Popiežius Pranciškus paskyrė penkis naujus kardinolus

Naujieji kardinolai su popiežiumi Pranciškumi aplankė popiežių emeritą Benediktą XVI

Popiežius Pranciškus trečiadienio, birželio 28-osios, pavakare paskyrė penkis naujus kardinolus iš penkių skirtingų kraštų: Malio, Ispanijos, Švedijos, Laoso ir Salvadoro. Kardinolų skyrimo konsistorija, ketvirtoji popiežiaus Pranciškaus pontifikate, įvyko Šv. Petro bazilikoje dalyvaujant daugiau nei 160 kardinolų iš dabartinių 220 Kardinolų kolegijos narių.

Pagal amžių visi penki nauji kardinolai galėtų dalyvauti konklavoje. Jie – Bamako (Malis, Afrika) 73 metų arkivyskupas Žanas Zerbo (Jean Zerbo); Barselonos (Ispanija, Europa) 71 metų arkivyskupas Chuanas Chozė Omela (Juan José Omella); Stokholmo (Švedija, Europa) 67 metų vyskupas Andersas Arborelijus (Anders Arborelius) OCD; Pakse (Laosas, Azija) Apaštališkasis vikaras, Proconsolare titulinis 73 metų vyskupas Luisas Mari Lingas Manghanekhunas (Louis-Marie Ling Mangkhanekhoun) ir San Salvadoro (Salvadoras, Centrinė Amerika) vyskupas augziliaras, titulinis Mulio 74 metų vyskupas Gregorijus Roza Čavesas (Gregorio Rosa Chįvez).

Naujieji kardinolai popiežiaus Pranciškaus ir kitų kardinolų akivaizdoje perskaitė Tikėjimo išpažinimą, prisiekė ištikimybę ir paklusnumą Popiežiui ir jo įpėdiniams, o Popiežius naujiems kardinolams, įrašytiems į Romos vyskupijos dvasininkų sąrašą, paskyrė po bažnyčią, įteikė šio paskyrimo pergamentą, kiekvienam uždėjo ant galvos kardinolišką biretą ir užmovė ant dešinės rankos bevardžio piršto kardinolišką žiedą.

Geografiškai arčiausiai Romos yra Stokholmo vyskupas A. Arborelijus, tapęs pirmuoju Švedijos kardinolu. 67 metų vyskupas A. Arborelijus 2016 metų pabaigoje sutiko popiežių Pranciškų jo dviejų dienų Apaštališkojoje kelionėje į Švediją. Tada Popiežius ne tik lankė katalikų bendruomenę, sudarančią mažumą liuteronų daugumos šalyje, kartu su liuteronais šventė Reformacijos 500 metų jubiliejų, bet ir iš arčiau asmeniškai susipažino su būsimu kardinolu.

1949 metais gimęs A. Arborelijus yra Basųjų karmelitų ordino narys. Jaunystėje, būdamas 20 metų, jis perėjo iš liuteronybės į Katalikų Bažnyčią. Po dešimtmečio buvo įšventintas karmelitų kunigu, dar po dešimtmečio paskirtas Stokholmo katalikų vyskupu. „Vatikano radijo“ apžvalgininkas t. Berndtas Hagenkordas (Bernd Hagenkord) SJ įsitikinęs, jog Popiežiaus skiriamas kardinolas A. Arborelijus daug ką gali pasakyti Bažnyčiai: „Švedija tam tikru požiūriu yra Europos paribyje. Lankydamasis Švedijoje popiežius Pranciškus akcentavo ekumenizmą, tačiau katalikų Bažnyčia Švedijoje darbuojasi ne vien tiktai vardan gerų ekumeninių reikalų su liuteronais. Ir mes galime kai ko pasimokyti iš švedų katalikybės, ypač iš jos tarptautinės sudėties. Ten gyvena daug katalikų, kurie yra švedai, tačiau kilę iš migrantų šeimų. Visur Švedijoje rengiamos tarptautinės Mišios; antra vertus, katalikai priklauso mažumos bendruomenei, nes Švedija yra sekuliarizuota, o tai sparčiai artėja į mus. Tai – mūsų ateitis“.

Kaip „XXI amžiuje“ rašo laikraščio apžvalgininkas Mindaugas Buika, abu naujieji paskirtieji Europos kardinolai, be kita ko, susidurs su daugybe socialinių ir evangelinių problemų. Švedijoje katalikų bendruomenė nedidelė, tik apie 120 tūkst. tikinčiųjų, daugiausia migrantai, dažnai esantys visuomenės paribyje. Be to, 10 milijonų gyventojų turinti Švedija su savojo krikščioniškojo tikėjimo principais vis labiau apleidžia protestantiškąją liuteronybę, patiria agresyvų sekuliarizmo ideologijos spaudimą. Neseniai Švedijos vyriausybės vadovas su masonišku cinizmu pareiškė, kad arba kunigai tuoks bažnyčiose to pageidaujančių gėjų arba lesbiečių poras, arba turės pasirinkti kitą profesiją... Nors popiežiaus Pranciškaus paskirtas Barselonos arkivyskupas kardinolas Ch. Chozė Omela vadovauja didelei tradiciškai katalikiškai bendruomenei Ispanijoje, tačiau šioje 47 milijonus gyventojų turinčioje šalyje pakanka socialinių bei moralinių problemų. Ypač tai aktualu jaunimui, nes daugiau nei trečdalis jaunųjų ispanų iki 30 metų negali susirasti trokštamo darbo. Dėl vis didėjančios sekuliarizacijos tik 27 proc. sužadėtinių Ispanijoje renkasi bažnytinę santuoką, nors dar neseniai, 2000 metais, tokių buvo 70 proc. Taigi krikščioniškas jaunimo ugdymas ir socialinė parama jam yra pastoracijos prioritetai.

Kardinolu paskirtas San Salvadoro vyskupas augziliaras G. Roza Čavesas rūpinasi tikinčiaisiais vienoje skurdžiausių Centrinės Amerikos šalių, Salvadore, kurios trečdalis iš 5 milijonų gyventojų dėl nepriteklių buvo priversti emigruoti svetur. Šis ganytojas, vadovaujantis ne tik savo šalies, bet visos Lotynų Amerikos „Carito“ organizacijai ir stengdamasis, kiek įmanoma, padėti vargšams bei drąsiai gindamas jų teises, jau yra sulaukęs grasinimų nužudyti. Kaip tik toks likimas 1980 metais ištiko jo artimą draugą palaimintąjį San Salvadoro arkivyskupą Oskarą Romerą (Oscar Romero), kuris buvo nušautas prie altoriaus per šv Mišių auką.

Matyt, turėdamas galvoje šiuos ir kitus iššūkius ganytojiškai tarnystei, Šventasis Tėvas birželio 28 dienos konsistorijoje kvietė naujuosius kardinolus patikimai sekti Jėzų. Kaip pasakojo tos dienos Evangelijos skaitinys (Mk 10, 32-45), Jėzus savo mokinių priekyje ryžtingai ėjo į Jeruzalę, žinodamas, kas Jo ten laukia, žinodamas, kad bus pasmerktas kančios kupinai mirčiai, po kurios seks pergalingas prisikėlimas. Jėzus kalba apie kančios taurę, kurią teks išgerti, aiškiai matydamas savo žingsnių kryptį ir galutinę išganymo tikslo perspektyvą.

Birželio 29-osios rytą kardinolai dalyvavo popiežiaus Pranciškus aukojamose Apaštalų šv. Petro ir Pauliaus liturginės iškilmės Mišiose. Jų metu Šventasis Tėvas palaimino naujų arkivyskupų metropolitų palijus ir koncelebravo šv. Mišias su 36 arkivyskupais metropolitais, kurie buvo paskirti per pastaruosius dvylika mėnesių.

Pagal „Vatikano radiją“ ir „XXI amžių“

„L'Osservatore Romano“ nuotrauka

© 2017 „XXI amžius“