Bus paskelbti 24 nauji palaimintieji

Bažnyčia artimiausiu metu paskelbs dvidešimt keturis naujus palaimintuosius, įskaitant 23 kankinius, tarp kurių arkivyskupas kankinys Teofilius Matulionis. Kol kas nėra žinomos būsimų palaimintųjų beatifikacijos ceremonijų datos. Jos bus paskelbtos suderinus su vietos vyskupais. Galima laukti, kad pagal galiojančias normas kankinio arkivyskupo Teofilio Matulionio beatifikacijos ceremonija įvyks Lietuvoje, Kaišiadorių vyskupijoje. Tai būtų primas kartas Lietuvos Bažnyčios istorijoje, kai beatifikacijos ceremonija vyks Lietuvos teritorijoje. Beatifikacijos ceremonijoms paprastai vadovauja Popiežiaus įgaliotas pasiuntinys iš Romos kurijos, dažniausiai tai būna Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato). Būtent jam suteiktoje audiencijoje ketvirtadienį Šventasis Tėvas įgaliojo paskelbti iš viso dvylika kongregacijos parengtų dekretų. Trumpai apie juos.

Aštuoni dekretai yra dėl herojiškų krikščioniškų kandidatų į šventuosius dorybių; kiti keturi žymi beatifikacijos bylų pabaigą. Artimiausiu metu iš viso bus skelbiami 24 palaimintieji. Vienas jų – italas kunigas, Garbingasis Dievo tarnas Jonas (Džiovanis) Skiavo (Giovani Schiavo). Šventųjų skelbimo kongregacijos dekretu pripažintas jo užtarimu įvykęs stebuklas. Kiti trys dekretai patvirtina kankinystę. Juose kalbama apie 23 kankinius, nužudytus iš neapykantos tikėjimui.

Vienas dekretas patvirtina arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystę 1962 m. rugpjūčio 20 d. Kitas – kankinio iš JAV, Oklahoma Sičio arkivyskupijos kunigo Stenlio Frensio Roterio (Stanley Francis Rother), kuris buvo nukankintas 1981 m. liepos 28 d. Gvatemaloje. 46 metų kunigas yra pirmas JAV gimęs kankinys. Trečiame dekrete dėl kankinystės minima iš viso 21 asmuo, visi ispanai, nužudyti iš neapykantos tikėjimui Ispanijoje, vykstant pilietiniam karui. Dekrete minimas kun. Vincentas Kveraltas Loretas (Vincente Queralt Lloret) ir dvidešimt kankinystės bendražygių. Kankinys kunigas Vincentas buvo Misijų kongregacijos kunigas. Su juo žuvo dar šeši tos pačios kongregacijos kunigai, penki dieceziniai kunigai, dvi Meilės dukterų kongregacijos vienuolės ir septyni pasauliečiai, Marijos Stebuklingojo Medalio Vaikų asociacijos nariai. Visi jie – kankiniai ir būsimi palaimintieji – buvo nužudyti 1936–1937 metais.

Aštuoni dekretai patvirtina krikščioniškas dorybes asmenų iš Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Kanados ir Lenkijos. Tai – kun. Vilhelmas (Giuljemas) Massaja (Giuglielmo Massaia, 1809–1889), italas kapucinas, misionierius Etiopijoje, XIX amžiuje Leono XIII paskirtas kardinolu; ispanas kun. Marijus Čiseris (Mario Ciceri, 1900–1945); Šv. Kryžiaus dukterų vienuolijos įkūrėjas ispanas kun. Nuncijus Ruso (Nunzio Russo, 1841–1906); ispanas kun. Chosė Bau Burgė (José Bau Burguet, 1867–1932); Prancūzijoje gimusi Suzana Ober (Suzanne Aubert, 1835–1926), vienuolinis vardas Marija Juozapė (Marie Joseph), Naujosios Zelandijos misionierė, maorių evangelizavimui ir vargšų globai įkūrusi Gailestingumo Motinos Dukterų kongregaciją; Kanadoje gimusi ir mirusi Aurelija Kauet (Aurelia Caouette, 1833–1905), įkūrusi po Kanadą ir JAV paplitusią vienuolinę Švč. Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Brangiausiojo Kraujo adoruotojų kongregaciją; lenkė Leonija Marija Nastal (Leonia Maria Nastał, 1903–1940), Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Mažųjų tarnaičių kongregacijos vienuolė, dvasinės kūdikystės kelio mistikė; ispanė, Švč. Jėzaus Širdies apaštalinių seserų vienuolijos įkūrėja Liusija Rodriges Kazanova i Garsija San Migel (Luce Rodrķgues Casanova y Garcķa San Miguel, 1873–1949).

Vatikano radijas, Zenit

© 2016 „XXI amžius“