2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Popiežius Pranciškus keliauja po Italiją

San Džiovanyje Rotonde popiežius Pranciškus aplankė didžiąją „Kančių ir jų palengvinimo namų“ ligoninę

Kovo 17 dieną popiežius Pranciškus atliko pirmąją šių metų kelionę Italijos teritorijoje. Jis atskridęs sraigtasparniu aplankė Tėvo Pijaus (Padre Pio, pasaulietinis vardas Frančeskas Fordžionė (Francesco Forgione)) gimtąjį Pietrelčinos miestelį Kampanijos regione ir San Džiovanio Rotondo vietovę prie Adrijos jūros, kur gyveno garsusis kapucinų vienuolis, nuodėmklausys ir mistikas. Šiemet rugsėjį bus minimos dvi sukaktys, susijusios su Tėvo Pijaus gyvenimu ir liudijimu: prieš 100 metų, 1918-ųjų rugsėjo 20-ąją, Pietrelčinoje medituojant po šv. Mišių jo kūne atsivėrė Kristaus kančios žaizdos, išlikusios visą likusį gyvenimą iki mirties prieš 50 metų, 1968 m. rugsėjo 23-iąją. San Džiovanyje Rotonde Šventasis Tėvas aplankė Tėvo Pijaus įkurtas didžiąją „Kančių ir jų palengvinimo namų“ ligoninę ir privačią mokyklą, kapucinų vienuolyno Šventosios Malonių Marijos bažnyčią ir joje meldėsi prie Tėvo Pijaus palaikų. Šios kelionės kulminacija – šv. Mišios prie Tėvui Pijui dedikuotos San Džiovanio Rotondo bažnyčios.

Žinia apie Popiežiaus kelionę.
Atgarsiai Latvijoje ir Estijoje

Po oficialaus kovo 9 dienos pranešimo apie popiežiaus Pranciškaus kelionę į tris Baltijos šalis pasirodė pirmosios reakcijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kuriose atsispindi tiek lūkesčiai, tiek būsimi Šventojo Tėvo vizito įvykiai.

Popiežiaus vizitu pirmiausia džiaugėsi Rygos katalikų arkivyskupas Zbignevas Stankevičius. Rygos arkivyskupijos tinklalapyje ganytojas primena, koks svarbus buvo popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas ką tik laisvę atgavusiam kraštui, kuriam prieš akis buvo didžiuliai iššūkiai: ne vien ekonominiai, bet ir vertybiniai. Šv. Jono Pauliaus II žodžiai sustiprino žmonių dvasią. Rygos arkivyskupas neabejojo, kad, panašiai, sustiprins ir popiežiaus Pranciškaus vizitas Latvijoje. Jau gerokai pasikeitusiame kontekste bus svarbus Popiežiaus dėmesys mažosioms šalims, primenant, kad ir per jas pasaulyje įvyksta didelių dalykų.

Kiek stebuklų buvo tėvo Maksimilijono Kolbės gyvenime, arba Ar įmanoma įdomiai kalbėti apie šventuosius

Daiva Červokienė

Pranciškonų vienuolyno Nepokalanove atstovas brolis Jacekas Staševskis „Skalvijos“ kino teatre pasakoja apie Maksimilijoną Kolbę Teresos Vorobej nuotrauka

Pernai Lenkijoje režisieriaus Michalo Kondrato (Michal Kondrat) sukurtas filmas „Dvi karūnos“ apie šv. Maksimilijono Kolbės gyvenimą pasiekė Lietuvą. Filmą lydi Lenkijos instituto Vilniuje kartu su Lenkijos tautos atminties institutu parengtos parodos fragmentai apie šventojo gyvenimą. Po filmo apie ne visiems žinomą nepaprastą šio žmogaus gyvenimą nuo vaikystės iki lemiamo sprendimo atiduoti gyvybę už kitą kalinį Aušvice premjeros Vilniuje, jis dar rodytas Šalčininkuose, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Katalikiškų filmų festivalis vienuolyne

Filmą Vilniuje pristatyti atvyko scenarijaus bendraautoris, pranciškonų vienuolyno Nepokalanove atstovas spaudai brolis Jacekas Staševskis (Jacek Staszewski). Jis pasakojo, kad filmas sumanytas kaip vaidybinis, vėliau režisierius nutarė kurti dokumentinę juostą su vaidybiniais elementais. Beveik visos scenos buvo nufilmuotos Nepokalanovo vienuolyne, kuriame gyveno ir šv. Maksimilijonas Marija Kolbė.

„Keistas ir naivus“ pasiūlymas uždaryti konfesines mokyklas Švedijoje

Švedijos krikščionių tarybos pareiškimą pasirašė katalikų kardinolas Andersas Arborelijus ir Liuteronų Bažnyčios primė arkivyskupė Antjė Jakelen

Švedijoje kilo vieši debatai dėl socialdemokratų partijos, kuri remia šiandien šalį valdančią mažumos vyriausybę, pažado uždrausti visas religines mokyklas šalyje. Partijos interneto tinklalapyje paskelbtame pareiškime itin ryški tokia ideologinė samprata, kurioje pasaulietiškumas nėra demokratinė erdvė visoms pasaulėžiūroms, tačiau antireliginė erdvė, nes religija šioje sampratoje suvokiama kaip žmogaus laisvę ir protą paminantis reiškinys. Jei religija toleruojama, tai tik kaip visiškai privatus asmens reikalas, apie kurį nevalia viešai užsiminti.

„Joks mokinys neturi patirti religijos įtakos mokykloje“, – cituojama Švietimo reikalų ministrė Anna Ekstrom. „Tėvai ir mokiniai turi būti užtikrinti, kad ugdymas pateikia mokslu ir patirtimi grįstą žinojimą, o ne religines dogmas“, – priduriama pareiškime. „Aš užaugau šalyje, kur religijos įtaka ir skirstymas pagal lytį dominavo visose mokyklose. Aš niekada nesutiksiu, kad priespauda, nuo kurios aš ir daugelis kitų bėgome, ateitų į Švedijos mokyklas“, – cituojamas iraniečių kilmės Pilietinių reikalų ministras Ardalanas Šekarabis (Ardalan Shekarabi). Tad, saugodami „švedišką modelį“, socialdemokratų partijos lyderiai pažada uždrausti „religines nepriklausomas mokyklas“.

Popiežius įvertino gyvybę už draugus atidavusį herojišką žandarą

Žandarmerijos pulkininkas leitenantas Arno Beltramas atidavė savo gyvybę, kad būtų apsaugoti kitias menys

Prancūzijoje atsisveikinta su kovo 23 dienos teroro akto Trebo miestelyje, šalia Karkasono miesto, Pietų Prancūzijoje, aukomis, kurios krito nuo rankos jauno, Prancūzijoje gimusio marokiečių kilmės vyro, veikusio islamiškojo ekstremizmo paskatomis. Jis nužudė pagrobto automobilio keleivį, 61 metų Žaną Mozjerą (Jean Mazičres), sunkiai sužeidė vairuotoją. Įsiveržęs į supermarketą, mirtinai sužalojo čia dirbusį 50 metų Christianą Medvesą ir 65 metų klientą Ervę Sosną (Hervé Sosna). Galiausiai mirtinai sužalojo beveik 45 metų žandarmerijos pulkininką leitenantą Arno Beltramą (Arnaud Beltrame): jis mirė po keliolikos valandų ligoninėje. Po to ir pats teroristas buvo nukautas specialiųjų pajėgų.

Minėdama žandarmerijos pareigūną žiniasklaida prideda apibūdinimą  „herojus“, o Prancūzijos vyriausybė pranešė apie jam skirtą valstybinę pagerbimo ceremoniją Paryžiuje, kuriai vadovavo prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron). A. Beltramas pelnė tokį pripažinimą, nes įtikino teroristą paleisti įkaitę moterį ir jį patį paimti įkaitu.

Didįjį ketvirtadienį Salvadore nužudytas kunigas

Didįjį ketvirtadienį kun. Valteris Vaskesas Chimenesas (Walter Vasquez Jimenez) keliavo automobiliu į parapiją sostinės rytinėje dalyje aukoti Paskutinės vakarienės Mišių, lydimas kelių asmenų, kai iš kelią užkirtusio automobilio iššokę keli ginkluoti vyrai kunigą išlaipino, nusivedė į mišką ir nušovė. Ginkluoti vyrai su uždengtais veidais pirma apiplėšė kunigą lydėjusius asmenis, o kunigą išlaipino ir nušovė dėl nežinomų priežasčių. 36 metų Salvadoro Šv. Buenaventuro ir Mercedes Umana vikaras prieš keltą dienų šventė savo kunigystės septintąsias metines.

Teisėsaugos pareigūnai linkę manyti, kad kunigas tapo vadinamųjų „vargstančiųjų mafijos“ arba „maras“, pavertusių Salvadoro sostinės rytinius pakraščius viena iš pavojingiausių vietų pasaulyje, auka. „Maras“ gaujos veikia skurdžiausiuose Salvadoro sostinės rajonuose, kuriuose dažnai nėra veikiančių valdžios struktūrų, o gyventojai patys negali apsiginti. Kunigai, tarnaujantys sostinės paribių kvartaluose, dažnai būna vienintelė parama gyventojams. Kaip tik tokioje aplinkoje dirbo nužudytas kunigas Vaskesas, todėl neatmetama, kad jis galėto tapti auka dėl sielovadinės veiklos su vietos jaunimu.

Konge nužudytas dar vienas kunigas

Iš Afrikos, iš Kongo Demokratinės Respublikos, vėl atėjo žinia apie kunigo nužudymą. Žudiko auka tapo Kitchangos parapijos klebonas kun. Etjenas Nsengiuvna. Jis kartu su parapijos vikaru kun. Emanueliu Kapitula lankėsi vienoje vietovėje, aukojo šv. Mišias, o po to su žmonėmis kartu valgė. Būtent tada pasirodė ginkluotas vyras, kuris jį pašovė.

Šis epizodas įvyko Šiaurės Kivu rajone, kuriame, deja, žmonių žūtys, pagrobimai, plėšimai yra beveik kasdienybė. Vyriausybinių pajėgų ir teisėsaugos kontrolė yra labai menka, teritorijoje klajoja daug sukarintų grupuočių, sukilėlių, gaujų.

Tame pat Šiaurės Kivu rajone Velykų sekmadienį buvo pagrobtas Karambi parapijos klebonas kun. Celestinas Ngango. Jo pagrobėjai paprašė 50 000 dolerių išpirkos. Tačiau po kelių dienų, balandžio 5-ąją, vieno kaimelio gyventojai jį atrado paliktą, surištomis rankomis, užrištomis akimis.

Dievo Gailestingumo savaitė Vilniuje

Vilniuje kasmet kartu su Šv. Velykomis pradedama švęsti Dievo Gailestingumo savaitė, trunkanti iki Atvelykio – Dievo Gailestingumo sekmadienio. Visą Gailestingumo savaitę vilniečiai ir miesto svečiai buvo kviečiami atvykti į visą parą atvirą Dievo Gailestingumo šventovę (Dominikonų g. 12) ir pasimelsti prie stebuklingo Dievo Gailestingumo paveikslo. Šv. Mišios šventovėje tą savaitę kasdien vis kitas Lietuvos vyskupas aukojo lietuvių, lenkų, anglų, prancūzų kalbomis.

Balandžio 7-osios, šeštadienio, vakarą krikščionys ėjo į ekumeninę Šviesos kelio procesiją Vilniaus gatvėmis nuo Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčios iki Dievo Gailestingumo šventovės. Jau tampa tradicija, kad Gailestingumo savaitės metu į anglų ir prancūzų kalba aukojamų šv. Mišių bendrą maldą gali jungtis tikintieji iš kitų pasaulio šalių ir žemynų.

Prelato Stasio Žilio tapybos darbų paroda

Prel. Stasys Žilys 2014 metais Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Kovo 23 dieną Varniuose, Žemaičių vyskupystės muziejuje, kuris įsikūręs buvusios Varnių kunigų seminarijos pastate, buvo atidaryta prelato Stasio Žilio tapybos darbų paroda. Prel. S. Žilys yra nupiešęs ir nutapęs šimtus darbų, kurie dėl kunigo dosnumo yra išdovanoti po visą pasaulį. Personalinės jo darbų parodos buvo surengtos Italijoje, Kanadoje, Lietuvoje. Šioje parodoje eksponuojamus darbus autorius dovanojo Telšių vyskupijai.

Parodos atidarymo metu susirinkusiuosius pasveikino ir įžanginį žodį tarė Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas. Plačiau apie prelato gyvenimo ir kūrybos kelią papasakojo buvęs Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos Romoje rektorius mons. Petras Šiurys. Muziejaus skyriaus vedėjas Antanas Ivinskis apibūdino eksponuojamus tapybos darbus bei juose atsispindinčias įžvalgas. Renginyje dalyvavo Varnių parapijos klebonas kan. Domas Gatautas, autoriaus vaikystės laikų pažįstama, poetė, pedagogė Teresė Rubšytė-Ūksienė, Šilalės rajono savivaldybės atstovai bei gausus būrys vietinių gyventojų.

Filmas su popiežiumi Pranciškumi

Minint 5-ąsias popiežiaus Pranciškaus išrinkimo metines, Šventojo Sosto Komunikacijos sekretoriatas paskelbė filmo „Popiežius Pranciškus, – garbingas žmogus“ („Pope Francis. A Man of His Word“) anonsą. Filmą sukūrė JAV kino bendrovė „Focus Features“; režisierius – Vimas Vendersas (Wim Wenders). Kino salėse filmas bus rodomas nuo gegužės 18 d.

Buenos Airių kardinolas Chorchė Marijus Bergoljas (Jorge Mario Bergoglio) 2013 m. kovo 13 d. tapo 266-uoju Katalikų Bažnyčios Popiežiumi – pirmuoju, kilusiu iš Amerikos, pirmuoju iš Pietų pusrutulio, pirmuoju Popiežiumi jėzuitu, pirmuoju, pasivadinusiu Pranciškumi, kaip Pranciškus Asyžietis, reformatorius, vienas labiausiai žinomų ir gerbiamų šventųjų, mylėjęs neturtą ir vargstančiuosius, gamtą ir visą kūriniją.

Sutvirtinimo sakramentas Klaipėdos įgulos ir Karinių jūrų pajėgų kapelionatuose

Šeštąją Velykų dieną Lietuvos kariuomenės ordinariato Klaipėdos įgulos ir Karinių jūrų pajėgų kapelionatų bendruomenę aplankė Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštalinis administratorius, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos bažnyčioje aukotų šv. Mišių metu arkivyskupas Sutvirtinimo sakramentą suteikė 94 Lietuvos kariuomenės brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, į iškilmę atlydėtiems bataliono štabo viršininko ir kuopų vadų, bei 25 sausumos ir karinių jūrų pajėgų profesinės tarnybos kariams bei jų šeimų nariams.

Homilijoje arkivyskupas sutvirtinamuosius kvietė būti atvirus Šventosios Dvasios veikimui jų gyvenimuose, priimti Jos paruoštas išminties, supratimo, patarimo, tvirtumo, žinojimo, maldingumo ir pagarbios Dievo baimės dovanas, linkėjo nuolat vystyti asmeninį santykį su Šventąja Dvasia, kuri ypatingu būdu ateina į širdis Sutvirtinimo sakramente, kad, Šventosios Dvasios padedami, atpažintų hibridinių karų prieš žmoniją meistro – piktojo – balsą, kai kasdienybėje su juo ir jo pagundomis susidurs, bei augti, vystytis ir bręsti siekiant žmogiškosios pilnatvės ir panašumo į žmogaus idealą – Jėzų Kristų, kurio Prisikėlimą švenčiame. Prieš suteikdamas palaiminimą, arkivyskupas padėkojo sutvirtinamuosius ruošusiems kapelionatų dvasininkams – kunigui ir diakonui – bei katechetei Daivai Noreikienei.

Įsteigta Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko parapija

Kovo 29 dieną Vilniaus arkivyskupijoje įsteigta Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko parapija. Parapijos klebonu paskirtas kun. Vytautas Rudis, kuris ir iki šiol buvo Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko bažnyčios rektorius. Parapija priklausys Naujosios Vilnios dekanatui.

Vilniaus rajone, Nemėžyje, susibūrusi tikinčiųjų bendruomenė nuo 2011 metų meldėsi savoje Šv. Rapolo Kalinausko bažnyčioje, kuri priklausė Vilniaus Šv. Teresės parapijai.

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas dekrete, kuriuo įsteigiama parapija, rašo: „Pavedu šioje naujoje parapijoje gyvenančius Kristaus tikinčiuosius ir visus žmones, taip pat joje tarnausiančius dvasininkus parapijos Globėjo Šventojo Rapolo Kalinausko užtarimui“. Įsteigus parapiją bus geriau užtikrinama Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijoje ir aplinkinėse vietovėse gyvenančių Kristaus tikinčiųjų sielovada.