Fatima ir pasaulio taika

Baigėsi Rožinio Dievo Motinos apsireiškimų 100-ųjų metinių minėjimai. Iškilmingas jubiliejaus uždarymas spalio 13 dieną įvyko Fatimoje, kur apsireiškimų šimtmečio minėjimą gegužės 13 dieną pradėjo popiežius Pranciškus. Jis tą dieną kanonizavo du iš trijų regėtojus – šv. Jacintą ir šv. Pranciškų. Fatimoje 1917 metais, nuo gegužės 13-osios iki spalio 13-osios, įvyko šeši Marijos apsireiškimai. Prasidėję dalyvaujant tik trims vaikams ir apylinkės gyventojams žinomoje nuošalioje vietoje, Marijos apsireiškimai žaibiškai greitai, per mažiau nei pusmetį, tapo didelį rezonansą sukėlusiu įvykiu, dėl kurio į apsireiškimų vietą Fatimoje 1917 metų spalio 13 dieną suvažiavo per 60 000 žmonių iš visos Portugalijos. Dabar Fatimos Marijos, Rožinio Karalienės, šventovė kasmet pritraukia milijonus piligrimų.

Paskutinysis Marijos apsireiškimas Fatimoje buvo ypatingas, palydėtas stichinio ženklo: įvyko regėtojų iš anksto paskelbtas ir visų susirinkusiųjų regėtas saulės stebuklas. Anot vaikų regėtojų, pirmąjį Marijos apsireiškimą jiems Kova da Iria ganyklose irgi lydėjo šviesos ženklas: stiprūs žybsniai. Mokymai ir pranašystės, kurių regėtojai klausėsi ir kuriuos perdavė, per dešimtmečius suformavo naują pamaldumo sąjūdį, kuris jau 100 metų dvasiškai stiprina Bažnyčią, tikinčiųjų bendruomenes ir jų ganytojus – tiek popiežių, vyskupus, vienuolius, tiek paprastus tikinčiuosius. Šio sąjūdžio pagrindą sudaro Marijos žinia, jog Ji yra Rožinio Dievo Motina, kviečia visus nuolat ir pamaldžiai kalbėti Rožinio maldą už pasaulio taiką. Todėl Rožinio Dievo Motinos Marijos apsireiškimai Fatimoje visam pasauliui yra taikos simbolis.

Anot Fatimos vyskupo Antonijaus Augusto dos Santos Marto (Antonio Augusto dos Santos Marto), kuris po tradicinės Žvakių procesijos metinių išvakarėse ir šv. Mišių penktadienio vakarą oficialiai užbaigė tarptautinę Marijos apsireiškimo šimtmečio piligrimystę, Fatima mūsų laikų žmonėms yra Dievo šviesos ir grožio atspindys, kviečiantis tikėti ir adoruoti, gailestingumo skelbimas ir taikos žinia visam pasauliui. Rožinio Dievo Motinos apsireiškimų šimtmečio jubiliejaus pabaiga yra galimybė dėkoti Dievui už į Fatimą gausiai susirenkančius piligrimus iš viso pasaulio, už Fatimos „naujosios geografijos“, pasklidusios po visą pasaulį, malonę, už Fatimos atneštą šviesos spindulį vardan taikos ir už atnaujintą ir pagilintą Marijos apreiškimų žinios supratimą šiuo metu. „Todėl meldžiame, – sakė Fatimos katalikų vyskupas, – kad kuo greičiau praeitų visi konfliktai, įtampos ir branduolinė grėsmė“. Fatimos vyskupas kvietė prisiminti pal. popiežiaus Pauliaus VI vizitą Fatimoje 1967 metų gegužės 13 dieną, jo kvietimą Fatimos apsireiškimus priimti kaip taikos žinią pasauliui. Lankydamasis Marijos, Rožinio Karalienės, bazilikoje, kur susitiko su trečiąja Rožinio Dievo Motinos regėtoja, dabar jau mirusia Liucija, popiežius Paulius VI meldė, kad visi žmonės būtų kilniaširdžiai, kad atsisakytų griovimo ir mirties, maištavimo ir priespaudos planų, atsidėtų bendros gerovės kūrimui ir solidariam bendradarbiavimui. Mūsų uždavinys, pasak Fatimos ganytojo, kad žmonija kurtų, o ne griautų.

Beje, spalio 22-ąją Fatimoje buvo švenčiama Lietuvos diena. Joje dalyvavo apie 600 organizuotai atvykusių maldininkų iš Lietuvos bei lietuvių iš kitų šalių, jiems patarnavo apie 50 kunigų, 8 vyskupai. Buvo ir savarankiškai atvykusių maldininkų, dalyvavo Portugalijos lietuvių bendruomenė. Vien Vilniaus arkivyskupija suorganizavo 340 keliautojų grupę. Vyriausiajai piligrimei – beveik 90 metų, jauniausiam – dveji su puse. Sekmadienį vyko tiesioginė šv. Mišių su Lietuvos vyskupais transliacija iš Fatimos per „Marijos radiją“. Pagrindinėse šv. Mišiose arkivyskupas Gintaras Grušas kalbėjo: „Piemenėliams Marija buvo ir motina, ir mokytoja, kurios klausydami jie tapo šventi. Mums Marija taip pat yra motina ir mokytoja, – motina ir mokytoja, kurią mes mylime, motina ir mokytoja, kuria mes pasitikime, motina ir mokytoja, kurios mes klausomės, motina ir mokytoja, kurios pavyzdžiu mes seksime.“

Švč. Trejybės bazilika, kur vyko šios pamaldos, pašventinta 2007 metais, joje telpa beveik 9 tūkst. žmonių.

Penktadienį susirinkusieji susipažino su Fatimos šventove, meldėsi šv. Mišiose Jėzaus Mirties koplyčioje, kur šv. Mišioms vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Piligrimai ėjo Kryžiaus kelią ir aplankė gimtąjį piemenėlių, regėjusių Mariją, kaimą Alžiustrelį.

Penktadienio ir šeštadienio vakarą piligrimai iš Lietuvos su iš viso pasaulio atvykusiais tikinčiaisiais Apsireiškimo koplyčioje meldėsi rožinį, kuris čia skambėjo ir lietuvių kalba. Dalyvavo procesijoje su žvakėmis Fatimos šventovės aikštėje. Procesijos priekyje buvo nešama Švč. Mergelės Marijos statula, kurios karūnoje yra iš popiežiaus Jono Pauliaus II kūno po pasikėsinimo jį nužudyti išimta kulka.

Šeštadienį dalis piligrimų lankė Nazarė miestelį ir Bataljos Dominikonų vienuolyną. Šis gotikos šedevras įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Sugrįžus į Fatimą šv. Mišioms lietuvių kalba vadovavo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas.

Po sekmadienio šv. Mišių Vilniaus grupės piligrimai autobusais išvyko į kitą garsią piligrimystės vietą – Santjago de Kompostelos miestą Ispanijoje. Daug maldininkų grupių iš Lietuvos šiemet lankėsi ir Santjage de Komposteloje, ir Fatimoje.

Pagal Vatikano radiją, Katalikai.lt ir Vilnensis.lt

© 2017 „XXI amžius“