Ikonų paroda primins, kaip caras išgelbėjo Maltos Ordiną

Spalio 9-ąją Romoje prasidėjo ikonų iš žinomų Rusijos Federacijos muziejų paroda „Rusiškos ikonos: pamaldumas ir gailestingumas“. Ji skirta Rusijos Federacijos ir Maltos Ordino oficialių dvišalių santykių dvidešimt penktosioms metinėms. Katalikiškas ir suverenus Maltos Ordinas yra gailestingumo ir artimo meilės darbų silpniausiems, ypač vargšų ir ligonių globos ordinas, įsikūręs Jeruzalėje prieš daugiau kaip devynis šimtmečius, tačiau nuo XIX amžiaus veikiantis Romoje. Ikonų parodą surengė Rusijos ambasada prie Šventojo Sosto, Maltos Ordinas ir Romos municipalitetas. Dauguma parodos eksponatų – XVII ir XVIII amžių ikonos, priklausančios Andriejaus Rubliovo Centrinio senovinės rusų kultūros ir meno muziejaus ir privataus Rusijos ikonų muziejaus kolekcijoms. Eksponuojamas Vladimiro Tatlino 1916 metų kūrinys ir dabar kuriančio Dmitrijaus Gutovo skulptūra.

Ikonos dar du mėnesius bus eksponuojamos Palazzo Braschi rūmuose. Paroda veiks iki gruodžio pradžios. Jai atrinktos ikonos iš laikotarpio, liudijančio apie carinės Rusijos ir Maltos Ordino ryšius iki jų suklestėjimo XVIII amžiuje. Ateinančiais metais sukanka 320-osios dvišalių ryšių tarp Rusijos Imperijos ir suverenaus riterių Ordino metinės. Minimas caro Petro I pasiuntinys Borisas Šeremetjevas, į Maltą atkeliavęs ištirti galimybių kurti sąjungą su Riterių Ordinu kovai su Osmanų Imperija, mokytis iš Ordino karinės laivybos, kurti rusų bazę saloje. Maltos Ordino Didžiojo Magistro apdovanotas diplomatas sugrįžo į Rusiją kaip pirmasis rusas Maltos Ordino riteris. Dvišaliai Rusijos ir Suverenaus Jeruzalės, Rodo ir Maltos Šv. Jono ligoninės riterių ordino santykiai buvo tęsiami visą šimtmetį iki pat Ordino žlugimo Maltoje, kuomet Napoleono išvaikyti vienuoliai riteriai išsiblaškė po Europą ir surado užuovėją caro Povilo I dvare Sankt Peterburge. Riteriai, iš dėkingumo carui jį išrinko naujuoju katalikiško Maltos Ordino vadovu, nors jis nebuvo nei vienuolis, nei katalikas. Katalikų Bažnyčia juridiškai nepripažino caro Povilo I, kaip Maltos Ordino vadovo, tačiau Ordinas ne tik pripažįsta jį buvus vadovu, bet didžiuojasi, kad jo dėka Suverenusis Jeruzalės, Rodo ir Maltos Šv. Jono ligoninės riterių ordinas galėjo išsigelbėti iš pražūties, persitvarkyti ir gyvuoti iki šių laikų.

Vatikano radijas

© 2017 „XXI amžius“