2015 metai
2016 metai

Arkivyskupas Teofilius Matulionis skelbiamas palaimintuoju

Arkivyskupas Teofilius Matulionis

Gruodžio 1 dieną popiežius Pranciškus įgaliojo Šventųjų skelbimo kongregaciją paskelbti dekretą, pripažįstantį Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873–1962) kankinystę ir taip atveriantį kelią jo paskelbimui palaimintuoju. Iškilmingas arkiv. Teofiliaus Matulionio skelbimas palaimintuoju turėtų įvykti tuomet, kai bus baigtos derinti visos detalės su Šventuoju Sostu. Paskutinį kartą Lietuvoje palaimintuoju buvo skelbiamas vyskupas Jurgis Matulaitis 1987 metais. Skelbimas palaimintuoju – žingsnis į pripažinimą šventuoju.

Biografija

Teofilius Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Kudoriškio k., Alantos parapijoje, mokėsi Daugpilio gimnazijoje ir Petrapilio kunigų seminarijoje. 1900 m. kovo 4 d. Teofilius Matulionis Petrapilyje buvo įšventintas kunigu, darbavosi Latvijoje, Varaklianų ir Bikavos parapijose, o nuo 1910 metų – Petrapilyje. 1923 metais kun. Teofilius Matulionis suimamas ir nuteisiamas kalėti trejus metus. Grįžusį iš kalėjimo 1929 m. vasario 9 d. Petrapilyje vyskupas A. Maleckis slapta konsekravo vyskupu. 1929 metų rudenį jis vėl suimamas ir išsiunčiamas dešimčiai metų į koncentracijos lagerį Solovkų salose (Rusija). 1933 m. spalio 19 d. vysk. T. Matulionis, Lietuvai ir Sovietų Sąjungai keičiantis kaliniais, kartu su kitais sugrįžta į Lietuvą. Nuo 1936 metų rudens apsigyveno prie Kauno seserų benediktinių bažnyčios kaip jos rektorius. Joje įvedė nuolatinę Švč. Sakramento adoraciją. Kurį laiką 1940 metais ėjo vyriausiojo Lietuvos kariuomenės kapeliono pareigas.

Nauji kardinolai

Naujieji kardinolai ir popiežius Pranciškus aplankė konsistorijoje nedalyvavusį popiežių emeritą Benediktą XVI

Lapkričio 19-ąją, šeštadienį, popiežius Pranciškus vadovavo apeigoms, kurių metu oficialiai paskirta 17 kardinolų. Trylika iš jų yra šiuo metu pareigas einantys ganytojai, o dar keturi jau yra perkopę 80 metų amžiaus ribą ir kardinolystė jiems suteikiama pripažįstant jų sielovadinę tarnystę ir skaidrų krikščionišką liudijimą.

Pradedant konsistoriją, visų naujųjų kardinolų vardu į popiežių Pranciškų kreipėsi apaštalinis nuncijus Sirijoje Marijus Zenaris (Mario Zenari). Padėkojęs Šventajam Tėvui už kvietimą būti ypatingoje bendrystėje su juo ir su Romos Bažnyčia, kardinolas M. Zenaris sakė: „Pakvietėte mus iš visų kontinentų, iš regiono, kuris vadinamas „krikščionybės lopšiu“ ir kur pirmą kartą mokiniai buvo pavadinti krikščionimis, iš jaunų ir dinamiškų Bažnyčių, iš senojo kontinento ir naujojo pasaulio. Tai – iškalbingas Bažnyčios visuotinumo, gražios ir įvairios vieno ir to paties tikėjimo raiškos ženklas. Atėjome iš įvairių bažnytinių tikrovių: iš tarnavimo Šventajam Sostui, sielovadinės tarnystės, drąsių tikėjimo liudijimų“.

Albanijos palaimintųjų kraujas – sėkla, pasėjusi Bažnyčios pavasarį

Palaimintasis arkivyskupas Vincentas Prenušis OFM

Lapkričio 5-ąją, šeštadienį, Albanijoje, Škoderio Šv. Stepono katedroje, palaimintaisiais paskelbti kankiniai Duresio arkivyskupas Nikola Vincentas Prenušis (Nikollė Vincenē Prennushi) OFM ir 37 tikėjimo liudytojai, nukankinti 1945 – 1974 metais. Beatifikacijos šv. Mišiose Popiežiui atstovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato).

„Tai – šventė ne tik albanams, susirinkusiems Škoderyje, bet ir kituose Albanijos miestuose bei užsienyje. Praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai kanonizuota Motina Teresė iš Kalkutos, didi jūsų žemės duktė ir didvyriška moteris, gailestingosios Dievo širdies veidrodis, šiandien skelbiami šventaisiais 38 kankiniai visiems primena, kad gėriui žemėje nuolat priešinasi blogis“, – homilijoje sakė kardinolas A. Amatas, pridurdamas, kad būtent kankiniai, o ne persekiotojai yra tikrieji žmonijos istorijos veikėjai. Popiežiaus atstovas sakė, kad kankiniai yra šviesos žibintai, spindintys žmonijos danguje bei rodantys visiems tikrąjį žmogaus veidą, kuris atspindi jo tapatybę būti į Dievą labai panašiu atvaizdu. Net kentėdami neteisingų persekiojimų pragarą kankiniai sekė Kristaus pavyzdžiu, rodydami jo atleidimą, stiprybę, brolybę, gailestingumą, tikėjimą. „Kankiniai liudija naują žmoniją, kuri istorijoje sėja ne karą, nesutarimus ar žudo nekaltuosius, tačiau taiką, džiaugsmą ir brolybę“, – kalbėjo kardinolas.

Pašnekesys su provincijos klebonu

Kun. Egidijus KAZLAUSKAS: „Kaimuose yra labai daug nuoširdumo“

Šešuolių, Šešuolėlių ir Zibalų klebonas kun. Egidijus Kazlauskas

Kaišiadorių vyskupijos Šešuolių Šv. Juozapo, Šešuolėlių Švč. Mergelės Marijos, Visų Malonių Tarpininkės, ir Zibalų Šv. Jurgio parapijų klebonas kun. Egidijus KAZLAUSKAS šiemet minėjo gyvenimo 35-erių ir kunigystės 10 metų sukaktis. Su juo kalbasi žurnalistas Bronius VERTELKA.

Papasakokite apie kiekvieną savo parapiją. Kiek yra parapijiečių, kokia dalis jų sekmadieniais lankosi bažnyčioje? Kas tie aktyviausieji šventadienį švenčiantys žmonės?

Šešuolių parapijoje, kurioje gyvenu, yra apie 500 parapijiečių. Jie pakankamai aktyvūs, 10–15 procentų parapijiečių dalyvauja šv. Mišiose. Šešuoliuose yra sena ir labai jauki bažnyčia, išgražinta prieš mane klebonu dirbusio mons. Juozapo Dabravolsko. Kadangi neturime vargonininko, joje gieda tik choristai. Vaikai, kurie rengiasi priimti sakramentus, patarnauja šv. Mišioms. Pavyzdžiui, Šešuolių bažnyčioje praėjusį sekmadienį buvo 6 patarnautojai. Ir kitų parapijų vaikus, jaunuolius ir jaunuoles kviečiu patarnauti šv. Mišioms, ypač jeigu jie rengiasi priimti sakramentus.

Kiekvienas žmogus jam buvo Dievo atvaizdas

Šventojo Tėvo sprendimas, atveriantis kelią skelbti kankinį arkiv. Teofilių Matulionį palaimintuoju – visų pirma ilgai laukta gera žinia Kaišiadorių vyskupijai. Kalbamės su jos ganytoju vysk. Jonu Ivanausku.

Tai – visų pirma didelė dovana, didelis džiaugsmas. Norėčiau padėkoti popiežiui Pranciškui. Jis sakė, kad Gailestingumo metai pasibaigė, bet neš savo vaisių. Tad manau, kad tai yra Dievo Gailestingumo dovana mūsų kraštui, Bažnyčiai, tautai, visiems žmonėms ir Visuotinei Bažnyčiai, nes šventieji yra su mumis, yra kartu Dievo artumoje ir kartu išlieka per visą Bažnyčios istoriją.

Noriu padėkoti daugybei žmonių – pirmiausia Šventųjų skelbimo kongregacijai, visiems jos darbuotojams. Daug darbo buvo įdėta rengiant bylą pirmiausia vyskupijoje. Dėkoju vyskupui Juozui Matulaičiui, kuris pradėjo šią bylą, ją baigė vyskupijos lygmeniu, labai rūpinosi jos eiga Romoje. Dėkoju visiems postulatoriams, ypač nuncijui daugelyje šalių, arkivyskupui Jonui Bulaičiui; kunigui Mindaugui Saboniui, kuris buvo paskutinis postulatorius; monsinjorui Algirdui Jurevičiui ir visiems, kurie dirbo.

Bus paskelbti 24 nauji palaimintieji

Bažnyčia artimiausiu metu paskelbs dvidešimt keturis naujus palaimintuosius, įskaitant 23 kankinius, tarp kurių arkivyskupas kankinys Teofilius Matulionis. Kol kas nėra žinomos būsimų palaimintųjų beatifikacijos ceremonijų datos. Jos bus paskelbtos suderinus su vietos vyskupais. Galima laukti, kad pagal galiojančias normas kankinio arkivyskupo Teofilio Matulionio beatifikacijos ceremonija įvyks Lietuvoje, Kaišiadorių vyskupijoje. Tai būtų primas kartas Lietuvos Bažnyčios istorijoje, kai beatifikacijos ceremonija vyks Lietuvos teritorijoje. Beatifikacijos ceremonijoms paprastai vadovauja Popiežiaus įgaliotas pasiuntinys iš Romos kurijos, dažniausiai tai būna Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato). Būtent jam suteiktoje audiencijoje ketvirtadienį Šventasis Tėvas įgaliojo paskelbti iš viso dvylika kongregacijos parengtų dekretų. Trumpai apie juos.

Netektis

A†A kun. jubil. Vladas Kremenskas

(1916 09 12–1941 01 26–2016 12 09)

Gruodžio 9 dieną Rokiškio rajono ligoninėje mirė vyriausiais Lietuvos kunigas jubiliatas Vladas Kremenskas.  Jis gimė 1916 m. rugsėjo 12 d. Linkuvoje. Nuo 1925 iki 1936 metų mokėsi Linkuvos pradžios mokykloje ir gimnazijoje. Baigęs gimnaziją 1936 metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją ir ją baigęs 1941 m. sausio 26 d. Kaune, vysk. Vincento Brizgio pašventintas kunigu. Kunigišką tarnystę pradėjo ir po metus ar kelis vikaravo Debeikių, Vaškų, Skapiškio, Salako, Vabalninko, Alantos bei Šimonių parapijose. Administratoriaus ar klebono pareigas ėjo Tauragnų, Suosto, Kriklinių parapijose. Paskutinės tarnystės vietos buvo šiose parapijose: Biliakiemio – nuo 1955 iki 1964 metų, Kvetkų – nuo 1964 iki 1978 metų, Kazliškio – nuo 1978 iki 1986 metų bei Panemunėlio – nuo 1986 iki 2010 metų, kur gyveno iki dabar. Kun. V. Kremenskas buvo tvirto charakterio, Dievui pasišventęs dvasininkas, iki pat mirties išlaikęs uolumą tikėti ir melstis.