Popiežius Pranciškus keliauja po Italiją

San Džiovanyje Rotonde popiežius Pranciškus aplankė didžiąją „Kančių ir jų palengvinimo namų“ ligoninę

Tėvas Pijus

Kovo 17 dieną popiežius Pranciškus atliko pirmąją šių metų kelionę Italijos teritorijoje. Jis atskridęs sraigtasparniu aplankė Tėvo Pijaus (Padre Pio, pasaulietinis vardas Frančeskas Fordžionė (Francesco Forgione)) gimtąjį Pietrelčinos miestelį Kampanijos regione ir San Džiovanio Rotondo vietovę prie Adrijos jūros, kur gyveno garsusis kapucinų vienuolis, nuodėmklausys ir mistikas. Šiemet rugsėjį bus minimos dvi sukaktys, susijusios su Tėvo Pijaus gyvenimu ir liudijimu: prieš 100 metų, 1918-ųjų rugsėjo 20-ąją, Pietrelčinoje medituojant po šv. Mišių jo kūne atsivėrė Kristaus kančios žaizdos, išlikusios visą likusį gyvenimą iki mirties prieš 50 metų, 1968 m. rugsėjo 23-iąją. San Džiovanyje Rotonde Šventasis Tėvas aplankė Tėvo Pijaus įkurtas didžiąją „Kančių ir jų palengvinimo namų“ ligoninę ir privačią mokyklą, kapucinų vienuolyno Šventosios Malonių Marijos bažnyčią ir joje meldėsi prie Tėvo Pijaus palaikų. Šios kelionės kulminacija – šv. Mišios prie Tėvui Pijui dedikuotos San Džiovanio Rotondo bažnyčios.

Balandžio 15-osios, sekmadienio, popietę popiežius Pranciškus aplankė parapijinę Šv. Kryžiaus Pauliaus bendruomenę vakariniame Romos Corviale rajone. Per susitikimą su parapijos vaikais Popiežius paguodė mažametį Emanuelį, per ašaras klausiusį, kur dabar jo neseniai miręs tėvelis, kuris buvo netikintis. Popiežius patikino, kad „Dievas nusprendžia, kam vieta Danguje“.

Šventasis Tėvas atskirai susitiko su parapijos senjorais, su teistais asmenimis ir su vargstančiaisiais.

Šv. Mišių homilijoje prašė malonės atverti širdis Kristaus tiesai, jog jis yra gyvas ir prisikėlė.

Popiežius priminė Jėzaus mokinius, kurie, pamatę prisikėlusį Jėzų, toliau abejojo, nes tiesa dar nebuvo įžengusi į jų širdis. Pasak Popiežiaus, „lengviau tiesai pritarti mintimis, ne kaip ją priimti į širdį“. Pranciškus sakė, kad mes esame pratę būti nuodėmės sendinami. Nuodėmė visuomet sendina širdį, ją sukietina, susendina ir išvargina. Nuodėmės išvargina širdį ir ji palaipsniui praranda tikėjimą prisikėlusiu Kristumi. Pasak Šventojo Tėvo, žmonės kartais samprotauja: „Apie tai negalvoju, tačiau tikrai būtų daug džiaugsmo, jei taip būtų...“ Nuodėmė sendina, tačiau prisikėlęs, gyvas Jėzus mus atjaunina. Tokia yra prisikėlusio Jėzaus jėga. Kai mes einame priimti Atgailos sakramentą, tai darome, kad būtume atnaujinti ir atjauninti.

Pagal „XXI amžių“ ir Vatikano radiją

© 2018 „XXI amžius“