Žinia apie Popiežiaus kelionę.
Atgarsiai Latvijoje ir Estijoje

Po oficialaus kovo 9 dienos pranešimo apie popiežiaus Pranciškaus kelionę į tris Baltijos šalis pasirodė pirmosios reakcijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kuriose atsispindi tiek lūkesčiai, tiek būsimi Šventojo Tėvo vizito įvykiai.

Popiežiaus vizitu pirmiausia džiaugėsi Rygos katalikų arkivyskupas Zbignevas Stankevičius. Rygos arkivyskupijos tinklalapyje ganytojas primena, koks svarbus buvo popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas ką tik laisvę atgavusiam kraštui, kuriam prieš akis buvo didžiuliai iššūkiai: ne vien ekonominiai, bet ir vertybiniai. Šv. Jono Pauliaus II žodžiai sustiprino žmonių dvasią. Rygos arkivyskupas neabejojo, kad, panašiai, sustiprins ir popiežiaus Pranciškaus vizitas Latvijoje. Jau gerokai pasikeitusiame kontekste bus svarbus Popiežiaus dėmesys mažosioms šalims, primenant, kad ir per jas pasaulyje įvyksta didelių dalykų.

Tiek Rygos arkivyskupo pasisakyme, tiek Latvijos prezidento Raimondo Vėjuonio pranešime paminima ir tai, kad popiežiaus Pranciškaus vizitas sutampa su Latvijoje švenčiamu 100 metų valstybės jubiliejumi. Anot prezidento, Šventojo Tėvo vizitas sustiprins valstybės vertybinius pamatus, ant kurių kuriama jos ateitis.

Be iškilmingų šv. Mišių Agluonos Dievo Motinos šventovėje, popiežius Pranciškus dalyvaus, kaip minima, tiek Rygos arkivyskupo, tiek Latvijos prezidento pranešimuose, ekumeninėse pamaldose Rygos katedroje. Galima paminėti, kad krikščioniška įvairovė Latvijoje gerokai skiriasi nuo Lietuvos: maždaug 35 procentai latvių save priskiria liuteronams, 25 procentai katalikams ir beveik 20 stačiatikiams apie 20 savęs nepriskiria jokiam tikėjimui. Gyvuoja ir keliolika kitų, krikščioniškų ir nekrikščioniškų bendruomenių.

Šiuo požiūriu reikšminga detalė yra tai, kad 2018 metų sausio viduryje Latvijoje pristatytas oficialus dokumento „Nuo konflikto iki bendrystės“ vertimas. Tai yra bendras katalikų ir protestantų siekis pažvelgti į Reformaciją, minint jos 500 metų jubiliejų, nauju žvilgsniu. Būtent šis dokumentas sudarė sąlygas tikrai istoriniam įvykiui: 2016 m. spalio 31 d. popiežiui Pranciškui dalyvauti Reformacijos 500 metų minėjime Švedijoje kartu su Liuteronų Bažnyčios ir kitais protestantų vyresniaisiais. Vertimo į latvių kalbą pristatyme dalyvavo Rygos liuteronų arkivyskupas Jonas Vanagas, kurį su Rygos katalikų arkivyskupu sieja asmeninė draugystė ir daug bendrų iniciatyvų.

Galima spėti, kad ekumeninis matmuo bus reikšmingas ir Estijoje, nes ten katalikų bendruomenė yra labai nedidelė, sudaryta vos iš kelių tūkstančių narių, už kuriuos yra atsakingas apaštaliniu administratoriumi paskirtas vyskupas prancūzas Filipas Žurdanas (Philippe Jourdan). Komentare vienam estų tinklalapiui vysk. F. Žurdanas priminė, kad popiežius Pranciškus ne kartą išreiškęs savo simpatiją ir dėmesį mažoms tautoms, kurių istorija skausminga ir nelengva. Jis atidus tiems, kurie yra silpniausi, nematomi ar apleisti savosios visuomenės. Nepaisant tikrai didelio kultūrų ir temperamentų skirtumų, vysk. F. Žurdanas neabejojo, kad popiežius Pranciškus mokės kreiptis ir prisiliesti prie ramaus estų mentaliteto.

Ilgame interviu, paskelbtame kovo 7-ąją, dar prieš oficialią žinią apie kelionę, didžiausios Estijoje Liuteronų Bažnyčios tinklalapiui vysk. F. Žurdanas kalbėjo, jog Popiežius yra valstybės vadovas, tačiau, visų pirma, kunigas, kuris nori susitikti su žmonėmis. Pagrindinis jo kelionės siekis yra dvasinis širdžių žadinimas. Toks pat turi būti ir maldos už gerą Popiežiaus kelionę turinys: ne už tai, kad lėktuvas pakiltų ir nusileistų laiku, o už tai, kad įvyktų tikras susitikimas.

Vysk. F. Žurdanas sakė, jog norėtų, kad Popiežiaus vizitas Estijoje būtų, „kiek įmanoma, ekumeniškesnis“, primindamas, kad Talino liuteronų arkivyskupas ir liuteronų Bažnyčios Estijoje primas Urmas Viilma kartu su juo pasirašė kvietimą Popiežiui atvykti. Pasak katalikų ganytojo, šiuo metu Estijoje katalikų skaičius svyruoja nuo 6000 iki 7000, apie pusė jų kalba estiškai, apie pusė – rusiškai, darbuojasi 15 kunigų. Nemažai katalikų yra lietuvių, lenkų arba vokiečių kilmės. Viena parapija skirta graikų apeigų katalikams. Veikia keli nedideli vienuolynai, viename Talino priemiestyje tarp neturtingų šeimų darbuojasi Motinos Teresės seserys.

Italijos katalikų žinių agentūra SIR skelbia pokalbį su estų katalikų bendruomenės ganytoju, Estijos apaštališkuoju administratoriumi vysk. F. Žurdanu. „Tai – didelė garbė visai mūsų šaliai, – sakė vyskupas. – Juk dar neaplankytos tokios didelės šalys kaip Prancūzija ar Ispanija, o štai dabar Popiežius ruošiasi atvykti į mažąją Estiją. Tai – didelis džiaugsmas. Dar prieš kelis mėnesius būtų buvę sunku tai įsivaizduoti“.

Nors Estijos katalikų pajėgos mažos, vyskupas nemano, kad galėtų kilti kokių nors sunkumų besiruošiant priimti Popiežių. Rašoma, kad kartu su katalikais popiežių į Estiją pakvietė Liuteronų Bažnyčios bei Estijos valstybės vadovai. Vyriausybė labai geranoriškai sutinka padėti. Estijos liuteronai irgi su džiaugsmu sutiko žinią apie būsimą Popiežiaus vizitą. Liuteronai jį laiko kone savo Popiežiumi.

Popiežiaus vizitas Taline, nors ir trumpas, bus intensyvus. Įvyks ekumeninis susitikimas. Popiežius susitiks su jaunimu. Reikšminga tai, sakė vyskupas, kad susitikimas Taline bus galbūt paskutinis Popiežiaus susitikimas su jaunimu prieš spalį Vatikane vyksiantį jaunimui skirtą Vyskupų Sinodą.

Italų katalikų žinių agentūros skelbiamame pokalbyje su Estijos vyskupu, bandoma palyginti tą atmosferą, kuri buvo prieš 25 metus, kai lankėsi Jonas Paulius II, su dabartine situacija. Pasak vyskupo, Estijos visuomenė susikūrė tam tikrą materialinį saugumą, bet kartu ir gerokai pasidavė materializmui; įgyta daugiau stabilumo, bet tuo pat metu „užsnūdo“ didieji idealai. Tą patį matome visoje Europoje – atvėso užmojis kurti vieningą Europą. Tikėjimas pasauline taika ne toks tvirtas kaip iškart po Šaltojo karo. „Tad norime Estijoje iš Popiežiaus išgristi vilties ir taikos žinią. Pastaruoju metu pasikeitė politinė situacija; mūsų šalyse juntama tam tikra įtampa, turint Rusiją pašonėje, matant karą Ukrainoje. Popiežiaus vizitas bus svarbus ir tarptautinės taikos aspektu. Čia gyvenantys žmonės to tikisi“, – sakė vysk. F. Žurdanas.

SIR, Vatikano radijas

© 2018 „XXI amžius“