Popiežius įvertino gyvybę už draugus atidavusį herojišką žandarą

Žandarmerijos pulkininkas leitenantas Arno Beltramas atidavė savo gyvybę, kad būtų apsaugoti kitias menys

Prancūzijoje atsisveikinta su kovo 23 dienos teroro akto Trebo miestelyje, šalia Karkasono miesto, Pietų Prancūzijoje, aukomis, kurios krito nuo rankos jauno, Prancūzijoje gimusio marokiečių kilmės vyro, veikusio islamiškojo ekstremizmo paskatomis. Jis nužudė pagrobto automobilio keleivį, 61 metų Žaną Mozjerą (Jean Mazičres), sunkiai sužeidė vairuotoją. Įsiveržęs į supermarketą, mirtinai sužalojo čia dirbusį 50 metų Christianą Medvesą ir 65 metų klientą Ervę Sosną (Hervé Sosna). Galiausiai mirtinai sužalojo beveik 45 metų žandarmerijos pulkininką leitenantą Arno Beltramą (Arnaud Beltrame): jis mirė po keliolikos valandų ligoninėje. Po to ir pats teroristas buvo nukautas specialiųjų pajėgų.

Minėdama žandarmerijos pareigūną žiniasklaida prideda apibūdinimą  „herojus“, o Prancūzijos vyriausybė pranešė apie jam skirtą valstybinę pagerbimo ceremoniją Paryžiuje, kuriai vadovavo prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron). A. Beltramas pelnė tokį pripažinimą, nes įtikino teroristą paleisti įkaitę moterį ir jį patį paimti įkaitu.

Komentuojant, kodėl jis taip pasielgė, minimas stiprus pareigos jausmas ir krikščioniškas tikėjimas. Tai savo homilijoje Verbų sekmadienį, kai buvo skaitomas Jėzaus kančios pasakojimas, priminė ir Karkasono–Narbono vyskupas Alenas Planė (Alain Planet), melsdamasis už teroro akto aukas. Šiose pamaldose dalyvavo ir keli vietinės musulmonų bendruomenės lyderiai imamai, išreikšdami savo solidarumą ir jų tikėjimo vardu įvykdyto teroro akto pasmerkimą.

Maldą už mirusius ir užuojautą jų artimiesiems kovo 26 dienos telegramoje, adresuotoje vyskupui A. Planė, išreiškė popiežius Pranciškus. „Ypač sveikinu dosnų ir herojišką pulkininko leitenanto A. Belramo, atidavusio savo gyvybę tam, kad būtų apsaugoti kiti asmenys, poelgį“, – teigia Šventasis Tėvas, dar kartą pasmerkdamas aklo smurto aktus.

Daugiau apie prancūzų žandarmerijos pulkininko leitenanto tikėjimą papasakojo t. Žanas Baptistas (Jean-Baptiste) iš Legraso (Lagrasse) abatijos, gerai pažinojęs žuvusį pareigūną. Pasak jo, A. Beltramas, gimęs krikščionybei gana abejingoje šeimoje, asmeninį tikėjimą atrado būdamas maždaug 33 metų ir ne vienam yra papasakojęs apie savo atsivertimą. Po dvejų pasirengimo metų, 2009-aisiais, priėmė Pirmąją Komuniją ir Sutvirtinimą. Nuo to laiko nuoširdžiai praktikavo tikėjimą. Ilgai buvęs be gyvenimo draugės, 2015 metais šia intencija dalyvavo piligrimystėje į garsią Sent An d‘ Orė (Sainte-Anne-d’Auray) šventovę Bretanės regione, Šiaurės Prancūzijoje, po kurios apsisprendė būti su Mariele (Marielle), irgi tikinčia jauna moterimi, dirbančia veterinare laukinių gyvūnų parkuose. Per 2016 metų Velykas su ja susižadėjo Timadeko (Timadeuc) abatijoje, Šiaurės Prancūzijoje, tų pačių metų rugpjūtį pora susituokė civilinėmis apeigomis. Tada, pasakoja t. Ž. Baptistas iš Lagrase abatijos, kuri yra netoli Karkasono, Arno ir Marielė paprašė jo juos palydėti Santuokos sakramento priėmimui, abudu beveik dvejus metus reguliariai atvykdavo į abatiją maldai ir pokalbiams, buvo Kanos Dievo Motinos maldos grupės nariai, mėgo piligriminius žygius – sportiškas vyras neseniai buvo grįžęs iš Santjago de Kompostelos. Keturias dienas prieš lemtingus įvykius, priduria kunigas, jis gavo žinią, kad pora susituoks pagal katalikų apeigas birželio 9-ąją.

Pasak t. Ž. Baptisto, kelios valandos prieš mirtį jis aplankė pulkininką leitenantą, kartu su jo sužadėtine Mariele sukalbėjo maldą, suteikė Paskutinį patepimą. Deja, A. Beltramas nebeatgavo sąmonės iki mirties: tai neleido suteikti Santuokos sakramento, kurio jis nuoširdžiai troško.

Kunigas neabejojo, kad velionio herojiškame žingsnyje susiliejo žandaro įsipareigojimas dėl žmonių ir krikščioniškas tikėjimas, kurio vienas iš postulatų yra tai, kad „nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (žr. Jn 15, 13). „Arnao niekada neturės kūniškų vaikų. Tačiau jo herojiškumas pažadins, aš tuo tikiu, daug pasekėjų, kurie aukosis dėl Prancūzijos ir jos krikščioniško džiaugsmo“, – rašo t. Ž. Baptistas.

Prancūzija nenuilstamai kovos su terorizmu, kuris yra pasmerktas pralaimėti. Tai Paryžiuje per nacionalinę atsisveikinimo su žandarmerijos pulkininku A. Beltramu ceremoniją pareiškė šalies prezidentas E. Makronas. „Jis priėmė mirtį, kad gyventų nekalti žmonės. Jo poelgis – didvyriškumo pavyzdys visai Prancūzijai. Prancūzija niekada nepamirš šio žygdarbio“, – pareiškė prezidentas.

Atsisveikinimo ceremonija vyko istorinių Invalidų rūmų teritorijoje. Joje dalyvavo buvę Prancūzijos prezidentai Nikolia Sarkozy (Nicolas Sarkozy) ir Fransua Olandas (Francois Hollande), vyriausybės nariai, teroro akto aukų artimieji. Laidotuvių dienos rytą policininkai ir žandarai visoje Prancūzijoje pagerbė savo žuvusio kolegos atminimą tylos minute.

Pagal Vatikano radiją

© 2018 „XXI amžius“