2015 metai
2016 metai
2017 metai

Popiežiaus apaštališkoji kelionė į Mianmarą ir Bangladešą

Jangono oro uoste popiežių Pranciškų sutinka Mianmaro jaunimas

Neseniai baigėsi 21-oji Šventojo Tėvo Pranciškaus apaštališkoji kelionė į Aziją. Į Mianmarą, buvusią Birmą, popiežius iš Romos išskrido lapkričio 26-osios vakarą. Po maždaug dešimt valandų trukusio skrydžio lapkričio 27-osios rytą pasiekė pagrindinį Mianmaro miestą Jangoną (buvusį Ranguną), buvusią sostinę ir didžiausią šalies miestą. Iš oro uosto jis nuvyko į Jangono arkivyskupo, kardinolo Čarlzo Bo (Charles Bo) namus, kurie buvo jo oficiali rezidencija vizito Mianmare metu. Čia Popiežių aplankė Mianmaro ginkluotųjų pajėgų vadovas generolas Minas Ongas Hlaingas (Min Aung Hlaing), lydimas kitų penkių aukštų karininkų. Susitikime kalbėta apie didžiulę turinčiųjų valdžią šalyje atsakomybę dabar, pereinamuoju laikotarpiu. Jangono arkivyskupo namuose prieš privačiai aukotas šv. Mišias popiežius Pranciškus apie 40 minučių bendravo ir su 17 religijų lyderių, pasakė trumpą sveikinimo kalbą ispaniškai. Popiežius jiems kalbėjo apie taiką. „Visi esame skirtingi. Ir kiekviena konfesija turi savo turtus, savo tradicijas, gali dovanoti juos arba dalintis. Tačiau tai galima, tik kai yra taika, kai sugyvenama taikiai. O taika kuriama „skirtingumų chore“. Vienybė visuomet susideda iš skirtingumų, – sakė Šventasis Tėvas. – Šiuo metu pasaulyje matome siekį viską suvienodinti. Tai žudo žmoniją. Tai – kultūrinė kolonizacija. Todėl turime atsižvelgti į skirtingumus – etninius, religinius, tautinius. Remiantis jais, einama į dialogą. Jie mums leidžia kaip broliams mokytis vieniems iš kitų. Būdami broliai jūs galite padėti sukurti gerovę šiame krašte, kuris geografiškai yra labai turtingas skirtingumų. Nebijokime skirtingumų“.

Posėdžiavo Lietuvos vyskupai

Lapkričio 20–22 dienomis Vilniuje vyko plenarinis Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) posėdis. Jame dalyvavo arkivyskupai Gintaras Grušas, Lionginas Virbalas, Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), Sigitas Tamkevičius; vyskupai Eugenijus Bartulis, Jonas Boruta, Jonas Ivanauskas, Jonas Kauneckas, Kęstutis Kėvalas, Rimantas Norvila, Arūnas Poniškaitis, Linas Vodopjanovas ir vyskupas nominatas Darius Trijonis. Plenarinį posėdį įžanginiu žodžiu pradėjęs Apaštalinis Nuncijus Lietuvai arkivysk. P. Lopesas Kvintana, pasveikinęs susirinkusiuosius, informavo apie popiežiaus Pranciškaus vizito į Lietuvą galimybę bei ragino melstis, kad toks vizitas taptų įmanomas.

LVK generaliniam sekretoriui kun. Kęstučiui Smilgevičiui pristačius visų Lietuvos Vyskupų Konferencijos renkamų bei tvirtinamų pareigybių sąrašą, savo trejų metų veiklą trumpai apžvelgė LVK pirmininkas bei visų konferencijos komisijų ir tarybų pirmininkai. Pasibaigus jų kadencijai, buvo renkami nauji LVK struktūrų nariai. Trejų metų kadencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininku buvo išrinktas Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas, o vicepirmininku – Kauno arkivyskupas metropolitas L. Virbalas. Atnaujinta LVK Nuolatinės tarybos sudėtis. Jos nariai nuo šiol yra arkivysk. G. Grušas, arkivysk. L. Virbalas ir vysk. K. Kėvalas. LVK Visuomenės informavimo priemonių komisijos pirmininku išrinktas arkivysk. G. Grušas, nariais – arkivysk. L. Virbalas, vysk. K. Kėvalas, o sekretore – Živilė Peluritienė. LVK Liturgijos komisijos pirmininku išrinktas arkivysk. L. Virbalas, nariais – vysk. R. Norvila, vysk. A. Poniškaitis, vysk. L. Vodopjanovas, o sekretoriumi – kun. Kęstutis Palikša. LVK Vienuolijų reikalų komisijos pirmininku išrinktas vysk. L. Vodopjanovas, nariais – vysk. E. Bartulis, vysk. A. Poniškaitis, o sekretore – ses. Asta Venskauskaitė ACJ. Ekumeninių reikalų ir Jaunimo reikalų tarybų pirmininku išrinktas vyskupas nominatas D. Trijonis. Socialinių reikalų tarybos pirmininku vėl išrinktas vysk. K. Kėvalas, o pirmininkavimas Šeimos reikalų tarybai patikėtas vysk. A. Poniškaičiui. LVK Socialinių reikalų tarybos pirmininkas Telšių vyskupas K. Kėvalas posėdyje dar išrinktas Jūrų apaštalavimo nacionaliniu direktoriumi.

Kunigų konferencijoje – apie migrantus ir kunigų pasiaukojimą

Migrantai ir pabėgėliai nėra pėstininkai žmonijos šachmatų lentoje

Lapkričio 7 dieną Panevėžio vyskupijos kurijoje konferenciją kunigams apie migraciją skaitė kun. Vitalijus Kodis. Pradžioje jis pristatė Biblijoje itin išvystytą supratimą apie svetimšalį ir jo teisę, priminė, kaip Kristus dažnai buvo svetimšalis, o Marija yra keliaujančios moters paveikslas. Kunigas kalbėjo apie Katalikų Bažnyčios rūpinimąsi migrantais ir jo raidą, pateikė teisinius su migracija susijusius terminus, migracijos priežastis ir kai kuriuos skaičius. Popiežius Pranciškus Meksike sakė: „Būtina keisti laikyseną migrantų atžvilgiu. Gynybinę laikyseną ir baimę, abejingumą ir marginalizavimą, atmetimo kultūrą turi pakeisti ta geranoriška laikysena, kuria remiasi susitikimo kultūra“.

Dėl partizanų žygdarbių laikosi ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis

Nijolė Sadūnaitė Vytauto Raškausko nuotrauka

Lapkričio 8 dieną Seimo Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2017 metų Laisvės premiją skirti laisvės gynėjai, politinei kalinei, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbei vienuolei Nijolei SADŪNAITEI. Siūlome interviu su ja.

Kokios mintys aplankė sužinojus, kad Jums bus įteikta Laisvės premija?

Jaučiuosi jos neverta. Savo galvą iki žemės lenkiu prieš partizanus, kurie Lietuvos nepriklausomybę ir mūsų šventą tikėjimą gynė pačiomis baisiausiomis sąlygomis. Jie labiausiai verti pagarbos ir padėkos, ir meilės. O paskui jau mes, pogrindžio darbuotojai, tarp jų aš buvau mažiausias sraigtelis. Ir šį mažą sraigtelį Dievas panaudojo nuostabiems savo darbams.

Mirė VDU TF dėstytojas

Dr. Valdas Mackela Ričardo Šaknio nuotrauka

Lapkričio 24-osios vakarą, po 167 dienas trukusios narsios kovos su liga, į Tėvo namus iškeliavo dr. Valdas Mackela – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teologijos fakulteto dėstytojas, Vilniaus Universiteto Religinių studijų centro bendradarbis. Jis gimė 1972 metais Kaune, Vytauto ir Janinos Mackelų šeimoje, turėjo jaunesnį brolį Dalių.

1991 metais V. Mackela baigė Kauno „Rasos“ vidurinę mokyklą ir įstojo į atkurtojo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Civilizacijų istorijos specialybę, studijavo VDU teologijos-filosofijos fakultete. 1992–1993 metais studijavo Kalbos ir katechetikos institute Gaminge, Austrijoje. 1995 metais Vytauto Didžiojo universitete Katalikų teologijos fakultete suteiktas teologijos bakalauro laipsnis. Darbo tema – „Aukščiausios realybės patirtis mistikoje“. 1997 metais VDU Katalikų teologijos fakultete suteiktas teologijos licenciato laipsnis. Darbo tema – „Žmogaus išganymo ir pasaulio eschatologijos sofiologinė interpretacija šiuolaikinėje stačiatikių teologijoje“. 1998 metais studijavo Varšuvos Kardinolo Stepono Višinskio universitete. Nuo 1998 iki 2003-ųjų ir pastaruosius kelerius metus buvo Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro bendradarbis. 1998–2005 metais bendradarbiavo savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, katalikiškame mėnraštyje „Sandora“, redagavo žurnalą jaunimui „Lux“, dirbo „Katalikų pasaulio“ leidyklos knygų leidybos skyriuje, kūrė laidas „Šventadienio mintys“ LRT televizijoje. Yra publikavęs mokslinių ir publicistinių straipsnių, išvertęs Popiežiškosios Biblijos komisijos dokumentą „Biblijos aiškinimas Bažnyčioje“, keletą teologinių ir krikščioniškojo maldingumo knygų, dalyvavęs daugelyje respublikinių ir tarptautinių mokslinių konferencijų ir seminarų.

Prancūzijos Bažnyčia siunčia misionierius

Prancūzijos Bažnyčia kenčia nuo neteisingo stereotipo. Kai kalbama apie Europos šalis palietusį sekuliarizacijos procesą, dažniausiai kaip pavyzdys, nors ne visada pagrįstai, paminima Prancūzija. Žinoma, šalį sekuliarizacija yra paveikusi, tačiau tai nereiškia, kad Prancūzijos krikščionių bendruomenė labiausiai nusilpusi. Kad taip nėra, liudija kad ir šis pavyzdys: sekmadienį buvo suteiktas siuntimas septyniems prancūzams misionieriams – Paryžiaus užsienio misijų draugijos nariams.

XVII amžiuje įkurta Draugija praeityje labai daug prisidėjo prie krikščionybės skelbimo visuose kontinenetuose. Nors sekuliarizacija paveikė visą visuomenę, ir labai sumažėjo pašaukimų skaičius, vis dėlto Užsienio misijų draugija iki šiol nenutraukė veiklos.