2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Sveiki sulaukę Šv. Velykų!

Popiežiaus kalba prieš palaiminimą

Brangieji broliai ir seserys, džiugių Velykų! Jėzus prisikėlė iš numirusių. Bažnyčioje ir visame pasaulyje skamba ši žinia kartu su Aleliuja giesme. Jėzus yra Viešpats. Tėvas jį prikėlė. Ir jis visada yra gyvas tarp mūsų. Pats Jėzus buvo užsiminęs apie savo mirtį ir priskėlimą, kalbėdamas apie kviečių grūdą. Jis sakė: „Jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių“ (Jn 12, 24). Kaip tik tai ir atsitiko: Jėzus, Dievo žemėje pasėtas kviečių grūdas, mirė nužudytas dėl pasaulio nuodėmių, dvi dienas išbuvo kape, tačiau jo mirtyje slypėjo Dievo meilės galia, kuri išsiveržusi apsireiškė trečiąją dieną. Šią dieną mes šiandien švenčiame Viešpaties Kristaus Velykas.

Mes, krikščionys, tikime ir žinome, kad Kristaus prisikėlimas yra tikra viltis pasauliui. Tai – kviečių grūdo jėga, ta meilė, kuri nusižemina ir aukojasi, kuri tikrai atnaujina pasaulį. Ši jėga duoda vaisių mūsų dabartinės istorijos dirvoje, kurioje daug neteisingumo ir smurto. Ji duoda vilties ir orumo vaisius ten, kur yra daug skurdo ir atskirties, kur badas ir bedarbystė tarp pabėgėlių ir migrantų, kuriuos dažnai atstumia išmetimo kultūra, tarp narkotikų platinimo, prekybos žmonėmis ir mūsų dienų vergystės aukų.

Popiežius aukojo Velykų Mišias

Velykų sekmadienio rytą popiežius Pranciškus Šv. Petro aikštėje aukojo Velykų dienos šv. Mišias. Nors homilija nebuvo numatyta, tačiau Šventasis Tėvas po Evangelijos pasakė trumpą kalbą, atkreipdamas dėmesį į du žodžius, kuriuose telpa visa evangelisto Jono pasakojimo apie moterų ir apaštalų rastą tuščią Kristaus kapą esmė. Tie du raktažodžiai – „žinia“ ir „skubėjimas“.

Visų pirma žinia, skelbimas: „Viešpats prisikėlė“. Šiuose žodžiuose telpa visa mūsų tikėjimo esmė. Juos nuo pat to ryto krikščionys kartojo vienas kitam, kad jie net tapo krikščionišku pasisveikinimu. Žinia, kad Kristus priskėlė, buvo staigmena prie kapo atėjusioms moterims ir po jų atskubėjusiems apaštalams Petrui ir Jonui. Visos Dievo naujienos yra mums staigmenos. Taip buvo nuo pat mūsų tikėjimo pradžios, sakė Popiežius, primindamas, kad ir mūsų tikėjimo tėvui Abraomui buvo didelė staigmena, kai jis išgirdo Dievą sakant: „Palik savo gimtąją šalį ir keliauk ten, kur nurodysiu“. Dievas mus stebina savo staigmenomis. Jos paliečia širdį, sukrečia gyvenimą, kai to visai nesitikime.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos posėdyje

Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriatas praneša, kad kovo 14–16 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, arkivyskupai Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), Gintaras Grušas, Lionginas Virbalas, Sigitas Tamkevičius, vyskupai Eugenijus Bartulis, Kęstutis Kėvalas, Rimantas Norvila, Arūnas Poniškaitis, Darius Trijonis, Linas Vodopjanovas.

Posėdį pradėjo Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas ir pakvietė dalyvaujančiuosius pasimelsti Lietuvos paaukojimo Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, Nekaltajai širdžiai malda, ženklinančia šiuos jubiliejinius metus. Po maldos arkivysk. G. Grušas pasveikino vysk. R. Norvilą, išrinktą Europos Sąjungos Vyskupų Konferencijų Komisijos (COMECE) Išorinių ryšių komisijos pirmininku, br. kun. Saulių Rumšą, pradėjusį eiti Pasirengimo Popiežiaus vizitui komiteto generalinio sekretoriaus pareigas ir naująjį LVK generalinio sekretoriaus padėjėją kun. Mykolą Sotničenką, palinkėdamas jiems Dievo palaimos naujose pareigose tarnaujant Bažnyčiai.

Kovo 26 dieną, Didįjį pirmadienį, Lietuvoje buvo minima solidarumo su persekiojamais krikščionimis diena. Lietuvos Seime vyko konferencija „Krikščionių Kalvarijos. Persekiojami krikščionys liudija“, o Vilniaus Arkikatedroje 19 val. buvo aukojamos šv. Mišios. 20 val. kraujo spalva sušvito Vilniaus Katedros varpinė, Trijų kryžių paminklas ir Seimo rūmai. Tuo pačiu metu raudonai buvo apšviesta ir Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilika bei dvi krikščionių katedros Homso mieste Sirijoje.

Spausdinamke arkivyskupo Gintaro Grušo konferencijoje „Krikščionių Kalvarijos: Persekiojami krikščionys liudija“ Lietuvos Seime sakytą kalbą:

Persekiojami krikščionys šaukiasi mūsų pagalbos

Prieš 25 metus atskridęs į Lietuvą šventasis Jonas Paulius II Vilniaus oro uoste pasveikino mūsų šalį tokiais žodžiais: „Lietuva – tyli liudininkė karštos meilės religijos laisvei, kuri […] yra visų kitų žmogiškų ir visuomeninių laisvių pagrindas. Lietuva visada stengėsi paliudyti savo ištikimybę Katalikų Bažnyčiai, nuėjo ilgą, skausmingą kelią į laisvę ir išgarsėjo kaip kankinių ir išpažinėjų žemė“.

Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelias

Klaipėdiečių Kryžiaus kelias

Kovo 30 dieną, Didįjį penktadienį, įvairiose Lietuvos vietose buvo einama Kryžiaus kelio procesija.

Vilniuje tikintieji rinkosi į Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo Arkikatedrą Baziliką, o 15 val. prasidėjo Dievo Gailestingumo vainikėlio malda. Paskui eita į Trijų kryžių kalną. Kryžiaus kelio procesijai vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Po Viešpaties Kančios pamaldų savo parapijų bažnyčiose į Kauno miesto centrą susirinkę kauniečiai nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios 20 val. pradėjo Kryžiaus kelio procesiją, kuri tęsėsi pagrindinėmis miesto gatvėmis – Laisvės alėja ir Vilniaus gatve – į Arkikatedrą Baziliką. Tą vakarą į gatves iš bažnyčių išėję tikintieji – ganytojai, šimtai kauniečių, tarp jų labai daug jaunų žmonių, šeimų su vaikais – su Viešpaties kryžiumi, giedodami, nešdami rankose degančias žvakes paliudijo savo tikėjimą vakarėjančiam miestui, jo gyventojams, penktadienio kavinių lankytojams, praeiviams, miesto svečiams. Šis atgailos kelias jaudino ne tik pačius procesijos dalyvius – tą vakarą pakeliui sutiktieji taip pat sustodavo gatvėje, prie kavinių, ar savo namų balkonuose, dažniausiai nuostabos pilnomis akimis nulydėdavo tokią gausią besimeldžiančių žmonių minią, o kai kurie prie jos ir prisijungdavo. Procesijoje visą kelią Kryžių nešė arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, dalyvavo arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, daugiau kaip dvi dešimtys miesto parapijose bei rektoratuose tarnaujančių kunigų, diakonai, seminaristai, seserys vienuolės. Kauniečiai Kryžiaus kelią šiemet apmąstė pagal popiežiaus Pranciškaus mintis keturiolikai jo stočių, pajausdami tėvišką jo širdį, nuoširdžiai besijaudinančią dėl to, kad žmonės pažintų Dievą, sutiktų Kristų, Jo žaizdose atpažintų Dievo gailestingumą. Popiežiaus apmąstymai kalbėjo kiekvienam į širdį, kviesdami su gailesčiu ir švelnumu žvelgti į kitus, ypač tuos, kurie kenčia, kuriems reikia pagalbos, galvoti apie savo pačių gyvenimo tikrovę, pasirinkimus Dievo ir savo artimo atžvilgiu. Miesto gatvėse šie apmąstymai liudijo apie Dievo meilę – „ši meilė neatsitraukė mirties akivaizdoje“, todėl ji, pasak Šventojo Tėvo, yra tai, kuo galime tikėti ir pasitikėti, kas nugali visas dvejones ir netikrumą, neviltį, mirtį ir veda į prisikėlimo šviesą. Kryžiaus kelio stotyse Dievo žodį skelbė arkivyskupas L. Virbalas, arkivyskupas S. Tamkevičius, mons. Vytautas Grigaravičius bei kiti kunigai. Mąstymus pagal popiežiaus Pranciškaus mintis skaitė Diana Adomaitienė, o maldavimus sakė jaunimas. Giedojo kelių kongregacijų seserys vienuolės, vadovaujamos ses. Celinos Galinytės OSB. Procesijos tvarka ir saugumu rūpinosi jaunieji Jono Pauliaus II piligrimų centro savanoriai.

Joanitų 25-metis Lietuvoje

Šv. Mišių koncelebracijai vadovauja kardinolas Audrys Juozas Bačkis Rido DAMKEVIČIAUS nuotrauka

Kovo 4-ąją Vilniuje šv. Jono broliai šventė 25 metų veiklos Lietuvoje sukaktį drauge su kardinolu Audriu Juozu Bačkiu.

1975 metais Šveicarijoje įkurtą Šv. Jono bendruomenę sudaro trys savarankiškos vienuolijos: Šv. Jono apaštalinės seserys, Šv. Jono kontempliatyviosios seserys ir Šv. Jono broliai. Pastarieji į Lietuvą Vilniaus arkivyskupo A. J. Bačkio prašymu atvyko prieš ketvirtį amžiaus. Jie įsikūrė ir iki šiandienos gyvena buvusiame Laterano kanauninkų vienuolyne prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios sostinės Antakalnio rajone. Šiuo metu vyrų vienuolyne gyvena šeši broliai.

Pagal Vilnensis.lt.

Netektys

A†A kun. Ladislovas Baliūnas SJ
(1952 05 31–1986 08 06–2018 03 26)

Besigydydamas po sunkios jį ištikusios autoavarijos padarinių, kovo 26 d. ligoninėje Kaune staiga mirė kunigas jėzuitas Ladislovas Baliūnas. Jis gimė 1952 m. gegužės 31 d. Dvareliškių kaime, Pasvalio r., ūkininkų Vlado ir Onos šeimoje, kurioje augo dar trys broliai ir dvi seserys. Brolis Feliksas tapo kunigu, sesuo Onutė – Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacijos vienuole.

Ladislovas irgi labai troško būti kunigu. Ilgai laukė, septynis kartus bandė stoti į kunigų seminariją. Per tą laiką mokėsi Kauno technikos mokykloje Nr. 23, dirbo zakristijonu Žagarėje, Gargžduose, Vytauto bažnyčioje Kaune. Kurį laiką Kaune dirbo ugniagesiu. Į Kauno kunigų seminariją priimtas 1981 metais. Kunigu vysk. Vincento Sladkevičiaus Kauno Arkikatedroje įšventintas 1986 m. rugpjūčio 6 d. Į Jėzaus draugiją įstojo 1985 m. rugpjūčio 15 d. Kadangi artimai bendravo su jėzuitais Pranciškumi Masilioniu, Boleslovu Babrausku, Jonu Danyla, Jonu Boruta, Jonu Lauriūnu, 1978 metais buvo priimtas į pogrindžio kunigų seminariją. Brolis Feliksas parūpino užrašus ir kitą studijų medžiagą. Jo paragintas, Ladislovas studijavo globojamas jėzuito t. Antano Šeškevičiaus. Jėzuitų naujokyną baigė pogrindžio sąlygomis, terciatą – trečiąjį jėzuitų ugdymo etapą – jau Atgimimo laikais. Paskutiniuosius jėzuito įžadus davė 1993 m. kovo 12 d. Kadangi buvo įsitraukęs į pogrindyje veikusį Eucharistijos bičiulių sąjūdį, jį budriai stebėjo sovietinis saugumas.

Neįmintojo kalno aidas

A†A Vytautas Andziulis (1930 11 04–2018 03 16)

Vytautas Andziulis Nuotrauka iš Domo Akstino archyvo

Ilgas ir skausmingas mūsų tautos kelias į laisvę, į nepriklausomybę. Nėra tautos, kuri būtų tiek iškentėjusi, bet nepalūžusi. Vienas iš liūdnų istorijos puslapių – spaudos draudimo gadynė, kuri, anot metraštininko Petro Rusecko, nupynė mūsų tautos istorijai patį gražiausią vainiką. Ta gadynė, tapusi legenda, dramatiška, herojiška, – knygnešystė. Jei nebūtų pasauliui nesuvokiamos kovos, nebūtų buvę ir pirmojo tautinio atgimimo, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios.

Įvairius istorijos tarpsnius mena spausdintas žodis. Atkūrus nepriklausomybę, atgavus lietuvišką spaudą, sekė okupacijos. Nuo pat pirmųjų dienų tada pogrindyje spausdintas ar net tik ranka rašytas žodis stojo į kovą už laisvės ir nepriklausomybės susigrąžinimą. Jau 1940 metų rudenį studentai ir moksleiviai rašė ir platino atsišaukimus. Jie ragino organizuotis, nepalūžti ir ištverti sunkiuoju tėvynei momentu.

Ilgametė Kaišiadorių vyskupijos pastoracinių centrų vadovė

A†A Birutė Grižienė (1931–2018)

Kovo 19 dieną Kaune mirė Birutė Grižienė, buvusi ilgametė Kaišiadorių vyskupijos pastoracinių centrų vadovė. Ji gimė 1931 metais, katalikų šeimoje, dvi jos seserys žuvo pokario partizaninio karo sūkuriuose. Birutė mokėsi Šėtos vidurinėje mokykloje, Panevėžio mergaičių gimnazijoje ir Vilniaus pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete. Jau sukūrusi šeimą 1960 metais ji atsikėlė į Prienų rajono Jiezno miestelį. Čia dirbo vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Kaišiadorių vyskupui Juozui Matulaičiui pakvietus, nuo 1991 metų aktyviai darbavosi Kaišiadorių vyskupijos Katechetikos centre. Tai – vyskupo įsteigtas pastoracinis centras, inicijuojantis ir koordinuojantis mokyklų ir parapijų katechezę vyskupijoje, buvo pirmoji šio centro vedėja; vadovavo Katechetų rengimo mokyklai Kaišiadorių vyskupijoje, organizavo seminarus, tikybos mokytojų dvasinio ugdymo programas, koordinavo tikybos dėstymą vyskupijos bendrojo lavinimo mokyklose.

Mirė du kardinolai

Kovo 11 dieną Vokietijoje po sunkios ligos ir kančios mirė žinomas Bažnyčios ganytojas ir teologas, Mainco vyskupas emeritas, kardinolas Karlas Lėmanas (Karl Lehmann). Jis gimė 1936 05 16 Vokietijoje, Zigmaringene. Kunigu įšventintas 1963 10 10, vyskupu – 1983 10 02, popiežiaus Jono Pauliaus II kardinolu paskirtas – 2001 02 21. Popiežius Pranciškus pasiuntė telegramą dabartiniam Mainco vyskupui Peteriui Kolgrafui; perdavė užuojautą jam ir visai vyskupijos bendruomenei, gedinčiai kardinolo K. Lėmano. „Savo ilgoje teologo ir vyskupo tarnystėje, būdamas Vokietijos Vyskupų konferencijos pirmininku, jis daug prisidėjo prie Bažnyčios ir visuomenės gyvenimo formavimo. Jam visada rūpėjo būti atviram mūsų laikų klausimams ir iššūkiams, atsakyti į juos, remiantis Kristaus žinia, palydėti žmones jų kelionėje, siekti to, kas vienija, nepaisant konfesijų, įsitikinimų ribų ir valstybių sienų. Jėzus, Gerasis Ganytojas, tesuteikia savo ištikimam tarnui gyvenimo pilnatvę savoje Dangaus karalystėje“, – rašė Popiežius ir visiems gedintiems velionio kardinolo ir atsimenantiems jį maldoje suteikia apaštališkąjį palaiminimą.