Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelias

Klaipėdiečių Kryžiaus kelias

Kovo 30 dieną, Didįjį penktadienį, įvairiose Lietuvos vietose buvo einama Kryžiaus kelio procesija.

Vilniuje tikintieji rinkosi į Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo Arkikatedrą Baziliką, o 15 val. prasidėjo Dievo Gailestingumo vainikėlio malda. Paskui eita į Trijų kryžių kalną. Kryžiaus kelio procesijai vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Po Viešpaties Kančios pamaldų savo parapijų bažnyčiose į Kauno miesto centrą susirinkę kauniečiai nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios 20 val. pradėjo Kryžiaus kelio procesiją, kuri tęsėsi pagrindinėmis miesto gatvėmis – Laisvės alėja ir Vilniaus gatve – į Arkikatedrą Baziliką. Tą vakarą į gatves iš bažnyčių išėję tikintieji – ganytojai, šimtai kauniečių, tarp jų labai daug jaunų žmonių, šeimų su vaikais – su Viešpaties kryžiumi, giedodami, nešdami rankose degančias žvakes paliudijo savo tikėjimą vakarėjančiam miestui, jo gyventojams, penktadienio kavinių lankytojams, praeiviams, miesto svečiams. Šis atgailos kelias jaudino ne tik pačius procesijos dalyvius – tą vakarą pakeliui sutiktieji taip pat sustodavo gatvėje, prie kavinių, ar savo namų balkonuose, dažniausiai nuostabos pilnomis akimis nulydėdavo tokią gausią besimeldžiančių žmonių minią, o kai kurie prie jos ir prisijungdavo. Procesijoje visą kelią Kryžių nešė arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, dalyvavo arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, daugiau kaip dvi dešimtys miesto parapijose bei rektoratuose tarnaujančių kunigų, diakonai, seminaristai, seserys vienuolės. Kauniečiai Kryžiaus kelią šiemet apmąstė pagal popiežiaus Pranciškaus mintis keturiolikai jo stočių, pajausdami tėvišką jo širdį, nuoširdžiai besijaudinančią dėl to, kad žmonės pažintų Dievą, sutiktų Kristų, Jo žaizdose atpažintų Dievo gailestingumą. Popiežiaus apmąstymai kalbėjo kiekvienam į širdį, kviesdami su gailesčiu ir švelnumu žvelgti į kitus, ypač tuos, kurie kenčia, kuriems reikia pagalbos, galvoti apie savo pačių gyvenimo tikrovę, pasirinkimus Dievo ir savo artimo atžvilgiu. Miesto gatvėse šie apmąstymai liudijo apie Dievo meilę – „ši meilė neatsitraukė mirties akivaizdoje“, todėl ji, pasak Šventojo Tėvo, yra tai, kuo galime tikėti ir pasitikėti, kas nugali visas dvejones ir netikrumą, neviltį, mirtį ir veda į prisikėlimo šviesą. Kryžiaus kelio stotyse Dievo žodį skelbė arkivyskupas L. Virbalas, arkivyskupas S. Tamkevičius, mons. Vytautas Grigaravičius bei kiti kunigai. Mąstymus pagal popiežiaus Pranciškaus mintis skaitė Diana Adomaitienė, o maldavimus sakė jaunimas. Giedojo kelių kongregacijų seserys vienuolės, vadovaujamos ses. Celinos Galinytės OSB. Procesijos tvarka ir saugumu rūpinosi jaunieji Jono Pauliaus II piligrimų centro savanoriai.

Artėjant dešimtai valandai vakaro Vilniaus gatve Kauno senamiestyje procesija priartėjo prie Arkikatedros. Buvo paskelbta 14-oji stotis apie Jėzaus palaidojimą kape, maldą palydint mintimis apie visais amžiais, visuose išmėginimuose ir savo meto iššūkiuose tą pačią krikščionių laikyseną: jie turi į blogį atsakyti gėriu prisiimdami kryžių kaip Jėzus.

Pilnutėlė šventovė žmonių dalyvavo baigiamojoje maldoje, ja užtarė ir popiežių Pranciškų.

Šiaulių miesto gatvėmis einamas Kryžiaus kelias suvienijo Šiaulių miesto bažnyčias, bendruomenes, tikinčiuosius. Kryžių kelią, jau pradėjus temti, prie šv. Jono Pauliaus II paminklo, šalia Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios, pradėjo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Iš Jėzuitų bažnyčios kiemelio išeita į pėsčiųjų gatvę. Nors lynojo, tačiau Kristaus kančią prisimenančioje eisenoje dalyvavo tiek suaugę, tiek vaikai, rankose nešantys žvakeles. Keturiolika Kryžiaus kelio stočių žymėjo rankose laikomų žvakių liepsnos. Maldas, apmąstymus skaitė, Kryžių, žibintus ir vėliavas nešė, giedojo Šiaulių bažnyčių (Katedros, Šv. Jurgio, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. I. Lojolos), „Sandoros“ progimnazijos, skautų tunto, Šiaulių vyskupijos centrų (Šeimos, Jaunimo, Katechetikos, Katalikų evangelizacijos) atstovai. Kryžiaus kelio mąstymai parengti pagal Paštuvos karmeličių apmąstymus, popiežiaus Pranciškaus tekstus, Lietuvos vyskupų kreipimąsi. Kryžiaus kelio tema pasirinkta popiežiaus Pranciškaus mintis „…Vilties, kad Tavo Kryžius keičia mūsų užkietėjusias širdis į tokias, kurios sugeba svajoti, atleisti ir mylėti; perkeičia šią tamsią naktį į šviesią Tavo Prisikėlimo aušrą…“ Kryžiaus kelias baigėsi prie Šiaulių Šv. Petro ir Povilo Katedros, prasisklaidžius debesims, pilnaties šviesoje.

Klaipėdoje Kryžiaus kelias miesto gatvėmis prasidėjo 18 val. prie Kristaus Karaliaus bažnyčios. Procesijos dalyviai ėjo į Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčią. Joje vyko Kryžiaus išaukštinimo pamaldos. Klebonas kan. Vilius Viktoravičius homilijoje sakė, kad Kristaus kančia ir mirtis savaime būtų bevertės, jei nekiltų iš Meilės. Ji yra gyvybės davėja, tačiau atsiskleidžia būtent kančioje. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę atiduoti... Ir pats būdamas Meilė, Dievas save atskleidė mums. Nepabėkime išsigandę, nusivylę tokia baigtimi. Šis vakaras mus palieka tyloje ir nežinomybėje. Tai – laikas, kada išmėginama mūsų ištikimybė. Pasilikime su tais, kurie palaidoję Kristų, nujautė besiartinantį stebuklą...

Apie Kryžiaus kelio procesijas kitose vietose kitą savaitę rašys laikraštis „XXI amžius“.

Pagal Vilnensis.lt, Siauliuvyskupija.lt, Taikoskaraliene.lt ir Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnybos pranešimus

© 2018 „XXI amžius“