2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Palaimintasis Teofilius Matulionis įamžintas Romoje

Vasario 6-ąją Romoje Naujųjų laikų kankinių šventovei perduota palaimintojo kankinio arkivyskupo Teofiliaus Matulionio relikvija. Tą dieną penki Lietuvos vyskupai, lydimi piligrimų iš visų Lietuvos vyskupijų, aukojo šv. Mišias Naujųjų laikų kankinių šventovėje, Šv. apaštalo Baltramiejaus bazilikoje Tibro saloje. Relikvijų įteikimo apeigose dalyvavo Naujųjų laikų kankinių šventovės atstovai ir Šventojo Sosto Šventųjų skelbimo bei Kulto ir Sakramentų kongregacijų pareigūnai. Mišias koncelebravo arkivyskupai Gintaras Grušas, Lionginas Virbalas, Sigitas Tamkevičius, vyskupai Jonas Ivanauskas ir Eugenijus Bartulis.

Kaišiadorių vyskupas arkivyskupas pal. Teofilius Matulionis yra pirmas Naujųjų laikų kankinių šventovėje Tibro saloje pagerbtas Lietuvos Bažnyčios kankinys. Šventovei perduota jo relikvija bus saugoma vienoje Šv. apaštalo Baltramiejaus bazilikos koplyčių. Šventųjų skelbimo kongregacijai pripažinus arkivyskupą Teofilių Matulionį kankiniu, popiežius Pranciškus jį paskelbė palaimintuoju. Beatifikacijos Mišioms Vilniuje 2017 m. birželio 25 d. vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato).

Olimpiados dalyvius sveikina ir Popiežius

Vasario 9-ąją, penktadienį, iškilmingos ceremonijos metu Pjongčango (Pietų Korėja) olimpiniame stadione atidarytos XXIII Žiemos olimpinės žaidynės. Pagrindine ceremonijos tema tapo taika ir susitaikymas. Dvi valandas trukusi ceremonija 35 tūkst. žiūrovų talpinančiame penkiakampio formos stadione atspindėjo tradicinius ir modernius Pietų Korėjos istorijos bei kultūros bruožus.

Dalyvių paradą pradėjo šiuolaikinių olimpinių žaidynių pradininkė Graikija. Lietuvos delegacija į stadioną žengė 15-oji. Mūsų šalies vėliavą nešė biatlonininkas Tomas Kaukėnas. Beje, žaidynėse dalyvauja devyni Lietuvos sportininkai: keturi biatlonininkai, trys slidininkai ir du kalnų slidininkai. Kol kas nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nė vienam sportininkui nėra pavykę laimėti medalių žiemos olimpiadoje. Pietų ir Šiaurės Korėjos delegacijos stadiono taku žengė kartu su bendra vėliava. Abi Korėjos olimpinių žaidynių atidaryme kartu žygiavo ketvirtąjį kartą – 2000 metais Sidnėjuje, 2004 metais Atėnuose, 2006 metais Turine ir dabar Pjongčange. Rusijos atletai žygiavo su olimpine vėliava. Žaidynių atidarymo ceremoniją stebėjo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiemet 15 sporto šakų varžysis beveik 3000 atletų iš 92 šalių. Jie kovos dėl 102 medalių komplektų.

Konferencija minint seminarijos atkūrimo 25-metį

Vasario 3 dieną Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Ne save pačius skelbiame“. Ji buvo skirta artėjančiam Vilniaus kunigų seminarijos atkūrimo 25 metų jubiliejui. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Įžanginį sveikinimo žodį perdavė kardinolas emeritas Audrys Juozas Bačkis. Jam teko misija po nepriklausomybės atbudusioje Lietuvoje atkurti sovietų 1945 metais uždarytą Vilniaus kunigų seminariją. Pranešime kardinolas pastebėjo, kad seminarijos atkūrimas 1993 m. rugsėjo 14 d. buvo vienas gražiausių jo gyvenimo įvykių. „Šiandien kviečiu visus džiaugtis ir dėkoti Apvaizdai, kad leido atkurti sovietų uždarytą Vilniaus kunigų seminariją. Prieš akis stovi švytintis pirmojo seminarijos rektoriaus Kazimiero Vasiliausko veidas, kuris buvo ne tik simbolinis, bet gyvas ryšys tarp vyskupo Jurgio Radvilos įkurtos ir tuomet atkuriamos Vilniaus seminarijos. Kunigas Kazimieras Vasiliauskas buvo vienas iš tų narsuolių, kurie išgirdo arkivyskupo Mečislovo Reinio kvietimą atvažiuoti į Vilnių vokiečių okupacijos metu ir baigti kunigų seminariją“, – sakė savo pranešime kardinolas ir išreiškė dėkingumą kitų šalių kunigams ir vienuoliams, kurių pagalba pavyko suformuoti seminarijos ugdytojų ir dėstytojų branduolį. Jo eminencija paminėjo stebuklingą šv. Juozapo pagalbą pritrūkus lėšų seminarijos statybai. Tai lėmė, kad seminarija buvo pavadinta būtent šio šventojo vardu.

Sekmadienį Lietuva paaukota Nekaltajai Marijos Širdžiai

Švenčiant Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 11 dieną, sekmadienį, 12 val. Lietuvos vyskupai kartu su tikinčiaisiais Trakuose iškilmingai paaukojo Lietuvą Dievo Motinos Marijos globai. Iškilmingų šv. Mišių metu perskaityta malda, kuria Marijos globai patikėti Lietuvos vaikai, jaunimas, šeimos, dirbantieji, ligoniai, seneliai ir visa šių dienų Lietuva. Toks iškilmingais atvejais atliekamas globos ir užtarimo prašymas Katalikų Bažnyčioje yra vadinamas Paaukojimo aktu. Lietuvos paaukojimo Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai aktą skaitė ne tik susirinkusieji Trakuose, bet visi tą dieną Lietuvos bažnyčiose besimelsiantys katalikai. Į šią maldą jungėsi ir lietuvių bendruomenės visame pasaulyje. Iškilmingam veiksmui Trakai pasirinkti ne atsitiktinai. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bazilikoje yra gerbiamas garsus Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslas, kuris prieš 300 metų buvo vainikuotas Popiežiaus atsiųstomis karūnomis.

Brolio pranciškono Tomo Žymanto istorija

Broliai pranciškonai kunigai Algirdas Malakauskis, Tomas Žymantas, Alvydas Virbalis, Antanas Kęstutis Blužas

Brolis pranciškonas Tomas Žymantas jaunystėje nesielgė kaip pavyzdingas pilietis ir katalikas, tad pradžioje jo net nepriėmė į kunigų seminariją. Visgi Dievas turėjo savo planą, ir šiandien kunigas pranciškonas Tomas dalijasi savo istorija.

Ar tikėjote Dievą nuo vaikystės, ar įtikėjote vėliau?

Man teko augti vaikų namuose, kur tikėjimo Dievu niekas neskiepija. Kai trylikametį mane įsivaikino, savo noru pasikrikštijau, priėmiau Pirmąją Komuniją, ir prasidėjo vaikiški tikėjimo žingsneliai. Tačiau tuo metu tikėjimas dar buvo paviršutiniškas – su vienais draugais eidavau į bažnyčią, su kitais neidavau.

O gilesnis tikėjimas jau atsirado atėjus pas brolius pranciškonus. Didžiausią lūžį patyriau pirmaisiais ugdymo metais, kai buvau kandidatas postulantūroje. Tie metai buvo maldos mokykla, ilgus vakarus sėdėdavome ir šnekėdavomės apie tikėjimą. Tada pradėjau geriau suprasti, kur atėjau ir ką darau.

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje vėl vyks sielovadinė ir socialinė veikla

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas ir Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pasirašė susitarimą dėl Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios. Ministerija įsipareigoja užtikrinti, kad Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastatas, esantis Vilniuje, Savičiaus g. 15, bus naudojamas religinėms apeigoms, socialiniams projektams ir visuomeninei veiklai. Bažnyčioje bus įrengta koplyčia, kurioje ateityje galės vykti pamaldos.

„Džiaugiuosi tolimesniu bendradarbiavimu su Vidaus reikalų ministerija, sudarant galimybes plėtoti bendras iniciatyvas visuomenės gėriui ir tikslinei pareigūnų, jų šeimų bei bendruomenės sielovadai“, – sakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

„Savanorių jėgomis, mūsų sistemos pareigūnų, ministerijos darbuotojų pastangomis bažnyčia išvalyta, aptvarkyta. Artimiausiu metu ketiname trečiajame aukšte sutvarkyti langus, įrengti koplyčią, tad čia galės prasidėti pamaldos“, – sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Dievo Tarno kun. Pranciškaus Budrio minėjimas

Sausio 13 dieną Katalikių moterų Šiaulių Šv. Elzbietos draugija organizavo Dievo Tarno, kankinio, kunigo Pranciškaus Budrio minėjimą. Jis prasidėjo Šiaulių vyskupijos pastoracinio centro didžiojoje salėje. Šv. Elzbietos draugijos vadovė Janina Klungevičienė pristatė svečius: renginio globėją Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį, Meškuičių kleboną kun. Vytautą Ripinskį bei meninę dalį parengusius atlikėjus.

Dainavo katalikių moterų Šv. Elzbietos ansamblis, kuriam savanoriškais pagrindais vadovauja Vita Kilčiauskienė. Kanklėmis grojo Šiaulių I muzikos mokyklos auklėtinės Emilija Paulikonytė (7 kl.) ir Indrė Naglytė (5 kl.) su mokytoja eksperte Elena Railiene. Saksofonu grojo dešimtmetė Goda Andrašiūnaitė, besimokanti Dainų muzikos mokykloje.

Kai suburia tikėjimas ir malda

Pasvalio Gyvojo rožinio draugijos maldininkai ir jų dvasios vadas kun. Nerijus Papirtis

Dažnai susiburia Pasvalio Gyvojo rožinio maldininkai. Bendra malda, dalyvavimas, šv. Mišiose, malonus bendravimas sudaro galimybę pajusti didelį Viešpaties ir Šv. Mergelės Marijos meilę ir artumą. Tradiciją rinktis drauge Pasvalio dekanate pradėjo buvęs Saločių Šv. Juozapo parapijos klebonas, šiuo metu Rokiškio dekanas kun. Eimutis Novikas. Ją su nuoširdumu tęsė Pasvalio Šv. Jono parapijos vikaras kun. Miroslavas Anuškevičius (dabar tarnaujantis Vilniaus arkivyskupijoje, Šalčininkuose). Šiuo metu Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio maldininkus globoja Pasvalio dekano kun. Henriko Kalpoko paskirtas dvasinis vadovas vikaras kun. Nerijus Papirtis.

Susirinkus sausio 24 dieną pirmiausia bažnyčioje atsiklaupta Rožino maldai – sukalbėti Garbės slėpiniai, melstasi už taiką pasaulyje ir Lietuvoje, už į amžinybę iškeliavusius kunigus, vienuolius, vienuoles ir Gyvojo Rožinio maldininkus. Šv. Mišias aukojo Pasvalio dekanas kun. H. Kalpokas, koncelebravo Pasvalio parapijos altaristas kan. Povilas Miškinis.

Kristaus Paaukojimo šventė drauge su pašvęstaisiais

Vasario 2-osios vakarą Kauno Arkikatedroje Bazilikoje švęsti Kristaus Paaukojimo šventės, dėkoti už savo pašaukimą susirinko arkivyskupijoje įsikūrusių ir čia tarnaujančių kongregacijų ar vienuolinių namų (5 vyrų ir 13 moterų vienuolijų) broliai ir seserys. Arkikatedroje tą vakarą buvo gausu ir tikinčiųjų, atėjusių švęsti Grabnyčių ir melstis už pašvęstuosius, prašyti Dievą naujų dvasinių pašaukimų, pasveikinti brolių ir seserų su Pašvęstojo gyvenimo diena.

Pašvęstųjų malda su visa susirinkusia bendruomene prasidėjo dar prieš šv. Mišias. Kauno arkivyskupo Liongino Virbalo SJ vadovaujami pašvęstieji drauge meldėsi Valandų liturgijos Vakarinę. Vėliau iškilmingai Eucharistijai vadovavo arkivyskupas L. Virbalas, jos pradžioje pašventinęs Grabnyčių žvakes, koncelebravo arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, mons. Aurelijus Žukauskas, kelių vyrų vienuolijų (jėzuitų, pranciškonų ir kitų) broliai kunigai. Patarnavo diakonas Giedrius Bakūnas MIC ir diakonas Darius Chmieliauskas bei Kauno kunigų seminarijos klierikai. Giedojo jungtinis seserų choras, vadovaujamas ses. Celinos Galinyės OSB.

Popiežius emeritas dėkoja už maldas

Knygos viršelis

Šiandien jau nestebina, kad kartu su Bažnyčiai vadovaujančiu popiežiumi Pranciškumi, Vatikane gyvena ir popiežius emeritas Benediktas XVI, kad turime valdantį popiežių ir iš pareigų pasitraukusį popiežių, tačiau ta akimirka, kai buvo pranešta apie popiežiaus Benedikto XVI sprendimą trauktis visiems buvo tikrai nelaukta. Nuo pranešimo, kad Benediktas XVI atsisako Petro Įpėdinio tarnystės praėjusį sekmadienį, vasario 11-ąją, sukako 5 metai. Popiežius  Benediktas tądien informavo, kad jis pareigas vykdys iki 2013 m. vasario 28 d. 20 val. ir kad tą valandą prasidės sosto vakavimo laikotarpis, kurio tvarką nustato apaštališkoji konstitucija „Universi dominici gregis“. Šis dokumentas, taikomas pereinamajam laikotarpiui nuo popiežiaus mirties ir iki naujo popiežius išrinkimo, šį kartą įsigaliojo lig šiol precedento neturėjusiu būdu, ne popiežiui mirus, bet savo valia pasitraukus iš pareigų. 2013 m. vasario 28 d. 20 val. baigėsi Benedikto XVI pontifikatas, trukęs septynerius metus, devynis mėnesius ir devynias dienas.

Sąmoningai ginti gyvybę

Popiežius Pranciškus pasveikino maldininkus iš Italijos su kasmetine Gyvybės diena. Vasario 4-ąją, sekmadienį, švęstos Gyvybės dienos tema buvo „Gyvybės Evangelija, – pasaulio džiaugsmas“. Priminęs Italijos vyskupų Gyvybės dienai paskelbtą žinią Popiežius pasidžiaugė skaitlingais bažnytiniais judėjimais, ypač Gyvybės sąjūdžiu, įvairiais būdais ugdančiais pagarbą gyvybei.

Popiežius Pranciškus po Vidudienio maldos atskirai sveikindamas į Šv. Petro aikštę susirinkusius maldininkus, be kita ko, pastebėjo, kad susirinkęs Gyvybės sąjūdžio rėmėjų būrys nebuvo itin gausus: „Ir man tai kelia rūpestį“, – sakė Šventasis Tėvas. Popiežius pridūrė: „Tik nedaugelis kovoja už gyvybę pasaulyje, kuriame kasdien gaminama vis daugiau ginklų, kasdien priimama vis daugiau įstatymų prieš gyvybę, kasdien pratęsiama atmetimo kultūra: atmetami visi, kurie nenaudingi, visa, kas trukdo!“ – sakė popiežius Pranciškus. Po šio pasisakymo Šventasis Tėvas paprašė „sąmoningai ginti gyvybę dabar, žmonijos naikinimo ir atmetimo laikais“.

Aparesidos 300 metų jubiliejus

Brazilijos Aparesidos šventovėje praėjusių metų pabaigoje vyko iškilmės, kuriomis minėta šiai šventovei pradžią davusios Mergelės Marijos statulėlės suradimo upėje 300 metų sukaktis. Popiežiui Pranciškui iškilmėse Brazilijos katalikų šventovėje atstovavo jo paskirtas specialus legatas, buvęs Vyskupų kongregacijos ir Popiežiškosios Lotynų Amerikos komisijos vadovas kardinolas Džiovanis Batista Re (Giovanni Battista Re). Jis Popiežiaus vardu aukojo jubiliejų pabaigos šv. Mišias. Iškilmės dalyviams ir visiems Brazilijos katalikams perduota ir popiežiaus Pranciškaus vaizdo žinia. Jis sveikino iškilmių dalyvius, visus Brazilijos katalikus ir visą tautą. Vaizdo įraše paminėta Popiežiaus kelionė į Braziliją 2013 metų liepą. Tai buvo pirmoji jo apaštališkoji kelionė. Popiežius tąkart keliavo į Braziliją dalyvauti Rio de Žaneire vykusiose Pasaulio jaunimo dienose, bet lankė ir Brazilijos Bažnyčią. Vienas tokių Brazilijos katalikų bendruomenei skirtų pirmosios popiežiaus Pranciškaus kelionės įvykių buvo vizitas Aparesidos šventovėje.