Pirmasis švedas kardinolas išrinktas metų švedu

Kardinolas Andersas Arborelius OCD

Kardinolas Andersas Arborelius (Anders Arborelius) OCD, pirmasis istorijoje švedų kardinolas, pirmasis švedas Stokholmo katalikų vyskupas nuo Reformacijos laikų, pelnė dar vieną „pirmojo“ vardą: Švedijos žurnalas „Fokus“ kardinolą Arboreliusą išrinko metų švedu. Tai – bene pirmas kartas, kad juo išrenkamas katalikas ir, kaip pristatyme rašo švedų žurnalas, aktyvus Švedijos visuomenės gyvenimo veikėjas nuo 1998 metų. Žurnalas sveikina kardinolą, pripažindamas, jog būti Katalikų Bažnyčios atstovu šalyje, kurios tapatybė iš esmės yra pasaulietiška, arba liuteroniška, reikalauja bebaimio nusistatymo. Stokholmo katalikų ganytojas vaidina esminį vaidmenį suburiant kartu vietinius švedus ir švedus imigrantus, rašo žurnalas „Fokus“. Žurnalo komisija kardinolo A. Arboreliuso asmenyje atrado žmogų, pasižymėjusį būdu, kuris Švediją pakeitė į gera.

Ne vien tik Švedija didžiuojasi popiežiaus Pranciškaus paskirtu kardinolu. Vyskupas A. Arborelius yra basųjų karmelitų vienuolis ir vienintelis karmelitas dabartinėje Kardinolų kolegijoje. Kaip basųjų karmelitų šeimos atstovas A. Arborelius į Kardinolų kolegiją atėjo su karmelitiškuoju šūkiu, primenančiu neseniai kanonizuotos karmelitės Švenčiausios Trejybės Elžbietos dvasingumą: „In laudem gloriae“ (Jo šlovei ir garbei). Šūkis, kurį A. Arborelius OCD įrašė į asmeninį vyskupo, o dabar kardinolo herbą, yra kontempliatyvios dvasios ženklas. Pasak Venecijos provincijos karmelitų tinklalapio, šūkis liudija apie kardinolo dvasinį artumą karmelitų mistikei Švenčiausiajai Trejybės Elžbietai Catez (1880–1906). Tik 26 metus gyvenusi šventoji šūkį „In laudem gloriae“ iš apaštalo Pauliaus laiško Efeziečiams pradžios himno laikė tiek savo vardu, tiek savo dvasinės misijos tikslu.

Kardinolas A. Arborelius OCD vienoje apybraižoje apie bendrystę ir draugystę Bažnyčioje pagal Švč. Trejybės Elžbietos dvasingumą tvirtina, kad šventosios gyvenimas ir raštai padeda geriau suprasti pagrindinę, tačiau gerokai primirštą ir apleistą Bažnyčios tiesą apie Švč. Trejybės buvimą žmogaus gyvenime. Pasak kardinolo, karmelitų šventosios dvasinės patirtys gali būti didžiulė pagalba Bažnyčiai, jos pastoracinėje ir teologinėje situacijoje, kurioje gerokai apeinamas Trejybės slėpinys. „Primirštas ne tik Trejybės, apleistas ir sumenkintas Bažnyčios slėpinys, – rašo švedų kardinolas ir pastebi, – net daugelis save krikščionimis laikančių žmonių jaučiasi susvetimėję Bažnyčios atžvilgiu“. Kardinolas įsitikinęs, jog Švenčiausiosios Trejybės Elžbietos patirtys gali jiems padėti išskirti tikrąją Bažnyčios prigimtį ir tikrąją Dievo prigimtį „būti bendrystės ir draugystės slėpiniu“. Kardinolas savo apybraižoje perspėja prieš mirtiną pavojų sukoncentruoti visą dėmesį į Bažnyčią, užtemdant patį Dievą. Bažnyčia skirta ne tam, kad skelbtų save, o Dievą. Ji skirta ne sau, o žmogui. Švč. Trejybės Elžbieta buvo ištikima šiems dviem pamatiniams teologijos principams. Todėl jos teologinė vizija dar šiandien yra įkvėpimo šaltinis, sako kardinolas A. Arborelius OCD, žurnalo „Fokus“ „Metų švedas“.

Vatikano radijas

© 2018 „XXI amžius“