2015 metai
2016 metai

Kristaus tikëjimas ir dalelë Tëvynës

Ðiluvos Mergelës Marijos koplyèioje Vaðingtone ðv. Miðias aukoja mons. Rolandas Makrickas

Spalio 9-àjà, sekmadiená, JAV sostinëje Vaðingtone iðkilmingai ðvæstos Ðiluvos Marijos koplyèios JAV Nacionalinëje Ðvè. Mergelës Marijos Nekaltojo Prasidëjimo bazilikoje paðventinimo 50-osios metinës. Ðv. Miðioms vadovavo JAV Vyskupø konferencijos pirmininkas Luisvilio Kentukyje arkivyskupas Jozefas Kurcas (Joseph E. Kurtz), koncelebravo Apaðtaliðkasis nuncijus JAV arkivysk. Kristofas Pjeras (Christophe Pierre), Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, Nacionalinës ðventovës rektorius mons. Valteris Rosis (Walter R. Rossi), Vaðingtono arkivyskupijos ir uþsienyje tarnaujantys lietuviai kunigai bei kunigai sveèiai ið Lietuvos.

Arkiv. J. Kurcas padëkojo JAV lietuviams uþ Ðiluvos koplyèios jubiliejaus paminëjimà, paliudytà iðtikimybæ tautiniam paveldui ir katalikiðkam tikëjimui, priminë Marijos apsireiðkimus Ðiluvoje prieð daugiau kaip 400 metø. Arkivyskupas kvietë ásidëmëti Ðiluvos Dievo Motinos þinios reikðmæ ir svarbà, ypaè jos graudaus verksmo prieþastá. Marijos aðaros drëkino Ðiluvos þemæ todël, kad katalikai prarado savo tapatybæ ir tikëjimo uolumà. Po Marijos aðarø prasidëjo daugybë stebuklø, stulbinanèiai greitai atstatyta baþnyèia tapo ástabia ðventove. Taèiau didþiausias Ðiluvos Marijos stebuklas buvo lietuviams sugràþintas tikëjimas, padëjæs iðmokti ðlovinti Dievà; atgijæs didvyriðkas ir dràsus tikëjimas, padëjæs atlaikyti persekiojimø iðbandymus ir daugelio reþimø pastangas sutrypti gilø katalikiðkà tikëjimà. Ðiluvoje, kaip sakë arkiv. J. Kurcas, stebuklingu Marijos apsireiðkimu buvo atgaivintas tikëjimas á Jëzø Kristø ir Katalikø Baþnyèià. Tas pats tikëjimas paskatino iðeivijos lietuvius ið JAV ir Kanados pastatyti Ðiluvos Marijos garbei koplyèià JAV, Nacionalinëje Nekaltojo Prasidëjimo ðventovëje Vaðingtone. Ðis tikëjimas, pasak arkivyskupo, vis ið naujo atgaivinamas kai aplankoma Ðiluvos Marijos koplyèia. Arkiv. J. Kurcas, kurio proseneliai ið motinos pusës kilæ ið Vilniaus kraðto, perskaitë Ðiluvos Marijos maldà, praðydamas Ðvè Mergelæ Marijà, kad jos aðaros ir nûdiena sugraudintø, kaip kitados mûsø protëvius, atgaivintø Jos Sûnaus Jëzaus garbæ mûsø ðirdyse ir suteiktø gyvo tikëjimo dvasià.

Popieþius Pranciðkus paskelbë septynis naujus ðventuosius

Spalio 16-osios, sekmadienio, rytà kanonizavimo ðv. Miðiose po atviru dangumi Ðv. Petro aikðtëje dalyvavo deðimtys tûkstanèiø tikinèiøjø ið viso pasaulio, oficialios valstybiø, vyskupijø ir skaitlingos vienuoliniø kongregacijø delegacijos.

Septyni nauji ðventieji – viena moteris ir ðeði vyrai, ið jø du kankiniai, ið kuriø vienas paauglys, vienuolijos broliukas, trys kunigai ir vyskupas, – skleidë ðventumà gyvenimo pavyzdþiu, tikëjimo liudijimu, Baþnyèios ir þmoniø meile, ypaè vargstanèiøjø, kartais iki kraujo praliejimo. Tai – Ðvè. Trejybës Elþbieta Kates (Catez, 1880–1906) ir Saliamonas Leklerkas (Leclerq, 1745–1792) ið Prancûzijos, Juozapas Sanèesas del Rio (Sanchez del Rio, 1913–1928) ið Meksikos, Emanuelis Gonzalesas Garsija (Gonzalez Garcia, 1877–1940) ið Ispanijos, Liudvikas Pavoni (1784–1849) ir Alfonsas Marija Fusko (Fusco, 1839 1910) ið Italijos, Juozapas Roþinio Gabrielius Broèeras (Brochero, 1840–1914) ið Argentinos.

Naujas jëzuitø vadovas – ið Venesuelos

T. Artûras Sosa Abaskalis SJ

Spalio 14-àjà, penktadiená, iðrinktas naujas Jëzaus Draugijos generalinis vyresnysis, 68 metø jëzuitas ið Venesuelos t. Artûras Sosa Abaskalis (Arturo Sosa Abascal). Jis pakeis ispanà t. Adolfà Nikolasà, atsistatydinusá dël amþiaus. Naujas jëzuitø vadovas A. Sosa Abaskalis gimë Venesuelos sostinëje Karakase 1948 m. lapkrièio 12 d. 1966 metais ástojo á Jëzaus Draugijà. Kunigystës ðventimai jam buvo suteikti 1977 metais. Baigæs politikos mokslus Karakaso universitete, du deðimtmeèius vadovavo Venesuelos politiná, visuomeniná ir religiná gyvenimà apþvelgianèio jëzuitø þurnalo SIC redakcijai; dëstë Venesuelos katalikø universitete, Karakaso valstybiniame universitete ir Vaðingtono Dþordþtauno (Georgetown) universitete. Pastaruosius metus buvo Jëzaus Draugijos vyresniojo patarëjas Romoje.

Paðnekesys su kaimo klebonu

Kun. Vidmantas Kareckas: „Kunigystë yra Aukðèiausiojo malonë“

Vadokliø, Ðilø ir Lëno klebonas kun. Vidmantas Kareckas

Aplink Panevëþio rajone esanèius Vadoklius pokariu aktyviai reiðkësi Vyèio apygardos partizanai. Jø atminimà áamþino ið èia kilæs prof. Gediminas Karalius, miestelio aikðtëje pastatæs didingà, raitelá ant þirgo vaizduojantá, paminklà. Kaip ðiandien gyvena ðis Lietuvos kampelis? Apie tai þurnalistas Bronius VERTELKA kalbasi su Vadokliø Ðvè. Jëzaus Ðirdies parapijos klebonu kun. Vidmantu KARECKU, juo dirbanèiu keturioliktus metus, o be to, dar aptarnaujanèiu Ðilø Ðvè. Jëzaus Vardo ir Lëno Ðv. Antano Paduvieèio parapijas.

Aptarnauti tris parapijas. Papasakokite apie kiekvienà. Kiek yra parapijieèiø, kiek jø sekmadieniais lankosi baþnyèioje? Kas tie aktyviausieji ðventadiená ðvenèiantys þmonës?

Pagrindinëje – Vadokliø – gyvena apie 400, aptarnaujamose Ðilø ir Lëno – maþdaug po 150 þmoniø. Sekmadieniais Vadokliø baþnyèioje susirenka apie 50–70, aptarnaujamose ðventovëse – po 10–15 tikinèiøjø – daugiausia vyresnës kartos atstovø.

Kun. Antano Saulaièio SJ krikðèioniðkø atviruèiø kolekcijos paroda

Kun. Antanas Saulaitis SJ

Spalio 16 dienà Vilniaus Ðventø Jonø baþnyèioje atidaryta paroda „Senis, sakalas ir karys“. Joje pristatoma kun. Antano Saulaièio SJ ir jo bièiuliø – pasaulio misionieriø – surinkta ir iðsaugota ávairiø pasaulio tautø krikðèioniðkø atviruèiø kolekcija. Paroda skiriama tarptautinei Misionieriø dienai.

„Pasaulis daug platesnis, spalvingesnis nei daþnai ásivaizduojame. Dievo aukà vardan þmonijos Ðiaurës Amerikos èiabuviai ar pietø Indijos gyventojai ásivaizduoja kitaip nei mes – tai tikrai neprimena lietuviams áprasto rûpintojëlio. Du tûkstantmeèius krikðèionybë gyvena ávairiausiose kultûrose. Evangelija – Geroji Naujiena – priimama ir iðreiðkiama sociokultûrinëje aplinkoje suprantamais simboliais, apeigomis, pamaldumais. Atvirukai liudija ávairovæ visuotinëje Kristaus Baþnyèioje – tà patá Kristø, Baþnyèià, tikëjimà ir gyvenimo vertybes“, – apie parodoje pristatomà kolekcijà pasakojo kun. Antanas Saulaitis SJ.

Tarnavau

Julë KILÈIAUSKIENË

Kun. Steponas Galvydis

Tarnavau:

Kristui – skelbdamas Dievo Þodá,

Baþnyèiai – vesdamas sielas,

Artimui – gerus darbus rodþiau

(Kun. Steponas Galvydis)

Daug kas prisimena ilgametá Traupio parapijos klebonà kun. Steponà Galvydá (1916 10 05–1941 01 26–1999 03 20). Graþiai jo ðimtmetá paminëjo traupieèiai ir gimtinës – Svëdasø – þmonës. Tiems, kam teko nors kartà sutikti ðá „tikrà, senobiná kunigà, paprastà, nuoðirdø þmogø, ne toká kaip dabar kai kurie kunigai...“ (taip buvusi Levaniðkio gyventoja Genovaitë G. apibûdino kun. St. Galvydá), nepamirð jo besàlygiðko atsidavimo Baþnyèiai ir þmonëms. Ir man teko porà kartø lankytis pas já. Tada leidau paaugliams skirtà laikraðtá „Saulëtekis“, lankiau parapijas. Buvau sau misijà pasiskyrusi vienyti Baþnyèià, bet, Dieve, ið to nedaug pasiekiau. Taip ir pas Traupio klebonà apie 1998-uosius atvykau. Buvo jau mirusi klebono sesutë, kuri pas já ðeimininkavo, tad vienas pats tvarkësi savo gana kuklià buitá, jau pavargdamas, taèiau geros nuotaikos ir pilnas idëjø. Kartu aplankëme baþnyèià ir ðventoriø apëjome, kiekviename þingsnyje man aiðkino, kas, kur yra, kaip ir kada èia atsirado: baþnyèios vidaus detalës, kiekviena skulptûra ar paveikslas ir ðventoriuje – taip pat. Þinojo kiekvieno daikto istorijà. Labai dþiaugësi visais. Rodos, sklandë jo dvasia baþnyèios ir ðventoriaus erdvëje, tokia ðviesi, tyra. Ilgokai kalbëjomës apie þmones, apie kûrybà, dalinomës nelygia patirtimi. Nors klebonas buvo visais atþvilgiais gerokai daugiau pasiekæs, pergyvenæs ir gabumø didesniø, bet savæs jokiu bûdu neaukðtindamas, tai patarimo klausë, tai vël, lyg abejonæ iðreikðdamas, vieno ar kito dalyko teiravosi. Nagrinëjome jo anekdotus apie dvasininkus (dalá jø anksèiau spausdinome „Katalike“), padovanojo savo knygà apie kunigà Aleksandrà Papuèkà, sakë, kad jau buvo paraðyta knygutë, bet ji labai plona: „Að daugiau þinojau, maniau, kad tas kunigas vertas didesnës...“ Iðsiskiriant pakvietë nepamirðti, aplankyti. Nepamirðau, taèiau tas laikas toks greitas, aplenkë mane. Nebespëjau. Jis pas Vieðpatá iðkeliavo 1999-øjø kovo 20 dienà. Gal ir uþsimirðtø, juk daug sutinkame gerø þmoniø, gerø kunigø, metai nusineða uþmarðtin jø atminimà. Taèiau laikas sudëlioja „taðkus“, pasverdamas ir atmatuodamas þmoniø darbus ir jø vertæ istorijos puslapiuose. Vieni iðlieka, kiti dulke tevirsta...

Pasveikino klebonà, paðventino skulptûrà

Klebonà mons. Vytautà Grigaravièiø sveikina vaikai

Rugsëjo 25 dienà, sekmadiená, á 11val. Sumos ðv. Miðias Kauno Kristaus Prisikëlimo Bazilikoje gausiai susirinko ne tik parapijieèiai, bet ir sveèiai, atvykæ pasveikinti klebono su sidabriniu kunigystës jubiliejumi. Ðv. Miðias uþ parapijà aukojo klebonas mons. Vytautas Grigaravièius, pradþioje, pasveikinæs tikinèiuosius, o ypaè susirinkusius ruoðtis Pirmajai Komunijai vaikuèius su tëveliais, tarë: „Ðiandien að melsiuosi uþ savo tëvelius, dëstytojus ir uþ jus. Dëkoju Dievui, dëkoju Jums visiems. Jei Vieðpats gràþintø laikà atgal, að vël pasirinkèiau kunigystæ. Dëkoju, kad esate Jûs, Baþnyèios bendruomenë, nes að esu tik árankis ir darau man pavestus darbus“. Homilijoje monsinjoras, komentuodamas Evangelijos skaitiná apie turtuolá ir prie jo vartø gulintá vargðà Lozoriø, kvietë pamàstyti apie tai, kas laukia þmogaus, kai baigsis jo þemiðkasis gyvenimas.

Knyga „Kanauninkas Klemensas Maliukevièius“

Jau daugiau kaip du deðimtmeèius „Vorutos“ fondas leidþia knygas, atvirukus, o nuo 2007 metø – ir kalendorius, skirtus Trakø Ðvè. Mergelës Marijos Apsilankymo baþnyèiai. 2005 metais buvo iðleista knyga „Monsinjoras Vytautas Pranciðkus Rûkas“ (Trakai: Voruta, 2005, 144 p.) èia nuo 1966 metø dirbusio monsinjoro 80-meèio jubiliejui paminëti. Ádomi lietuviø ir lenkø kalbomis iðleista knygelë „Trakø Dievo Motinos stebuklai“ (Trakai: Voruta, 2013, 112 p.), kurioje pateikiami Trakø Dievo Motinos stebuklø apraðymai, parengti kun. Simono Mankevièiaus (Szymon Mankiewicz) ir pirmàkart iðspausdinti 1645 metais Tëvø bazilijonø spaustuvëje, Vilniuje, lenkø kalba. Be stebuklø apraðymø, èia pateikiama trumpa Trakø baþnyèios istorija ir giesmës, skirtos lankantiesiems stebuklingàjá Trakø Dievo Motinos paveikslà. Knyga iliustruota Trakø Dievo Motinos paveikslo sekiniais ið kitø Lietuvos baþnyèiø (Rozalimo, Nemenèinës, Þelvos, Giedraièiø, Semeliðkiø, Jûþintø, Varniø, Senøjø Trakø) ir Latvijos (Rygos, Agluonos), Trakø baþnyèios interjero detaliø – angelø, ðventøjø, altoriaus fragmentø – nuotraukomis. Ðiemet 50 egzemplioriø tiraþu iðleista dar viena Trakø Dievo Motinos paveikslo vainikavimo 300-osioms metinëms skirta knyga „Solennitas coronationis Beatissimae Virginis Mariae in antiquissima sua ad praepositalem palatino Trocensis civitatis Basilicam, à temporibus Alexandri Vitoldi Magni Litvaniae Ducis, gratiis et miraculis clara Icone...“ (liet. Švenèiausiosios Mergelës Marijos, pavaizduotos didþiai sename atvaizde, garsëjanèiame malonëmis bei stebuklais nuo Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Aleksandro Vytauto laikø Trakø miesto vaivadai priklausanèioje Bazilikoje, vainikavimo iðkilmë...; Trakai: Voruta, 2016, 36 p.). Tai – unikalus leidinys lotynø kalba, kuriame pateikiamos 1719 metais Jëzaus draugijos universiteto spaustuvëje iðspausdinto Trakø Dievo Motinos paveikslo vainikavimo Popieþiaus Klemenso XI karûnomis 1718 m. rugsëjo 4 d. apraðymo faksimilës. Ði knyga buvo áteikta Trakø baþnyèià aplankiusiam Vatikano valstybës sekretoriui kardinolui Pietrui Parolinui (Pietro Parolin).

Tikëjimo ir Ðviesos bendruomeniø piligrimystë

Rugsëjo 17 dienà, minint Lietuvos tikëjimo ir ðviesos bendruomenës Gailestingumo jubiliejø, surengta piligrimystë Vilniuje ir dëkota Dievui uþ 25 bendruomenës gyvavimo metus. Tikëjimo ir ðviesos bendruomenë vienija þmones su proto negalia, jø tëvus ir draugus. Lietuvoje yra 11 bendruomeniø skyriø: Vilniuje, Kaune, Kretingoje, Marijampolëje, Klaipëdoje, Ðiauliuose, Panevëþyje ir kitur. Ðv. Miðias Dievo Gailestingumo ðventovëje aukojo kardinolas Audrys Juozas Baèkis, vysk. Arûnas Poniðkaitis ir kunigai. Kardinolas A. J. Baèkis pamoksle kvietë susirinkusiuosius giliai iðgyventi tà dienà laukianèios piligrimystës ið Dievo Gailestingumo ðventovës á Auðros Vartus patirtá. „Piligrimystë primena, kad, kai norime kà nors pasiekti, reikia eiti pirmyn nesustojant,“ – sakë kardinolas ir ragino suvokti, kad ðioje kelionëje niekada nesame vieni. Kiekvienà piligrimà lydi Dievas, taèiau ðalia – artimieji, bièiuliai, kiti, keliaujantys su savo bëdomis, negalia, sunkumais. „Toje kelionëje mes nesame vieni – tai ir yra Tikëjimo ir ðviesos bendruomenës groþis“, – kalbëjo ganytojas.