Pranciškonai mini 800 metų tarnystės Šventojoje Žemėje sukaktį

„Susirinkome čia, kur viskas prasidėjo; sugrįžome prie savo ištakų, kad atnaujintume pasiryžimą žengti pirmyn“, – sakė Pranciškonų Šventosios Žemės kustodijos vadovas kun. Frančeskas Patonas (Francesco Patton) birželio 11-ąją Izraelio Ako mieste aukodamas Mišias, kuriomis buvo paminėta 800 metų pranciškonų buvimo Šventojoje Žemėje sukaktis. Šiame uoste išsilaipino šv. Pranciškus ir pirmieji broliai, atvykę į Šventąją Žemę 1217 metais. Šis momentas laikomas Pranciškonų Šventosios Žemės kustodijos istorijos pradžia. Po Pranciškaus, Šventąją Žemę aplankiusio 1217 metais, jo pavyzdžiu sekė ir kiti tuo metu dar labai jauno ordino nariai. Kai kryžiuočių Palestinoje sukurtą krikščionių valstybę užėmė musulmonai, iš pradžių krikščionybė buvo uždrausta. Vėliau, tarpininkaujant Neapolio karaliui, pavyko susitarti su sultonu, kad krikščionys galėtų lankyti šventąsias vietas, o popiežius Klemensas VI 1342 metais pranciškonus paskyrė šventųjų vietų globėjais. Šitaip gimė iki mūsų dienų veikianti Pranciškonų Šventosios Žemės kustodija, kurios žinioje yra kelios dešimtys šventovių, pastatytų svarbiausiose išganymo istorijos vietose. Kai kurias šventoves (Betliejaus Gimimo baziliką, Jeruzalės Šventojo Kapo baziliką) pranciškonai globoja kartu su stačiatikiais ir armėnų katalikais. Kitas globoja patys pranciškonai. Kai kurios iš jų – visiškai naujos bažnyčios, prieš kelis dešimtmečius pastatytos su Jėzaus mokymu susijusiose vietose.

Iki XIX amžiaus vidurio, kai buvo atkurtas Jeruzalės Lotynų patriarchatas, Pranciškonų kustodijos jurisdikcijoje buvo visos vietinės katalikų bendruomenės. Atkūrus patriarchatą, jo žinion perėjo vietinės bendruomenės, o pranciškonai prižiūri šventąsias vietas, rūpinasi iš svetur atvykstančiais piligrimais. Šiuo metu juridinis Kustodijos statusas lygus kitoms pranciškonų ordino provincijoms.

Vatikano radijas

© 2017 „XXI amžius“