2015 metai
2016 metai
2017 metai

Visuotiniai atlaidai minint Fatimos 100 metų jubiliejų

Portugalijos Leirijos–Fatimos vyskupija, kurioje yra garsioji Fatimos Marijos šventovė, pranešė, kad dėl šiemet švenčiamos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų Fatimoje 100 metų sukakties popiežius Pranciškus suteikė galimybę pelnyti visuotinius atlaidus piligrimams, kurie aplankys Fatimą jubiliejaus metais.

Šventojo Tėvo sprendimu, visuotinius atlaidus gali gauti visi piligrimai, kurie jubiliejaus metais aplankys Fatimos šventovę, dalyvaudami šv. Mišiose priims Šv. Komuniją, melsis Šventojo Tėvo intencijomis bei prašys Švenčiausiosios Mergelės Marijos užtarimo.

Negalintys nuvykti į Fatimą, visuotinius atlaidus gali pelnyti kiekvienoje bažnyčioje ir koplyčioje kiekvieno mėnesio nuo gegužės iki spalio 13-ąją dieną. Sergantys ir senatvės slegiami žmonės visuotinius atlaidus gali pelnyti melsdamiesi namuose.

Apie šventuosius, palaimintuosius ir sudėtingus bažnytinius procesus

Arkiv. Mečislovas Reinys

„Bažnyčioje į šventumą pašaukti visi krikštytieji, ne tik kunigai ar vienuoliai!“ Šiais žodžiais Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato) užbaigė ataskaitinį pranešimą apie kanonizacijos bylų procedūras pastarajame dešimtmetyje. Kardinolas pristatė statistinius duomenis apie kongregacijos darbą, naujus palaimintuosius ir šventuosius. Sausio 9 dieną Popiežiškajame Urbono universitete vykusioje Šventųjų skelbimo kongregacijos mokslinėje konferencijoje kardinolo pranešimo tema – „Šventumas ir sudėtingi bažnytiniai procesai“. Pasak kardinolo A. Amato, beatifikacijos ir kanonizacijos yra su kongregacija bendradarbiaujančių postulatorių ilgo dalykiško ir sunkaus darbo vaisius. Tiek beatifikacijų, tiek kanonizacijų pagrindą sudaro kandidato į šventuosius pristatymo dosjė (positio), išsamiai aptariantis herojiškas kandidato dorybes, kankinystę ir stebuklus.

Popiežius Pranciškus atnaujina maldos apaštalavimo intencijas

Sausio 9 dieną paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame popiežius Pranciškus pristatė maldos intenciją sausiui. Šventasis Tėvas sakė: „Dabartiniame pasaulyje daug krikščionių, priklausančių įvairioms Bažnyčioms, kartu tarnauja kenčiantiems žmonėms, gina žmogaus orumą ir gyvybę, kovoja su neteisingumu, saugo kūriniją. Visi džiaugiamės tokiu troškimu keliauti kartu, bendradarbiauti liudijant solidarumą ir tarnaujant silpniesiems ir kenčiantiems. Melskis kartu su manimi, kad visi krikščionys malda ir broliška meile stengtųsi atkurti visišką bažnytinę bendrystę ir bendradarbiautų atsakydami į šiandien žmonijai kylančius iššūkius“.

Prieš metus buvo pradėta maldos apaštalavimo per vaizdo žinias iniciatyva, suteikusi naują postūmį mėnesio maldos intencijoms. Apie šią naujosios evangelizacijos iniciatyvą, kuri jau spėjo sulaukti septynių apdovanojimų, pasakoja Pasaulinio popiežiaus maldos tinklo direktorius kun. Frederikas Fomosas (Frédéric Fornos).

Telšių vyskupijoje įšventinti du kunigai

Įšventintieji kunigai Antanas Budreckas ir Donatas Litvinas su Telšių vyskupu Jonu Boruta (centre) ir iškilmėse dalyvavusiais kunigais

Sausio 8 dieną Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje kunigais buvo įšventinti du Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos absolventai diakonai – Antanas Budreckas ir Donatas Litvinas. Diakonus, iš Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos kilusį Antaną Budrecką ir iš Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos kilusį Donatą Litviną, kunigais 12 val. iškilmingose šv. Mišiose pašventino Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ.

Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo Telšių vyskupijos ganytojas J. Boruta SJ, koncelebravo jo generalvikaras kan. Remigijus Saunorius, Telšių vyskupijos kurijos kancleris kun. Haroldas Šneideraitis, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kun. Ramūnas Norkus, dvasios tėvas kun. Saulius Tomošaitis, prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas, vyskupo vikaras, Telšių dekanato dekanas prel. Juozas Šiurys, Gargždų dekanato dekanas, Gargždų parapijos klebonas kan. Jonas Paulauskas, Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas kun. Gintaras Lengvinas ir dar keli iš kitų vyskupijų atvykę kunigai.

Šv. Mišios už Vilniaus arkivyskupiją ir visus jos bendradarbius

2017-ųjų metų darbai Vilniaus arkivyskupijoje prasidėjo maldos bendryste. Sausio 10 dieną, antradienį, Vilniaus Arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Vilniaus arkivyskupiją ir visus, šioje arkivyskupijoje atliekančius vienokį ar kitokį darbą Bažnyčios labui. Kartu su arkivyskupijos centrų, organizacijų, grupių, katalikiškos žiniasklaidos ir kitų veiklų atstovais meldėsi arkivyskupijos ganytojai arkivysk. Gintaras Grušas ir vysk. Arūnas Poniškaitis, kun. Kęstutis Dvareckas ir kun. Mindaugas Bernotavičius. Pamoksle arkiv. G. Grušas kvietė pasitikėti Dievo Apvaizda ir dažnai prisiminti, kad sunkumai, su kuriais susiduriame, irgi gali būti Apvaizdos plano dalis. Jis nurodė arkivysk. Teofiliaus Matulionio pavyzdį – jis net tremtį priėmė kaip galimybę darbuotis dėl Evangelijos ir dėkojo Dievui už šią galimybę. „Būkime tikri, kad Dievas gali per mus nuveikti didžių dalykų – tokių, kurie pranoksta mūsų tikėjimą ir numatymą“, – sakė ganytojas.

Šiaulių vyskupijos šventė Lietuvos šeimoms

Švečiai arkivyskupai ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis vyskupijos šeimų šventėje

Sausio 8 dieną, sekmadienį, į Šiaulių areną šeimas sukvietė tradicinė, šešioliktoji Šiaulių vyskupijos šeimų šventė „Pašventink juos tiesa“ (Jn 17, 17). Seniai Šiaulių vyskupijos ribas praaugusiame renginyje šventine nuotaika su šiauliečiais dalijosi svečiai iš Vilniaus, Kauno, Trakų, Mažeikių ir kitų Lietuvos miestų. 12 valandą Šeimų šventė prasidėjo katecheze, kurią vedė Kelmės dekanas, kun. liturg. lic. Mindaugas Grigalius. Šv. Mišios prasidėjo iškilminga Eucharistijos dalyvių procesija salės viduriu nuo pagrindinių Šiaulių arenos durų iki gėlėmis papuošto altoriaus. Šv. Mišių aukai vadovavo ir pamokslą sakė apaštalinis nuncijus arkivysk. dr. Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), koncelebravo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, Šiaulių vyskupijos kunigai.

Apie mokymąsi duoti dovanai

Įvairių socialinių akcijų, raginimo aukoti ar kitaip pagelbėti nepasiturintiesiems kontekste dažnai pasigirsta klausimas, kodėl turėčiau kažkam kažką duoti ar daryti. Atsakymas aiškus – neturėtum. Tikrai. Tik tada reikia sutikti su realybe, kad ir kitas poreikio akivaizdoje nieko neturi tau duoti – laiko, jėgų, pinigų... Juk visi norėtume, kad, ištikus nelaimei, mums ar mūsų artimiesiems būtų suteikta pagalba, bet, pavyzdžiui, kraujo donorų pertekliaus Lietuvoje tikrai nėra.

Kodėl baisu ką nors duoti kitam be atlygio? Nes dėl visuomenės spaudimo visur išsunkti naudą, baisu būti nekonkurencingam, neversliam? Baisu būti tiesiog geram, be išskaičiavimo? Tenka girdėti suaugusiųjų pasisakymų, koks egoistiškas ir nejautrus yra jaunimas. Visgi atrodo, kad būtent mes jį tokį išugdėme, – eilinis paauglys pats dar nėra sukūręs naujų dalykų, jis sampratą ir elgesio modelius perima iš suaugusiųjų. Nes tiek mokyklos, tiek visuomenės modelis kreipia į tai, kad turi pirmauti ir visus kitus palikti toli už savęs, iš esmės neugdo jautrumo ir neskatina pasilenkti prie silpniausio (dviejų paauglių mama, kuri daug laiko ir jėgų skiria patarnauti silpnesniems, sako, kad iš esmės tai daro dėl savo vaikų, kad jie išmoktų). Su jaunimu pildėme kalėdines vaikų svajones, pirkome striukę ir batus (man kažkas susijaukia viduje suvokus, kad vaiko svajonė yra batai), tai jie labai uoliai kitiems aplinkiniams paaugliams siūlė nepirkti traškučių ir tą pinigą įmesti į dovanos dėžutę ir taip prisidėti prie batraiščių. Mat prisiėmė atsakomybę, kad tikrai nenormalu, jog vaikas neturi batų, ir, jei mes galime jam padėti, turime tai padaryti. Ir tai daro ne iš pertekliaus, ne iš to, kad per daug turi ir atlieka. Viena mergina paprašė mamos nedovanoti jai kalėdinės dovanos, o padovanoti nepažįstamam vaikui batus, nes turi drąsos, ryžto apsiriboti, atsisakyti kažko dėl kito ir ne todėl, kad „apsimoka“, kad sulauks padėkos (gali būti, kad ir nesulauks) tiesiog mano, kad teisinga dalintis su tais, kurie turi mažiau.

Buvusio seminarijos rektoriaus dešimtosios mirties metinės

Mons. Antanas Lapė

Sausio 6 dieną Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje (Mažojoje bažnytėlėje) 12 val. buvo aukojamos šv. Mišios, kuriose gausus tikinčiųjų būrys, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir 24 kunigai meldėsi už buvusį, ketvirtąjį Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorių mons. Antaną Lapę (1961 02 25–1996 05 26–2007 01 08), minint dešimtąsias jo mirties metines. Žemiškieji garbiojo dvasininko palaikai ilsisi būtent šios bažnyčios šventoriuje. Šv. Mišių aukai vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, koncelebravo jo generalvikaras kan. Remigijus Saunorius, Telšių vyskupijos kurijos kancleris kun. Haroldas Šneideraitis, vyskupo vikarai prel. Juozas Šiurys ir mons. Rimantas Gudlinkis bei dar 20 kunigų. Šv. Mišiose giedojo Telšių Mažosios bažnyčios Sumos choras, vadovaujamas vargonininkės Ernestos Dargužienės.

Netektys

A†A garbės prelatas Antanas Maskeliūnas

(1931 03 19–1954 12 19–2017 01 11)

Sausio 11 dieną Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose mirė garbės prelatas Antanas Maskeliūnas. Jis gimė 1931 m. kovo 19 d. Vainiūnų kaime, Lazdijų rajone. Mokėsi Seirijų pradžios mokykloje, Alytaus I vidurinėje mokykloje. 1950–1954 metais studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. 1954 m. gruodžio 19 d. vyskupo Kazimiero Paltaroko buvo pašventintas kunigu. Darbavosi šiose pareigose: nuo 1955 01 20 – Šiaulėnų parapijos vikaras; nuo 1956 01 26 – Sangrūdos parapijos klebonas; nuo 1967 07 07 – Kudirkos Naumiesčio parapijos klebonas; nuo 1970 06 24 – Aleksoto parapijos klebonas ir dekanas; nuo 1971 06 24 – Sintautų parapijos administratorius; nuo 1992 03 23 – Sintautų parapijos klebonas ir Šakių dekanato dekanas; nuo 2010 08 26 – atleidžiamas iš Sintautų parapijos klebono pareigų ir išleidžiamas gyventi Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose.

Mirė Šveicarijos kardinolas

Sausio 13 dieną Romoje mirė šveicaras kardinolas Džilbertas Agustonis (Gilberto Agustoni), Apaštališkosios Signatūros Aukščiausiojo Tribunolo prefektas emeritas, vienas iš šv. Jono Pauliaus Apaštališkosios konstitucijos „Pastor Bonus“ (1988) autorių, bendradarbiavęs rengiant Katalikų Bažnyčios katekizmą ir svarbius popiežiaus mokymo dokumentus. Gedulingas Mišias už velionį sausio 17-ąją Šv. Petro bazilikoje aukojo Kardinolų kolegijos dekanas Andželas Sodanas (Angelo Sodano), Romos kurijos kardinolai ir vyskupai.

Kardinolas Dž. Agustonis gimė Šveicarijoje 1922 m. birželio 26 d. pamaldžių katalikų šeimoje Bazelio vyskupijoje, turėjo seserį ir keturis brolius, iš kurių du – kunigai. Ž. Agustonis pradėjo tarnystę Šventajam Sostui 1950 metais, būdamas tik dvidešimt aštuonerių metų, kardinolo Alfredo Otavianio (Alfred Ottaviani, 1890–1979) vadovaujamoje Šventosios tarnybos (Sant Uffizio) kongregacijoje (dabar Tikėjimo mokymo kongregacija), kartu ėjo pareigas Sakramentų kongregacijoje, o kaip Šventosios Liturgijos konstitucijos įgyvendinimo tarybos patarėjas, buvo ryšininkas tarp minėtųjų dikasterijų, kurios buvo atsakingos už Bažnyčios posusirinkiminį liturginį atsinaujinimą. Dž. Agustonis tarnavo patarėju Pauliaus VI įsteigtoje Kulto kongregacijoje ir Romos Rotos Tribunole, Šv. Jono Pauliaus II buvo paskirtas Dvasininkijos kongregacijos sekretoriumi Bažnyčiai reikšmingu metu, kai popiežius devintajame dešimtmetyje sušaukė Sinodą kunigų formacijos klausimais ir jį užbaigė pamatiniu dokumentu „Pastores dabo vobis“. Dž. Agustonis, kaip už katechezę atsakingos dikasterijos sekretorius, vykdė kitus svarbius uždavinius kardinolo Jozefo Ratcingerio (Josef Ratzinger) komisijai rengiant naują Bažnyčios katekizmą ir rašant Romos kurijos reformą, užbaigusią Apaštališkąją konstituciją „Pastor Bonus“ ir Romos kurijos reglamentą. Dž. Agustonis 1992 metais perėmė vadovavimą Apaštališkosios Signatūros Aukščiausiajam Tribunolui, šios dikasterijos prefekto ėjo eidamas nuo paskyrimo kardinolu iki 1998 metų spalio.