Devintinių procesija su Švč. Sakramentu Santakoje, kur laukiama popiežiaus Pranciškaus

Devintinių apeigos Popiežiaus kalnelyje prie šv. Jono Pauliaus II paminklo

Devintinių procesija Kauno Senamiestyje ėjo nuo Arkikatedros iki Šv. Jurgio Kankinio (Pranciškonų) bažnyčios

Birželio 3 dieną, Bažnyčiai minint Švč. Kūno ir Kraujo (Devintines) šventę, Kauno miesto tikintieji su parapijų vėliavomis, abu arkivyskupijos ganytojai, kunigai, diakonai, Kauno kunigų seminarijos auklėtiniai, Eucharistinio Jėzaus, benediktinių, pranciškonių, širdiečių ir kitų kongregacijų seserys Arkikatedroje Bazilikoje vidudienį drauge šventė Devintinių Eucharistiją, o vėliau išėjo į gatves su Švenčiausiuoju Sakramentu tradicinėje Devintinių procesijoje. Su Jėzumi monstrancijoje buvo žengta kitapus bažnyčių sienų, į senamiesčio erdves, kur kauniečiai ir miesto svečiai leido pirmąjį vasaros sekmadienį – arčiau prie žmonių, paskelbiant Dievo žodį, viešai paliudijant savo tikėjimą.

Šiemet Devintinių procesija buvo einama Santakos parke su būsimo džiaugsmo nuojauta – juk čia jau rugsėjį sutiksime ir būsime pasveikinti popiežiaus Pranciškaus.

Arkikatedroje – tėvų palaiminimas

12 val. iškilmingai Eucharistijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, koncelebravo arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, mons. Adolfas Grušas, Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, kiti kunigai iš miesto parapijų. Patarnavo diakonai bei seminaristai. Giedojo Kauno sakralinės muzikos mokyklos choras.

„Mūsų žvilgsnis šiandien ypatingai krypsta į Eucharistiją“, – sakė arkivyskupas L. Virbalas, homilijoje kalbėdamas apie švenčiamą Eucharistiją kaip Jėzaus vakarienės su mokiniais atminimą. Vykdydami Jėzaus paliepimą tai daryti ir šiuo atminimu gyvendami, esame Bažnyčia. Be to neįmanoma įsivaizduoti krikščionių bendruomenės. Remiamės Jėzumi, jo dovana, o ypač meile iki galo, įrodyta ant kryžiaus ir Velykų prisikėlimo rytą.

Arkivyskupas atkreipė dėmesį į popiežiaus Pranciškaus mintį, jog Eucharistija primena Dievo meilę mums ir tai, kad Dievas yra mūsų stiprybė ir mūsų atrama. Eucharistinis priminimas – ne abstraktus, ne žodinis – mums yra gyvas ir guodžiantis Dievo meilės ženklas. Eucharistijoje sudėti Jėzaus žodžiai ir veiksmai, Jo Velykų skonis, Jo Dvasios kvapas. Ją priimant į širdį įsispaudžia tikrumas, kad esame Jo mylimi.

„Viešpatie, apsaugok mus nuo dvasinės sklerozės“, – kalbėjo ganytojas, ragindamas atminti Dievo darbus išrinktajai tautai ir mums, besidžiaugiantiems Lietuvos laisve, atminti, kad Dievas yra Tėvas, ir tik Jis gali padėti tėvams atspindėti Jo veidą, kai šie pasiaukojamai rūpinasi šeimomis, vaikais, būti tėvais pagal Jo Širdį. Tačiau, ganytojo žodžiais, Eucharistija yra ne tik atminimas. Pasak popiežiaus Pranciškaus, Jėzus dabar dovanoja mums save ir eina su mumis tais pačiais keliais. Šv. Komunija yra ne apdovanojimas geriesiems, bet sustiprinimas visų, ypač silpnųjų.

„Išeisime su Jėzumi į miestą. Aplankysime vietą Santakoje, kur meldėsi šv. Jonas Paulius II ir kur laukiame atvykstant popiežiaus Pranciškaus“, – sakė arkiv. L. Virbalas, linkėdamas, kad Kristaus laužoma Duona – Eucharistija – paskatintų dalyti savo tikėjimą ir savo gyvenimą, kaip Kristaus meilės ženklą šiam miestui ir pasauliui.

Šv. Mišiose daug žmonių priėmė Šv. Komuniją, o jų pabaigoje arkivyskupas suteikė palaiminimą tėveliams su Tėvo diena.

Procesija su Švenčiausiuoju

Netrukus procesija su Jėzumi monstrancijoje pajudėjo iš Arkikatedros Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios link.

Giedanti, džiugi žmonių eisena – giedojimui vadovavo Arkikatedros jungtinis choras (vadovai – Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė ir Mindaugas Šikšnius), giesmių skambesį praturtino trimitininkas Robertas Žukauskas bei trombonininkas Gintautas Kubilius – sustojo keturiose vietose pagarbinti Švenčiausiojo Sakramento, būti juo palaiminta. Prie altorėlių (juos rengė Vytauto Didžiojo, Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) ir Šv. Jurgio (Pranciškonų) bažnyčių bei Arkikatedros bendruomenės) buvo skelbiamas Dievo žodis ir sakomos trumpos homilijos. Prie Vytauto Didžiojo bažnyčios miestui nuskambėjo Kristaus palaiminimai (iš Evangelijos pagal Matą) – juos paskelbė diak. Darius Chmieliauskas. „Tai – Dievo parodytas žmogui kelias į tikrąją laimę, tai – taisyklės, kurios pasaulio vaikams sunkiai suprantamos ir priimtinos“, – sakė arkiv. S. Tamkevičius, kalbėdamas apie šiandien atnaujinamą pasiryžimą gyventi palaiminimų dvasia ir jau čia, žemėje, būti laimingiems. Pal. Teofilius Matulionis nesijautė nelaimingas net kalėdamas lageriuose, nes tikroji laimė – ne turtai, ne valdžia, bet dvasinė ramybė, gyvenimas, pažymėtas taika ir meile. Kelyje link Santakos Evangeliją pagal Morkų apie duonos padauginimo stebuklą skelbė diak. Sigitas Jurkštas, o homilijoje mons. A. Grušas atkreipė dėmesį, jog ko nors stokodami mes žvalgomės į kitus. Padalyti duonos kepalėliai byloja, kad, kai kuo nors pasidalijame, ir patys gauname. Dievas nelengvoje kelionėje žemėje mums yra džiaugsmas ir pagalba.

Diak. Audriui Jesinskui paskelbus Evangelijos pagal Luką pasakojimą apie Paskutinę vakarienę, kun. Kęstutis Rugevičius sakė, jog nuo tada šv. Mišios yra mus auginantis saitas su Jėzumi. Jis tyliai bei reikliai kviečia kasdien trokšti vienybės, meilės, atsidavimo.

Ypatingoje vietoje, nuo Popiežiaus kalnelio, diak. D. Chmieliauskas paskelbė Evangeliją pagal Joną – apie vynmedį ir šakeles, ir Jėzaus paliktą meilės įstatymą. „Kai Jėzus duoda valgyti savo Kūną ir gerti savo Kraują, Jis mums tarnauja ir vadina mus draugais“, – sakė vėliau kun. Artūras Kazlauskas. Iššūkis mums – būti Jėzaus draugais ir pasakoti apie šį savo draugą visiems. Devintinių procesija užbaigta Šv. Jurgio Kankinio (Pranciškonų) bažnyčioje sugiedotu himnu „Tave, Dieve, garbinam“, Švč. Sakramento pagarbinimu ir palaiminimu juo.

„Nešėme Kristų į miestą, į jo gatves, kad Kristus nebūtų uždarytas bažnyčiose, kad gyventų miesto žmonių širdyse“, – sakė arkivysk. Lionginas, dėkojo visiems ir pakvietė dabar mus būti gyvomis monstrancijomis ir nešti Jėzų į mūsų gyvenimą, kad Jo čia būtų vis daugiau.

Kauno arkivyskupijos informacijos tarnyba
Silvijos KNEZEKYTĖS nuotraukos

© 2018 „XXI amžius“