyje. Šios knygos sudarytoja – prof. dr. Laima Šinkūnaitė – kelių monografijų, keliolikos knygų ir daugybės mokslinių straipsnių autorė bei bendraautorė ir žinoma menotyrininkė. Su ja kalbamės apie bažnyčią ir naująją knygą.

Kaip manote, ką žmogui reiškia bažnyčia? Ar tai – tik maldos vieta?

Veikiausiai kiekvienas atsakytų skirtingai. Klausiate manęs? Atsakyčiau paprastai – juk Bažnyčia kildinama iš Šventosios Dvasios veikimo... Kita vertus, konkrečią bažnyčią suprantame ir kaip pastatą, kuriame meldžiamės, ir kaip Keliaujančią Bažnyčią su dabartiniam laikotarpiui priklausančiais sakramentais ir institucijomis.

Kokia Bažnyčios vieta žmonių gyvenime dabar ir kokia buvo prieš 300–400 metų?

Manyčiau, kad prieš 300–400 metų Bažnyčios vaidmuo žmonių gyvenime buvo akivaizdžiai stipresnis ir reikšmingesnis... Pasaulis gerokai pasikeitė. Galbūt anksčiau tikėjimas į Dievą ir pasitikėjimas Juo buvo nuoširdesnis ir gilesnis; galbūt ir patys žmonės buvę išmintingesni ir nuoširdesni. Tai liudija daugelio bažnyčių geriau ar blogiau išlikusi architektūra, sukurtos sudėtingos ir originalios ikonografinės programos.

Kaip manote, ar turime kuo pasigirti sakralinės dailės (meno) srityje, palyginti su visa Europa?

Pažaislio kamaldulių vienuolyno dailės ikonologijos ir architektūros tyrimai, remiantis archyviniais dokumentais, literatūros šaltiniais ir empirine medžiaga, atskleidė daugiasluoksnę kamaldulių vienuolyno, kaip vientiso kūrinio, nors ir sudaryto iš atskirų fragmentų, ikonografinę programą. Unikalia architektūra bei ikonografine programa pasižymi ir Šiluvos Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu bažnyčios ikonografinė programa. Verta prisiminti ir Šv. Kazimiero koplyčią, kurioje kukli išorė kontrastuoja su vidaus turtingumu. Ir daug kitų...

Galbūt Lietuvos sakralinis paveldas turi išskirtinių bruožų, kurių nėra kitų šalių pavelde?

Manyčiau, kad tam tikras išskirtinumas galėtų būti siejamas su anų laikų lietuvių pasaulėjauta.

Kuo Jums buvo įdomus „Įdomiausių Lietuvos bažnyčių“ projektas?

Šiame projekte siekėme kuo geriau atskleisti tiek kiekvienos šventovės kontekstą erdvėje, tiek kiekvienos jų vidaus grožį ar išskirtinumą. Neatsitiktinai šios knygos viršelyje matome tiek Trakų Švč. Mergelės Marijos atvaizdą, tiek gotikos pradžią Lietuvoje.

Kaip atsirinkote bažnyčias knygai? Kokie buvo kriterijai?

Galima sakyti, kad bažnyčios mane pasirinko, o ne aš jas. Todėl neturėjau teisės nepaklusti.

Ar nebuvo gaila, kad kai kurios bažnyčios nepakliuvo į leidinį?

Tiesą sakant, nebuvo. Nes galbūt ateityje kiekviena bažnyčia turės savą tyrinėtoją.

Kuo ši knyga išskirtinė?

O šį klausimą palieku atvirą visiems jos skaitytojams.

© 2016 „XXI amžius“