Dievo Tarno kun. Pranciškaus Budrio minėjimas

Sausio 13 dieną Katalikių moterų Šiaulių Šv. Elzbietos draugija organizavo Dievo Tarno, kankinio, kunigo Pranciškaus Budrio minėjimą. Jis prasidėjo Šiaulių vyskupijos pastoracinio centro didžiojoje salėje. Šv. Elzbietos draugijos vadovė Janina Klungevičienė pristatė svečius: renginio globėją Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį, Meškuičių kleboną kun. Vytautą Ripinskį bei meninę dalį parengusius atlikėjus.

Dainavo katalikių moterų Šv. Elzbietos ansamblis, kuriam savanoriškais pagrindais vadovauja Vita Kilčiauskienė. Kanklėmis grojo Šiaulių I muzikos mokyklos auklėtinės Emilija Paulikonytė (7 kl.) ir Indrė Naglytė (5 kl.) su mokytoja eksperte Elena Railiene. Saksofonu grojo dešimtmetė Goda Andrašiūnaitė, besimokanti Dainų muzikos mokykloje.

Janina pristatė dar vieną netikėtą svečią. „Esu Roma Budrytė iš Meškuičių“, – prisistatė viešnia. Ji iš skelbimų sužinojo apie renginį, atvykti paskatino sutapimas – ta pati pavardė ir kilmė iš tos pačios vietovės – Meškuičių. O ką gali žinoti, kun. P. Budrys turėjo brolį, kitų giminaičių, tad galbūt yra ir dar neatskleistas giminystės ryšys.

Pranešimą apie kunigo P. Budrio gyvenimą skaitė dr. Irena Ramaneckienė. Ji pradėjo nuo prasmingų datų. Susirinkusieji džiugiai sutiko žinią, kad sausio 14 dieną sukako 59 metai nuo tos dienos, kai kun. P. Budrys buvo išteisintas. Papasakodama apie P. Budrio vaikystę, mokslo, studijų metus, dr. I. Ramaneckienė pristatė to meto aktualijas, kurios padėjo geriau suprasti kunigo gyvenimo ypatybes ir kankinystės mastą. P. Budrys gimė carizmo laikais, kai buvo draudžiama spauda. Studijų Rusijoje, Peterburge, metais įvyko pirmoji Rusijos revoliucija. Teko išgyventi spalio perversmą, ketverius metus trukusį pilietinį karą, Stalino diktatūrą, komunizmo politiką, didįjį badą. Kun. P. Budrys be galo sunkiai, bet ištikimai atliko savo pareigas. Jo aptarnaujamos Sibiro parapijos buvo daugiatautės, išsimėčiusios didžiulėje teritorijoje. Kunigas stengėsi visus vienodai vertinti, buvo įsitikinęs, kad svarbiau maldos kokybė nei tautybė. Kunigas Pranciškus turėjo galimybę grįžti į nepriklausomą Lietuvą, tačiau pasirinko būti ten, kur yra labiausiai reikalingas. Buvo sušaudytas kartu su 189 parapijiečiais.

Dr. I. Ramaneckienė apgailestavo, kad mes per mažai kreipiamės pagalbos į Dievo tarnus. „Mano kartos žmonės galėtų kreiptis su prašymu, kad vaikai ir vaikaičiai sugrįžtų į Bažnyčią, pas Dievą, nes Dievo Tarnas Pranciškus Budrys liko ištikimas“.

Meškuičių klebonas kun. V. Ripinskis pasidžiaugė, kad Apvaizdos dėka yra pramynęs beveik visus kun. P. Budrio takus. Šiuo metu dirba Meškuičių parapijoje, kur kunigas gimė ir buvo pakrikštytas. Anksčiau dirbo Kražių parapijoje, kur jaunasis P. Budrys mokėsi Jėzuitų gimnazijoje. Teko ne savo noru pabūti ir „Plačiojoje Tėvynėje“, lydėti kalinius vietovėse, kur darbavosi kun. P. Budrius. Meškuičiuose, klebonas atliko asmeninį tyrimą, išsiaiškino daug įdomių faktų, susijusių su P. Budrio bei jo artimųjų gyvenimu, pavyzdžiui, kad jo mamos brolis buvo kunigas, kad tėvas buvo vargonininkas. „Tikiu šventųjų bendravimą, todėl kreipiuosi į Dievo tarnus prašydamas užtarimo“, – atviravo Meškuičių klebonas.

Beje, Meškuičiuose rinkti parašai ir dėl kun. Algirdo Mociaus beatifikacijos bylos pradėjimo, didžiuojamasi Meškuičiuose gimusiu ir augusiu, ilgamečiu pranciškonų provincijolu kun. Kazimieru Čepuliu OFM.

Renginio metu pristatyta ir Šiaulių Katedroje dirbusio kun. Konstantino Daukanto biografija. Pastarasis nužudytas Osvencimo koncentracijos stovykloje už pagalbą žydų tautybės asmenims, Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje (dabar Katedra) garsėjo kaip kunigas, kuris mėgo klausyti išpažinčių, sakyti pamokslus ir lankytis mokyklose.

Minėjimas truko apie dvi valandas. Prisiminti ir Sausio 13-osios įvykiai. Katalikės moterys šiai įsimintinai dienai skyrė eilėraščių posmus. Mokytoja Genovaitė Kairienė deklamavo Bernardo Brazdžionio eilėraštį „Aš čia – gyva“, bibliotekininkė Giedrė Matusevičienė pradžiugino Sofijos Šviesaitės eilėraščiu „Kelkis ir eik“. Katedroje 18 val. aukotos šv. Mišios, skirtos kankiniui kun. P. Budriui atminti.

© 2018 „XXI amžius“