Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2018 m. balandžio 6 d., Nr. 7 (298)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Popiežius aukojo Velykų Mišias

Velykų sekmadienio rytą popiežius Pranciškus Šv. Petro aikštėje aukojo Velykų dienos šv. Mišias. Nors homilija nebuvo numatyta, tačiau Šventasis Tėvas po Evangelijos pasakė trumpą kalbą, atkreipdamas dėmesį į du žodžius, kuriuose telpa visa evangelisto Jono pasakojimo apie moterų ir apaštalų rastą tuščią Kristaus kapą esmė. Tie du raktažodžiai – „žinia“ ir „skubėjimas“.

Visų pirma žinia, skelbimas: „Viešpats prisikėlė“. Šiuose žodžiuose telpa visa mūsų tikėjimo esmė. Juos nuo pat to ryto krikščionys kartojo vienas kitam, kad jie net tapo krikščionišku pasisveikinimu. Žinia, kad Kristus priskėlė, buvo staigmena prie kapo atėjusioms moterims ir po jų atskubėjusiems apaštalams Petrui ir Jonui. Visos Dievo naujienos yra mums staigmenos. Taip buvo nuo pat mūsų tikėjimo pradžios, sakė Popiežius, primindamas, kad ir mūsų tikėjimo tėvui Abraomui buvo didelė staigmena, kai jis išgirdo Dievą sakant: „Palik savo gimtąją šalį ir keliauk ten, kur nurodysiu“. Dievas mus stebina savo staigmenomis. Jos paliečia širdį, sukrečia gyvenimą, kai to visai nesitikime.

Kitas žodis – „skubėjimas“. Moterys, radusios tuščią kapą, skuba apie tai pranešti apaštalams. Jie, išgirdę netikėtą naujieną, skuba prie kapo. Visada Dievo naujienos mus paskatina leistis į kelionę, skubėti. Popiežius priminė, kad ir Kalėdų naktį piemenims buvo pasakyta: skubėkite pas gimusį pasaulio Išganytoją. Arba vėliau, kai apaštalas Andriejus sutiko Jėzų, tuoj pat nuskubėjo pas savo brolį Petrą jam pranešti: „Radome Mesiją!“ Tačiau, kaip pastebėjo Šventasis Tėvas, nors skubėjimas yra spontaniškas žmogaus atsakas į Viešpaties žinią, Viešpats yra kantrus, laukia. Jis kantriai palaukia ir tų, kurie neskuba. Kristus kantriai palaukė, kol apaštalas Tomas, ramiai viską ištyręs, išpažins tikėjimą prisikėlimu. Tą trečiąja dieną išgirsta žinia apaštalus nustebino ir jie nuskubėjo prie kapo. O mes ar skubame? Gal dainuojame dainelę: „Rytoj, rytoj“? Ką man sako Petrą ir Joną ištikusi staigmena? Ar sugebu stebėtis? Ar tikiu? Kaip sutinku šių, 2018 metų, Velykų žinią?

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija