Popiežiaus apaštališkoji kelionė į Mianmarą ir Bangladešą

Jangono oro uoste popiežių Pranciškų sutinka Mianmaro jaunimas

Dakoje, apaštalinėje nunciatūroje, įvyko susitikimas su Bangladešo vadovais ir politikais, diplomatais ir pilietinio gyvenimo lyderiais

Popiežius su Mianmaro vadove Ong San Su Či

Dakos oro uoste Popiežių pasitiko Bangladešo prezidentas Abdula Hamidas

Dakoje Šventasis Tėvas susitiko su rohinjų atstovais

Užsienio reikalų ministre Ong San Su Či

Neseniai baigėsi 21-oji Šventojo Tėvo Pranciškaus apaštališkoji kelionė į Aziją. Į Mianmarą, buvusią Birmą, popiežius iš Romos išskrido lapkričio 26-osios vakarą. Po maždaug dešimt valandų trukusio skrydžio lapkričio 27-osios rytą pasiekė pagrindinį Mianmaro miestą Jangoną (buvusį Ranguną), buvusią sostinę ir didžiausią šalies miestą. Iš oro uosto jis nuvyko į Jangono arkivyskupo, kardinolo Čarlzo Bo (Charles Bo) namus, kurie buvo jo oficiali rezidencija vizito Mianmare metu. Čia Popiežių aplankė Mianmaro ginkluotųjų pajėgų vadovas generolas Minas Ongas Hlaingas (Min Aung Hlaing), lydimas kitų penkių aukštų karininkų. Susitikime kalbėta apie didžiulę turinčiųjų valdžią šalyje atsakomybę dabar, pereinamuoju laikotarpiu. Jangono arkivyskupo namuose prieš privačiai aukotas šv. Mišias popiežius Pranciškus apie 40 minučių bendravo ir su 17 religijų lyderių, pasakė trumpą sveikinimo kalbą ispaniškai. Popiežius jiems kalbėjo apie taiką. „Visi esame skirtingi. Ir kiekviena konfesija turi savo turtus, savo tradicijas, gali dovanoti juos arba dalintis. Tačiau tai galima, tik kai yra taika, kai sugyvenama taikiai. O taika kuriama „skirtingumų chore“. Vienybė visuomet susideda iš skirtingumų, – sakė Šventasis Tėvas. – Šiuo metu pasaulyje matome siekį viską suvienodinti. Tai žudo žmoniją. Tai – kultūrinė kolonizacija. Todėl turime atsižvelgti į skirtingumus – etninius, religinius, tautinius. Remiantis jais, einama į dialogą. Jie mums leidžia kaip broliams mokytis vieniems iš kitų. Būdami broliai jūs galite padėti sukurti gerovę šiame krašte, kuris geografiškai yra labai turtingas skirtingumų. Nebijokime skirtingumų“.

Antrąją vizito Mianmare dieną, lapkričio 28-ąją, popiežius Pranciškus iš Jangono išvyko į Neipido miestą už maždaug 300 kilometrų į šiaurę. Neipidas – senoji Birmos karalystės sostinė, o nuo 2005 metų – nauja Mianmaro Sąjungos sostinė. Čia įvyko trys oficialūs susitikimai – su Mianmaro prezidentu Htinu Kijavu (Htin Kyawu), su faktiškąja šalies vadove, Valstybės patarėja ir užsienio reikalų ministre Ong San Su Či (Aung San Suu Kyi) ir su kitais valdžios atstovais, akredituotais diplomatais ir politikos, verslo bei kultūros veikėjais. Pastarojo susitikimo metu popiežius Pranciškus pasakė pirmąją oficialią šios kelionės kalbą. Jis ragino mylėti ir drąsinti jaunąją kartą, rūpintis, kad jaunimas turėtų galimybes gauti išsilavinimą, susirasti darbą, nes tokia investicija duos didelį pelną visai visuomenei, iškėlė sąžiningumo ir solidarumo vertybes, be kurių neįmanomas demokratijos konsolidavimas ir vienybės bei taikos stiprinimas visose visuomenės gyvenimo plotmėse. Svarbu, kad būsimoms kartoms būtų perduota neužteršta, žmonių godumo neapiplėšta gamta. Šventasis Tėvas priminė ir šalies katalikų norą kartu su kitais tarnauti bendram gėriui, kad jie tvirtai laikytųsi tikėjimo ir skelbtų susitaikymo ir brolybės žinią, darydami artimo meilės darbus visos visuomenės labui, kad, pagarbiai bendradarbiaudami su kitų tikybų išpažinėjais ir su visais geros valios žmonėmis, kurtų santarvės ir pažangos laikus visoms šios šalies tautybėms.

Lapkričio 29-osios rytą popiežius Pranciškus aukojo šv. Mišias Jangono centre esančiame žaliame sporto aikštyne. Švęsti Eucharistiją susirinko apie pusantro šimto tūkstančių žmonių – maždaug ketvirtadalis visos nedidelės katalikų bendruomenės. Kai kurie žmonės atkeliavo iš labai toli. Į sostinę keliavusieji gavo nemokamus geležinkelio bilietus. Dėl nelabai gerai išvystytos transporto infrastruktūros ir nemažų atstumų kai kuriems kelionė į susitikimą su Popiežiumi galėjo užtrukti tris ar net keturias dienas. Mišiose buvo katalikų iš Tailando, Korėjos, Vietnamo.

Budizmui pripažintas ypatingas statusas, nes tai – Mianmaro absoliučios daugumos piliečių išpažįstama religija, tačiau pripažįstamos kitos – krikščionybė, islamas ir animizmas – ir todėl budistai siekia joms padėti. Šventasis Tėvas susitiko su Theravados budistų Aukščiausiosios tarybos nariais ir užtikrino budistų vienuoliams, jog Katalikų Bažnyčia yra patikimas partneris, pasiryžęs tęsti su jais bendrą kelionę sėjant Mianmaro žemėje taikos ir gydymo, atjautos ir vilties sėklas. Vis dėlto bendra tarpreliginių ir tarpetninių santykių būklė Mianmare yra gana sudėtinga, daug įtampos bei konfliktų.

Trečiosios Popiežiaus vizito Mianmare dienos programą užbaigė lapkričio 29-osios pavakare Jangono arkivyskupo namuose įvykęs susitikimas su visais šalies vyskupais. Šiuo metu Mianmaro Bažnyčia turi 22 ganytojus; vyskupijų yra 14, parapijų – 384. Visą Mianmaro katalikų bendruomenę sudaro 659 tūkst. žmonių, kiek daugiau nei 1 proc. šalies gyventojų. Bažnyčia Mianmare turi palyginti daug kunigų – beveik devynis šimtus ir dar beveik keturi šimtai jaunų vyrų ruošiasi kunigystei. Popiežius Pranciškus, dalydamasis su Mianmaro vyskupais savo pastabomis ir patarimais, pasiūlė tris raktažodžius, nusakančius Bažnyčios misiją dabartinėmis šalies visuomenės gyvenimo sąlygomis, – gydymą, palydėjimą, pranašystę.

Paskutinis popiežiaus Pranciškaus vizito Mianmare įvykis buvo lapkričio 30-osios rytą Ranguno katedroje aukotos Mišios, kuriose dalyvavo katalikų jaunimas. Popiežius šv. Mišių homilijoje kalbėjo: „Norėčiau, kad iš šios vietos pasklistų aiški žinia: norėčiau, kad visi žinotų, jog jauni Mianmaro vyrai ir moterys nebijotų tikėti gerąja Dievo gailestingumo naujiena, kad jie būtų pasiryžę skelbti viltį Bažnyčiai, savo šaliai, pasauliui. Neškite gerąją naujieną kenčiantiems broliams ir seserims, neškite ją tiems, kam reikia jūsų maldos ir solidarumo, tiems, kam reikalinga jūsų aistringa kova už žmogaus teises, už teisingumą, kad būtų daugiau to, ką Jėzus mums dovanoja, – meilės ir taikos“.

Iš katedros Šventasis Tėvas išvyko tiesiai į oro uostą ir po trumpo atsisveikinimo išskrido į antrą šios apaštališkosios kelionės metu lankytiną šalį – Bangladešą. Ten atskrido 15 valandą vietos laiku. Dakos oro uoste Popiežių pasitiko Bangladešo prezidentas Abdula Hamidas. Popietę įvyko keli oficialūs susitikimai su šalies vadovais ir politikais, diplomatais ir pilietinio gyvenimo lyderiais. Popiežius padėkojo prezidentui už pakvietimą ir sveikinimo žodžius, sakė, kad atvyko į Bangladešą savo pirmtakų pal. Pauliaus VI ir šv. Jono Pauliaus II pramintu keliu, kad galėtų susitikti su krašto katalikų bendruomene, ją užtarti ir padrąsinti. Bangladešas yra jauna valstybė, kuri visuomet turėjo specialią vietą popiežių širdyje: jie nuo pat pradžios liudijo solidarumą su Bangladešo tauta, norėdami padėti jai įveikti sunkumus valstybės gyvavimo pradžioje, palaikė ją sudėtingu valstybės ir visuomenės kūrimosi ir plėtros metu. Popiežius pasidžiaugė, kad dabar jam suteikta galimybė kreiptis į asmenis, nuo kurių pastangų priklausys tolimesnė Bangladešo visuomenės ateitis. Bangladešas yra valstybė, siekianti sukurti kalbos ir kultūros vienybę, gerbdama skirtingas tradicijas ir bendruomenes, kurios tarsi intakai praturtina didžiąją socialinio ir politinio gyvenimo tėkmę. Popiežius atkreipė dėmesį, kad Bangladešas jau daug padarė suteikdamas skubią paramą iš Mianmaro Rachinų valstijos atvykstantiems pabėgėliams, davė jiems laikiną pastogę ir gyvenimui svarbiausius dalykus. Bangladešas tai daro dosniai ir solidariai, šios pastangos pareikalavo nemenko pasiaukojimo. Ir Bangladešas tai darė stebint visam pasauliui. „Tarptautinė bendruomenė turi prisidėti sprendžiant problemas ir paremti Bangladešo pastangas padėti pabėgėliams“, – sakė popiežius Pranciškus, pasidžiaugdamas mažos katalikų bendruomenės įnašu į Bangladešo visuomenės gyvenimą, ypač švietimo ir sveikatos apsaugos srityse, reiškė viltį, kad ir toliau joms bus užtikrinama krašto konstitucijos suteikta laisvė tęsti šiuos gerus darbus kaip įsipareigojimo bendrajam gėriui išraišką.

Gruodžio 1-osios rytą Dakos centre esančiame parke, greta memorialo žuvusiems už nepriklausomybę atminti, popiežius Pranciškus aukojo šv. Mišias. Jose dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių, daugiau kaip ketvirtadalis visų šalyje gyvenančių katalikų. Bangladešo katalikų bendruomenė yra maža, jos narių skaičius nesiekia 400 tūkstančių, o visų šalies gyventojų mastu, kurių yra arti pusantro šimto milijonų, katalikai sudaro tik apie ketvirtadalį procento. Bažnyčiai Bangladeše vadovauja 12 vyskupų, o sielovadoje jiems talkina apie 370 kunigų. Kunigystei besiruošiančių seminaristų yra daugiau kaip 100. Šešiolika iš jų, užbaigusių formaciją, iš Popiežiaus rankų gavo kunigystės šventimus. Šventasis Tėvas pasveikino Bangladešo katalikus, sakydamas: „Žinau, kad daugelis iš jūsų atkeliavo iš labai toli, kad kai kam kelionė truko net dvi dienas. Ačiū už jūsų dosnumą. Tai rodo, kaip labai mylite Bažnyčią, kaip labai mylite Kristų. Ačiū už jūsų ištikimybę. Gyvenkite Palaiminimų dvasia, visada melskitės už savo kunigus, ypač už tuos, kuriems šiandien suteikiami šventimai. Dievo tauta remia savo kunigus malda“. Po pietų apaštališkoje nunciatūroje popiežių Pranciškų aplankė Bangladešo premjerė Šėja Hasina (Sheh Hasina). Paskui Šventasis Tėvas atvyko į miesto centre esančią katalikų katedrą, pastatytą prieš šešis dešimtmečius. Arkivyskupijos pagyvenusių kunigų globos namuose įvyko Šventojo Tėvo susitikimas su Bangladešo vyskupais, o jam pasibaigus popiežius Pranciškus palaimino globos namuose gyvenančius senatvės sulaukusius ir sergančius kunigus. Vyskupams Šventasis Tėvas sakė: „Bangladešo Bažnyčia palaiminta nemažu skaičiumi pašaukimų į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą. Svarbu, kad kandidatai gautų gerą ugdymą, kad jauni kunigai ir pašvęstieji būtų gerai pasiruošę skelbti tikėjimo lobius kitiems, ypač savo bendraamžiams. Labai svarbi Bažnyčios Bangladeše tarnystės sritis yra karitatyvinė ir socialinė pagalba, ypač moters teisių gynimas. Bangladešo visuomenės gyvenimo centras yra šeima su jai būdingomis tradicinėmis svetingumo, pagarbos senoliams, atjautos ir pagalbos sergantiems ir kenčiantiesiems vertybėmis. Tai – tos pačios vertybės, kurias skelbia Jėzaus Kristaus Evangelija“. Popiežius paminėjo pagirtiną Bangladešo katalikų bendruomenės veiklą pabėgėlių labui, gerus santykius su kitų tikybų išpažinėjais, kurie prisideda prie visos visuomenės gyvenimo darnos. „Visada stenkitės statyti tiltus, ieškoti vis naujų dialogo galimybių, kad stiprėtų visos visuomenės vienybė ir jos gyvenime viešpatautų teisingumas ir taika“, – sakė popiežius Pranciškus.

Popiežius dalyvavo Bangladešo religinių ir pilietinių bendruomenių susitikime už taiką Dakos arkivyskupijos rūmų sode. Iš viso apie 5000 musulmonų, induistų, budistų ir krikščionių atstovų klausėsi Popiežiaus ir kitų religijų lyderių kalbų. Šventąjį Tėvą ir kitus tarpreliniginio ir ekumeninio susitikimo dalyvius sveikino Dakos arkivyskupas kardinolas Patrikas D‘ Rozarijus (Patrick D’Rozario). Anglikonų atstovas perskaitė ekumeninę maldą už taiką, susitikimo dalyviai taikos lūkesčius taip pat išsakė giesmėmis ir tradiciniais šokiais. Tarpreliginio ir ekumeninio susitikimo pabaigoje Popiežių pasveikino keli rohinjai, arba, kaip sakoma Mianmare, „pabėgėliai iš Rachinų valstijos“. Popiežius jiems tarė keletą žodžių. „Jūsų tragedija yra labai didelė ir sunki, tačiau mes suteikiame jums vietos savo širdyse. Prašau atleidimo visų, kas jus persekiojo ir kas jus skriaudė, vardu“, – sakė popiežius Pranciškus.

Vizito Bangladeše gruodžio 2-osios programą popiežius Pranciškus pradėjo privačiomis šv. Mišiomis Dakos apaštalinėje nunciatūroje, su kuria atsisveikinęs aplankė Motinos Teresės namus, įkurtus 1976 metais. Šiuose namuose Motinos Teresės seserys priglobė tūkstančius našlaičių ir žmonių su fizine arba protine negalia. Jos turi ir kitus namus, kurie skirti jaunoms merginoms ar moterims su vaikais. Vizitas Motinos Teresės namuose buvo neformalus, lydint vietos vyskupui. Šventasis Tėvas pasveikino čia dirbančias vienuoles, čia gyvenančius vaikus ir senelius, įteikdamas nedidelę dovaną. Paskui popiežius Pranciškus pasiekė greta stovinčią istorinę Šventojo Rožinio bažnyčią, kurią dar XVI amžiuje įsteigė portugalų misionieriai, vienuoliai augustinai. Čia įvyko susitikimas su kunigais, vienuoliais, moterimis ir vyrais, pasišventusiais, novicijais ir seminaristais.

Šventasis Tėvas po trijų dienų, praleistų Mianmare, ir kitų trijų dienų Bangladeše, gruodžio 2-osios vidudienį išskrido atgal į Romą ir ją pasiekė apie 23 valandą.

Pagal Vatikano radiją
AFP ir Reuters nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“