Buvusio seminarijos rektoriaus dešimtosios mirties metinės

Mons. Antanas Lapė

Sausio 6 dieną Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje (Mažojoje bažnytėlėje) 12 val. buvo aukojamos šv. Mišios, kuriose gausus tikinčiųjų būrys, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir 24 kunigai meldėsi už buvusį, ketvirtąjį Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorių mons. Antaną Lapę (1961 02 25–1996 05 26–2007 01 08), minint dešimtąsias jo mirties metines. Žemiškieji garbiojo dvasininko palaikai ilsisi būtent šios bažnyčios šventoriuje. Šv. Mišių aukai vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, koncelebravo jo generalvikaras kan. Remigijus Saunorius, Telšių vyskupijos kurijos kancleris kun. Haroldas Šneideraitis, vyskupo vikarai prel. Juozas Šiurys ir mons. Rimantas Gudlinkis bei dar 20 kunigų. Šv. Mišiose giedojo Telšių Mažosios bažnyčios Sumos choras, vadovaujamas vargonininkės Ernestos Dargužienės.

Pamoksle Telšių vyskupijos ganytojas kalbėjo: „Monsinjoras Antanas Lapė mirė prieš 10 metų, 2007 m. sausio 8 d. po ilgos, sunkios ligos. 2003–2006 metais jis buvo Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius, teologijos licenciatas. Gimė 1961 m. vasario 25 d. Priekulės parapijos Jokšų kaime, iš Sibiro į Lietuvą grįžusių Sibiro tremtinių Antano Lapės ir Petronėlės Vaišnoraitės-Lapienės šeimoje. Tėvai šeimą sukūrė gyvendami tremtyje, Krasnojarsko krašte, Tasejevo rajone, Karalnojės kaime. Grįžus iš tremties į Lietuvą, jiems nebuvo būsto apsigyventi tėviškėje, todėl turėjo kilnotis iš vienos vietos į kitą. Mons. A. Lapė turėjo du brolius ir dvi seseris. 1961 m. kovo 5 d. A. Lapė buvo pakrikštytas Priekulės bažnyčioje. Sulaukęs trylikos metų, Telšių Katedroje priėmė Sutvirtinimo sakramentą. Nuo 1968 metų mokėsi Gibiškėlių (Klaipėdos r.) pradžios mokykloje, o vidurinio mokslo atestatą 1979 metais gavo Palangos I vidurinėje mokykloje. Ją baigęs, įstojo į Kauno politechnikos instituto Inžinerinės ekonomikos fakultetą. Baigęs studijas įgijo pramonės ekonomikos ir organizavimo specialybę, dirbo Šiaulių pieno kombinate buhalteriu, o nuo 1988 metų – kombinato vyriausiuoju buhalteriu.

Velionio tėvo pusbrolis kun. Alfonsas Lapė (1908 10 22–1933 04 01–1984 04 22) – buvęs Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektorius. Anksti, ypač studijuodamas ekonomiką Kaune, Antanas pradėjo rimtai svarstyti savo pašaukimo klausimą. Tam įtakos turėjo ne tik giminystė su buvusiu Kauno kunigų seminarijos rektoriumi, bet ypač bendravimas su giminaičiu (tada kunigu, dabar prelatu) Juozu Šiuriu, kuris tuo metu buvo Šilutės vikaras, vėliau – Sedos klebonas. 1991 metų rudenį A. Lapė įstojo į atkurtą Telšių kunigų seminariją, 1996 metais baigė ir tų pačių metų gegužės 26 dieną vyskupo Antano Vaičiaus buvo įšventintas kunigu ir tuojau pat paskirtas Telšių vyskupijos kurijos kancleriu ir vyskupijos ekonomu. 1997 metais buvo išsiųstas studijuoti dogminės teologijos į Amerikos katalikų universitetą Vašingtone. Studijas baigė 2001 metais teologijos licencijato laipsniu. Grįžęs į Telšius, paskirtas Telšių kunigų seminarijos vicerektoriumi ir prokuratoriumi bei dogminės teologijos dėstytoju. 2003 m. rugsėjo 1 d. vysk. J. Borutai teko garbė ir laimė paskirti jį Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektoriumi, o 2005 m. kovo 10 d. popiežius Jonas Paulius II paskyrė jį savo kapelionu – monsinjoru.

Mons. A. Lapė buvo talentingas teologijos dėstytojas, rūpestingas ir uolus seminarijos rektorius, nuoširdus, paslaugus, visuomet pasirengęs kitiems padėti. Toks jis liko ir sunkios ligos – melanomos – ištiktas, nuo kurios ir mirė.

Mons. A. Lapė buvo Telšių vyskupijos kunigų tarybos, konsultorių kolegijos, šventimų ir skyrimų komisijos, vyskupijos remontų ir pastatų priežiūros nuolatinės tarybos narys, vyskupijos Šeimos centro direktorius.

Pablogėjus sveikatai, 2006 m. kovo 29 d. pats atsisakė kunigų seminarijos rektoriaus pareigų, tačiau iki pat mirties nenustojo rūpintis vyskupijos ir seminarijos reikalais. Likęs vyskupijos ekonomo tarnybos ir seminarijos ekonominių reikalų tarybos nariu, savo išmintingais ir draugiškais patarimais padėjo pradėtų darbų tęsėjams, įpėdiniams eiti pareigas.

Monsinjoras buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, viename iš paskutinių šios akademijos metraščio tomų (T. 27 V., 2005) išspausdintas jo kartu su savo mokiniu kunigu, dabar jau kanauninku Viktoru Aču paruoštas beveik 70 puslapių straipsnis „Išganymas Bažnyčios Vatikano II Susirinkimo mokymo šviesoje“.

Kai kurios šio straipsnio mintys tapo Monsinjoro dvasiniu testamentu: „Kristus yra kosmoso ir visos istorijos centras. Išganymas Dievo plane pildosi per Jėzų Kristų, todėl nėra išganymo šalia jo. Tik per Kristų, su Kristumi ir Kristuje Dievas sutaikino su savimi visą žmoniją ir visą kūriniją (...). Bažnyčios misija net ir tarpreliginiame dialoge visais laikais išlaikė ir išlaikys savo vertę. Bažnyčia, būdama Kristaus įrankiu, nuolat skelbia ir turi skelbti Kristų, kuris yra kelias, tiesa ir gyvenimas, kuriame žmonės randa religinio gyvenimo pilnatvę (...). Nors Dievas vien Jam žinomais keliais gali atvesti žmogų į išganymą, visada išlieka nė kiek nesumenkėjęs uždavinys ir drauge šventa teisė – skelbti Evangeliją, skleisti tikėjimą ir teikti Sakramentus iki pat žemės pakraščių. Bažnyčia visada turi vykdyti misiją – skelbti išganingą Kristaus šlovę pasauliui, kad visa ir visi būtų suvienyti Kristaus mistiniame kūne – Bažnyčioje, kurios galva yra pats Kristus“.

Telšių vyskupijos ganytojas sakė: „Tikime, kad monsinjoras Antanas darbais, paskaitomis, pamokslais skelbęs velykinę Kristaus pergalę prieš mirtį, dėl savo ligos ir mirties jauname amžiuje tapo artimas Nukryžiuotajam Kristui. Mielas Kunige Antanai, būk Amžinybėje suvienytas su Prisikėlusiu Kristumi! Amžinąjį laimingą gyvenimą duok mirusiam, Viešpatie, ir Amžinoji Tavo šviesa jam tešviečia!“

Po šv. Mišių visiems susirinkusiesiems dėkojo garbiojo velionio pusbrolis, Telšių vyskupijos vyskupo vikaras, Telšių dekanato dekanas, Telšių Mažosios bažnytėlės klebonas prel. J. Šiurys ir visus pakvietė ir bendrai maldai už mirusįjį prie jo kapo bei bendrystės agapei, kurios metu vyko ir prisiminimų apie garbųjį, iškilųjį dvasininką popietė.

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

© 2017 „XXI amžius“