Jeruzalėje baigtas Šventojo Kristaus kapo restauravimas

„Tai – dovana ne tik Šventajai Žemei, bet visam pasauliui“, – sakė Jeruzalės stačiatikių patriarchas Teofolis III, apibendrindamas įvykį, kuris tos dienos rytą Šventojo Kapo bazilikoje subūrė tikinčiųjų minią, civilinę valdžią ir įvairių krikščionių bendruomenių atstovus. Ekumeninės pamaldos užbaigė pirmąją Jėzaus kapo pastato sutvirtinimo ir rekonstrukcijos darbų fazę. Darbai truko dešimt mėnesių, buvo vykdomi bendrai sutarus katalikų, graikų-stačiatikių ir armėnų katalikų bendruomenėms“, – praneša laikraštis „L‘Osservatore Romano“. Ekumeninėse pamaldose dalyvavo įvairių Bažnyčių atstovai: Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos vadovas kun. Frančeskas Patonas (Francesco Patton), Jeruzalės armėnų patriarchas Nurhanas Manugianas (Nourhan Manougian), Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus, Jeruzalės lotynų patriarchato apaštalinis administratorius arkivyskupas Pierbatistas Picabala (Pierbattista Pizzaballa) ir kiti. Apaštalinis delegatas Jeruzalėje ir Palestinoje arkivyskupas Džiuzepė Lacarotas (Giuseppe Lazzarotto) perskaitė Rytų Bažnyčių kongregacijos prefekto kardinolo Leonardo Sandrio (Leonardo Sandri), laišką, kuriame kardinolas pabrėžia, jog mirties kapas visai Bažnyčiai ir žmonijai tapo gyvenimo įsčiomis, šviesos, džiaugsmo, pergalės šaltiniu, kuris nušviečia milijonų piligrimų širdis ir kviečia gyventi su viltimi tarp daugybės skausmų.

Šventosios Žemės kustodas kun. F. Patonas OFM paminėjo, kad restauruotas pastatas yra ne tik fizinė vieta, kuri saugo mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus palaidojimo paslaptį, tačiau ir prisikėlimo vieta, kuri yra mūsų tikėjimo pamatas.

Susitikimas baigėsi kartu sukalbant „Tėve, mūsų“ maldą.

Bendras susitarimas restauruoti ir bendradarbiavimas tarp Bažnyčių buvo stiprus solidarumo ir meilės Kristui ženklas, suteikęs galimybę prašyti peržiūrėti bažnyčių statusą Šventajame Mieste. Armėnų patriarchas paminėjo, kad galimybė švęsti liturgiją įvairioms bendruomenėms – pavyzdžiui, anglikonams, liuteronams – būtų kitas žingsnis link krikščionių vienybės.

Kaip sakė kun. F. Patonas OFM, džiugu, kad remonto darbai užbaigti kovo 22 dieną, prieš Didžiąją Savaitę ir Velykas. Pasak Šventosios Žemės kustodijos vadovo, sėkmingai suderinti remonto darbai liudija apie šiandien esančius žymiai geresnius negu anksčiau santykius tarp krikščioniškų bendruomenių, kurioms Kristaus Kapo bazilika priklauso.

Šventojoje Žemėje esančias vietas, kuriose vyko pagrindiniai Kristaus gyvenimo įvykiai, ir ypač šią vietą, kurioje jis buvo nukryžiuotas, mirė, buvo palaidotas ir prisikėlė, gerbia visi krikščionys ir gausiai lanko įvairioms Bažnyčioms ir bendruomenėms priklausantys tikintieji. Šventosios vietos ne kartą yra buvusios į jas reiškiamų pretenzijų ir ginčų tarp krikščionių ar net konfliktų objektu. XIX amžiuje, kai Palestina priklausė Osmanų imperijai, buvo nustatytas „status quo“ – griežtos šventųjų vietų saugojimo ir pamaldų laiko jose taisyklės, kurių privalėjo laikytis pagrindinių konfesijų tikintieji. Nuo to laiko Šventojo Kapo bazilika dalijasi stačiatikiai, katalikai ir armėnai, kelios mažesnės erdvės priklauso koptams, sirams ir etiopams. Ginčai ir pretenzijos dėl naudojimosi bazilika ir maldos laiko joje tapo kliūtimi, dėl kurios nebuvo galima Kristaus kapo remonto atlikti anksčiau. Bazilikos viduje esantis koplyčią primenantis uolos blokas, kuriame yra nukryžiuoto Kristaus palaidojimo vieta, jau seniai buvo kritiškos būklės. Saugant jį nuo sugriuvimo, 1947 metais iš išorės buvo sumontuoti metaliniai sutvirtinimai, tačiau dėl rimtesnio remonto nepavyko susitarti. Tad pernai pasiektas susitarimas dėl remonto laikomas nemažu laimėjimu. Trijų bendruomenių atstovai pagaliau sugebėjo atidėti į šalį įsisenėjusį įtarumą ir susitarė suremontuoti Kristaus kapą, kuris yra brangus visiems pasaulio krikščionims.

Pirmoji Kristaus Kapo bazilika, arba Prisikėlimo bazilika, kaip ją vadina stačiatikiai, buvo pastatyta IV amžiaus pirmoje pusėje imperatoriaus Konstantino nurodymu. Ji apgaubė tą vietą, kurią vietiniai krikščionys jau 300 metų gerbė kaip Kristaus kapą. Vėliau pirmoji bazilika buvo ne kartą perstatoma ir plečiama, po jos skliautais atsidūrė ir netoli kapo buvusi Kristaus nukryžiavimo vieta. Kristaus Kapo baziliką myli ir brangina Šventosios Žemės krikščionys, kasmet aplanko ją daugybė piligrimų. Golgota ir tuščias Kapas – svarbiausios ir visiems krikščionims brangiausios šventosios vietos.

Pagal Vatikano radiją

© 2017 „XXI amžius“