2015 metai
2016 metai
2017 metai

Fatima ir pasaulio taika

Baigėsi Rožinio Dievo Motinos apsireiškimų 100-ųjų metinių minėjimai. Iškilmingas jubiliejaus uždarymas spalio 13 dieną įvyko Fatimoje, kur apsireiškimų šimtmečio minėjimą gegužės 13 dieną pradėjo popiežius Pranciškus. Jis tą dieną kanonizavo du iš trijų regėtojus – šv. Jacintą ir šv. Pranciškų. Fatimoje 1917 metais, nuo gegužės 13-osios iki spalio 13-osios, įvyko šeši Marijos apsireiškimai. Prasidėję dalyvaujant tik trims vaikams ir apylinkės gyventojams žinomoje nuošalioje vietoje, Marijos apsireiškimai žaibiškai greitai, per mažiau nei pusmetį, tapo didelį rezonansą sukėlusiu įvykiu, dėl kurio į apsireiškimų vietą Fatimoje 1917 metų spalio 13 dieną suvažiavo per 60 000 žmonių iš visos Portugalijos. Dabar Fatimos Marijos, Rožinio Karalienės, šventovė kasmet pritraukia milijonus piligrimų.

Vilkaviškio vyskupijos kunigai Kaišiadoryse

Grupė Vilkaviškio vyskupijos kunigų su vyskupais Rimantu Norvila ir Jonu Ivanausku Kaišiadorių Katedroje

Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko pakviesti spalio 10 dieną Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir Vilkaviškio vyskupijos kunigai apsilankė Kaišiadoryse.

Susirinkimas prasidėjo Eucharistijos šventimu Kaišiadorių Katedros pal. Teofiliaus Matulionio koplyčioje. Kaišiadorių vyskupas J. Ivanauskas šv. Mišių pradžioje pasveikino Vilkaviškio vyskupijos dvasininkus, pirmuosius po beatifikacijos su savo vyskupu susirinkusius prie pal. Teofiliaus, ir pakvietė bendrai maldai, kuriai vadovavo Vilkaviškio vyskupas R. Norvila.

Homilijoje Kaišiadorių vyskupas akcentavo, kad Jėzaus žodžiai mums visuomet yra sakomi su didele Jėzaus kančios ir prisikėlimo meile. Tai nėra vien emocija, tai – Dievo malonė. Todėl mums tereikia Jėzaus prašyti, Juo pasitikėki, kad galėtume tinkamai atlikti savo kunigišką tarnystę. Savo pamąstymus vyskupas Jonas pabaigė žodžiais: „Palaimintasis Teofiliau, globok, teik malonių visiems Vilkaviškio vyskupijos kunigams, vyskupui, o per juos ir visiems tikintiesiems“.

Popiežius lankė Šiaurės Italiją

Spalio 1-ąją, sekmadienį, popiežius Pranciškus aplankė dvi Italijos vyskupijas – Čezeną ir Boloniją, esančias maždaug už 400 kilometrų į šiaurę nuo Romos. Popiežiaus kelionė į dvi Italijos vyskupijas prasidėjo ankstų rytą. Apie 7 val. sraigtasparnis pakilo iš aikštelės Vatikane ir po pusantros valandos pasiekė Čezeną. Pagrindinėje miesto aikštėje Šventąjį Tėvą pasitiko vietos gyventojai.

Korupcija yra politinio gyvenimo kirminas

Čezenoje Popiežius pagerbė iš šio centrinės Italijos miesto kilusį savo pirmtaką, popiežių Pijų VI, paminėjo 300-ąsias jo gimimo metines. Pijus VI – Džianandželas Braschis (Gianangelo Braschi) – buvo Romos vyskupas XVIII amžiaus pabaigoje, 1775–1799 metais. Vizito metu, kuris truko tik apie dvi valandas, Šventasis Tėvas centrinėje Čezenos aikštėje susitiko su miesto gyventojais, o katedroje – su krikščionių bendruomenės dvasininkais, vienuoliais ir pastoracinių tarybų darbuotojais pasauliečiais.

Popiežiaus auka ir malda už Meksiką bei Karibų salų gyventojus

Popiežiaus Pranciškaus malda už Meksikoje ir Karibų salose nukentėjusius nuo stichinių nelaimių palydi socialinio tinko „Instagram“ paskyroje patalpintą nuotrauką, kurioje jis per bendrąją audienciją rugsėjo 20 dieną žvelgia į meksikiečių maldininkų jam į Vatikaną atvežtą Gvadalupės Marijos atvaizdą. Tos pačios audiencijos metu Šventasis Tėvas kalbėjo apie savo artumą ir maldą meksikiečiams, nukentėjusiems nuo stipraus žemės drebėjimo. „Instagram“ paskyroje skelbiamoje Popiežiaus maldoje, išverstoje į kelias kalbas, minimi ir stiprių uraganų nuniokotų Karibų salų gyventojai. Popiežius šiomis dienomis įgaliojo Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasteriją paskirti piniginę paramą nukentėjusiems Meksikoje nuo žemės drebėjimo.

Kaip sakoma Dikasterijos komunikate, po baisaus žemės drebėjimo, kuris ypač stipriai smogė Meksikai ir pagal oficialius, tačiau negalutinius duomenis pareikalavo bent 250 žmonių aukų ir padarė milžiniškus materialinius nuostolius, popiežius Pranciškus nutarė pasiųsti 150 000 dolerių auką žmonių gelbėjimo veiksmams skubios paramos teikimo fazėje.

Padrąsinantis šventumo pavyzdys

Kauno Arkikatedros parapijos Atsinaujinimo dienoje – pranešimai ir liudijimai apie Dievo tarnaites Adelę Dirsytę ir Eleną Spirgevičiūtę

Kauno Arkikatedros bendruomenė spalio 6–7 dienomis surengė Atsinaujinimo dieną ir pakvietė į evangelizacinę programą, nes stengiasi skleisti žinią apie Dievo tarnaičių Adelės Dirsytės bei Elenos Spirgevičiūtės šventumą. Spalio 7-ąją Arkikatedros bendruomenė bei visi norintieji buvo pakviesti iš arčiau pažinti jų gyvenimą, kankinystę dėl tikėjimo ir melstis, kad sulauktume sėkmingos beatifikacijos proceso (jis arkivyskupijoje pradėtas 2000-aisiais) baigties Bažnyčiai pripažįstant šių lietuvių pasauliečių moterų šventumą. Jų šventumo sklaidą – nuoširdžių kunigų – bylų postulatoriaus kun. Andriaus Končiaus ir kun. Nerijaus Pipiro – išsamius pranešimus – praturtino ne tik įvairiuose šaltiniuose užfiksuoti amžininkų prisiminimai, bet ir gyvi garbių šio renginio svečių, pažinojusių A. Dirsytę bei E. Spirgevičiūtę, liudijimai.

 „Be prasmės viskas suyra“

Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas kun. Algis Neverauskas Editos Mikelionienės nuotrauka

Didieji prekybos tinklai, gėlių parduotuvės, turgeliai ir net maisto produktų krautuvėlės užversti kapų žvakėmis, dirbtinių gėlių kompozicijomis, chrizantemų vazonėliais. Vienas prekybos centras paskaičiavo: pirkėjams siūlo 60 rūšių žvakių, prieš Vėlines jų nuperkama net 5 milijonai. Po Vėlinių išdegę liktorėliai, susmegusios dirbtinės gėlės sulaukia pavasario ir vasaros… Ar neiškraipome šios šventės prasmės? Apie tai kalbėjomės su Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu kun. Algiu Neverausku.

Ar teisingai suvokiame Vėlinių šventės prasmę?

Daugelis mūsų per Vėlines apsukame ratą apie Lietuvą, atlikdami pareigą. Taip yra todėl, kad pakitęs mūsų santykis su mirusiaisiais. O tai susiję su tikėjimu. Tikinčiajam svarbiausia yra pagalba mirusiajam, kad jis susitaikytų su Dievu, rastų vietą pas Viešpatį. Kai nelieka tikėjimo amžinuoju gyvenimu, telieka išorė, tai, kas matoma, kas neturi reikšmės mirusiajam. Vėlinės tampa pareiga. Lankome mirusiųjų kapus, sutvarkome, nes taip reikia. Kapų tvarkymas nėra blogai, tačiau kai tai daroma be tikėjimo, dvasios, meilės mirusiajam, tai tampa tarsi tuščiu indu. Kuo labiau blėsta tikėjimas, tuo daugiau išorės. Nereikia sureikšminti kapo priežiūros. Noras aplankyti, vidinis ryšys su mirusiuoju, malda, pabuvimas – svarbiausia. Pasitaiko ir perversijų, kai žmogus negali išeiti iš kapinių. Tai taip pat kraštutinumas, nesusitaikymas.

Mirė Filipinų kardinolas

Spalio 18 dieną Filipinuose mirė kardinolas Rikardas Vidalis (Ricardo Vidal), Cebu arkivyskupas emeritas, buvęs Filipinų vyskupų konferencijos pirmininkas. 86 metų dvasininko mirtis nuliūdino popiežių Pranciškų. Šventasis Tėvas telegramoje velionio įpėdiniui Cebu arkivyskupijoje Chosė Palmai (Jose S. Palma) išsakė gilią užuojautą jam, Cebu arkivyskupijos kunigams, vienuoliams ir tikintiesiems. Popiežius išsakė savo ypatingą padėką už kardinolo R. Vidalio gyvenimą, paminėdamas velionio nenuilstančią ir pasiaukojančią tarnystę Bažnyčiai, už dialogo ir taikos siekimą visiems Filipinų gyventojams. Popiežius pavedė velionio sielą begalinei dangiškojo Tėvo meilei ir gailestingumui, o prisikėlimo viltimi gyvenantiems velionio liūdintiems asmenims suteikė savo apaštališkąjį palaiminimą. Kardinolas R. Vidalis buvo gimęs 1931 m. vasario 6 d. Mogpoge, įšventintas kunigu 1956 m. kovo 17 d., buvo trijų Filipinų vyskupijų – Malolos, Batango ir Cebu – ganytojas. Įšventintas vyskupu 1971 m. lapkričio 30 d., kardinolu paskirtas 1985 m. gegužės 25 d., iš aktyvios pastoracinės veiklos pasitraukė 2010 metais. Mirus kardinolui R. Vidaliui, Kardinolų kolegijos narių skaičius sumažėjo iki 219.

Vilniuje eksponuojamas paveikslas „Lietuvos krikštas“

Rugsėjo 26 dieną Vilniuje, Valdovų rūmuose, dalyvaujant aukštiems svečiams, pristatytas Vojcecho Gersono (Wojciech Gerson, 1831–1901) paveikslas „Lietuvos krikštas“ ir minima Lietuvos krikšto 630 metų sukaktis. Minėjime dalyvavo parodos garbės globėjai – Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Varšuvos arkivyskupas kard. Kazimiežas Nyčas (Kazimierz Nycz), Lietuvos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lenkijos Seimo Maršalka Marekas Kuchcinskis (Marek Kuchciński), ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Šarūnas Adomavičius, parodos iniciatorius, Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Uršula Doroševska (Urszula Doroszewska), Jono Pauliaus II kolekcijos muziejaus direktorė Joana Gžybovska (Joanna Grzybowska). Parodos atidaryme dalyvavo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, Vilkaviškio vysk. Rimantas Norvila, būrelis kunigų iš Lietuvos ir Lenkijos, kiti garbūs svečiai.

Susibūrė Gyvojo rožinio maldininkai

Rugsėjo 20 dieną į Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią rinkosi Pasvalio dekanato Gyvojo rožinio draugijos nariai ir kiti maldininkai. Pirmiausia kalbėta Gyvojo rožinio malda. Šv. Mišias už gyvus ir mirusius Pasvalio dekanato maldininkus aukojo parapijos vikaras, Pasvalio dekanato Gyvojo rožinio draugijos dvasios vadovas kun. Nerijus Papirtis. Po šv. Mišių bažnyčioje vyko katechezė. Ją vedė kunigas Nerijus. Malda padėkota kunigui už kruopščiai parengtą kalbėjimą.

Paskui diskutuota, kaip pasireiškia Dievo artumas. Svarstyta, kaip per įvairius simbolius galima jį atrasti. Gal svarbiausias dalykas, kur galima pajusti Dievo artumą, yra šv. Mišios ir tikinčiojo dalyvavimas jose. Bendravimas su Dievu šv. Mišių metu yra įvairus. Geras žmogaus nusiteikimas bendrauti su Dievu yra didžiulė sėkmė. Gerą darbą atlikęs žmogus yra laimingas. Protas ir tikėjimas labai reikalingi tobulesniam tikėjimui. Stipresnė bendrystė pajuntama per įvairias katalikiškas organizacijas, jų veiklą. Gerai yra piligriminės kelionės, maldos, bendravimas, pasidalijimas patirtimi. Tikėjimą Viešpačiu, Dievo Motina Švč. Mergele Marija reikia liudyti atvira širdimi, nebijoti gerąja naujiena pasidalinti su kitais. Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, todėl žmogus negali veikti prieš Dievo valią. Visas žmogaus gyvenimas, jo veikla yra Dievo rankose. Kalbant Rožinio maldą, svarbu nepamiršti gilesnių pamąstymų pagal Šventąjį Raštą.

Ikonų paroda primins, kaip caras išgelbėjo Maltos Ordiną

Spalio 9-ąją Romoje prasidėjo ikonų iš žinomų Rusijos Federacijos muziejų paroda „Rusiškos ikonos: pamaldumas ir gailestingumas“. Ji skirta Rusijos Federacijos ir Maltos Ordino oficialių dvišalių santykių dvidešimt penktosioms metinėms. Katalikiškas ir suverenus Maltos Ordinas yra gailestingumo ir artimo meilės darbų silpniausiems, ypač vargšų ir ligonių globos ordinas, įsikūręs Jeruzalėje prieš daugiau kaip devynis šimtmečius, tačiau nuo XIX amžiaus veikiantis Romoje. Ikonų parodą surengė Rusijos ambasada prie Šventojo Sosto, Maltos Ordinas ir Romos municipalitetas. Dauguma parodos eksponatų – XVII ir XVIII amžių ikonos, priklausančios Andriejaus Rubliovo Centrinio senovinės rusų kultūros ir meno muziejaus ir privataus Rusijos ikonų muziejaus kolekcijoms. Eksponuojamas Vladimiro Tatlino 1916 metų kūrinys ir dabar kuriančio Dmitrijaus Gutovo skulptūra.