2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Palaimintojo Teofiliaus metinės Kaišiadoryse

Prabėgo beveik metai, kai Vilniaus Katedros aikštėje buvo iškilmingai perskaitytas popiežiaus Pranciškaus laiškas, skelbiantis vyskupą ir kankinį Teofilių Matulionį palaimintuoju. Kaišiadorių vyskupija paskelbė pradedanti ir kanonizacijos procesą. Paskelbtas palaimintuoju Teofilius tampa dar artimesnis kiekvienam, ieškančiam prasmės, meldžiančiam sveikatos, sunkiose situacijose trokštančiam įžvelgti vilties kibirkštėlę.

Birželio 14–17 dienomis Kaišiadorių Katedroje iškilmingai švenčiamos pirmosios beatifikacijos metinės. Birželio 14 dieną buvo Palaimintojo Teofiliaus liturginis bei Gedulo ir vilties dienos minėjimas. 12 val. šv. Mišios aukotos kaip padėka Dievui už pal. Teofiliaus gyvenimą ir tarnystę. Pal. Teofiliaus relikvijos įteiktos Kauno seserims benediktinėms.

1941 m. birželio 14-oji – sovietinio Lietuvos žmonių naikinimo pradžia

Katalikų Bažnyčia Lietuvoje buvo valstybės kūrėja ir puoselėtoja, tad sovietai, okupavę Lietuvą 1940 m. birželio 15 d., naikindami valstybės pamatus, iš karto ėmėsi žiaurios prievartos prieš Lietuvos katalikų dvasininkiją:

1. 1940 m. birželio 25 d. sovietai atskyrė bažnyčią nuo valstybės, likvidavo vienuolijas, brolijas, nacionalizavo jų turtą;

2. liepos 2 d. atleido iš pareigų visų tikybų kapelionus;

3. liepos 3 d. nutraukė konkordatą su Vatikanu;

4. liepos 5 d. sovietai užėmė Telšių kunigų seminarijos patalpas, iš ten išvarė seminaristus;

5. liepos 15 d. taip pat pasielgta su Vilkaviškio kunigų seminarija;

6. rugpjūčio 24 d. popiežiaus nuncijus išvyko iš Lietuvos, ryšys su Šventuoju Sostu nutrauktas;

Devintinių procesija su Švč. Sakramentu Santakoje, kur laukiama popiežiaus Pranciškaus

Devintinių apeigos Popiežiaus kalnelyje prie šv. Jono Pauliaus II paminklo

Birželio 3 dieną, Bažnyčiai minint Švč. Kūno ir Kraujo (Devintines) šventę, Kauno miesto tikintieji su parapijų vėliavomis, abu arkivyskupijos ganytojai, kunigai, diakonai, Kauno kunigų seminarijos auklėtiniai, Eucharistinio Jėzaus, benediktinių, pranciškonių, širdiečių ir kitų kongregacijų seserys Arkikatedroje Bazilikoje vidudienį drauge šventė Devintinių Eucharistiją, o vėliau išėjo į gatves su Švenčiausiuoju Sakramentu tradicinėje Devintinių procesijoje. Su Jėzumi monstrancijoje buvo žengta kitapus bažnyčių sienų, į senamiesčio erdves, kur kauniečiai ir miesto svečiai leido pirmąjį vasaros sekmadienį – arčiau prie žmonių, paskelbiant Dievo žodį, viešai paliudijant savo tikėjimą.

Šiemet Devintinių procesija buvo einama Santakos parke su būsimo džiaugsmo nuojauta – juk čia jau rugsėjį sutiksime ir būsime pasveikinti popiežiaus Pranciškaus.

Pašventino Švč. Mergelės Marijos Ramintojos koplyčią

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas atlieka šventinimo apeigas

Birželio 8-osios vakarą Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas Švč. Mergelės Marijos Ramintojos koplyčioje aukodamas šv. Mišias ją pašventino. Koplyčia įkurta Savičiaus g. 15 esančios Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios trečiame aukšte ir bus skirta statutinėse Vidaus reikalų ministerijos įstaigose tarnaujančių pareigūnų ir jų šeimų sielovadai.

Šių metų pradžioje Vilniaus arkivyskupas G. Grušas ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pasirašė susitarimą dėl šios bažnyčios. Juo ministerija įsipareigojo užtikrinti, kad jos pastatas Savičiaus g. 15 bus naudojamas religinėms apeigoms, socialiniams projektams ir visuomeninei veiklai. Vidaus reikalų ministerijos ir Arkivyskupijos susitarimas pasirašytas dešimčiai metų.

Konferencijos apie dvasingumą vyksta Kupiškyje

Iš kairės: kun. dr. Gediminas Jankūnas OFS, dr. Aldona Vasiliauskienė ir mons. dr. Algirdas Jurevičius

Kupiškyje jau treji metai organizuojamos mokslinės konferencijos dvasingumo klausimams.

Pirmoji konferencija, skirta pašvęstajam gyvenimui „Pašvęstojo gyvenimo metai: istorija, dabartis, perspektyvos“, vyko 2015 m. spalio 27 d.  Antrosios – konferencijos tema – „Gailestingumo žinios švyturiai Panevėžio vyskupijos 90-metėje istorijoje“ (2016 m. gruodžio 1 d.). Trečioji konferencija, vykusi 2017 m. gruodžio 1 d., buvo skirta pagerbti du palaimintuosius – arkivyskupą Teofilių Matulionį (1873 06 22–1900 03 04–1929 02 09–1962 08 20), užbaigiant jam skirtus Lietuvos vyskupų paskelbtus bažnytinius metus, (palaimintuoju paskelbtas 2017 metais) ir arkivyskupą Jurgį Matulaitį MIC (1871 04 13–1898 11 20–1919 07 13–1927 01 27), palaimintuoju paskelbtą 1987 metais. Konferencijoje „Pašaukimo šventumui išsipildymas Lietuvių tautoje“ buvo paminėti iš Panevėžio vyskupijos kilusieji Dievo tarnai.

Konkurso „Malda už Lietuvą“ laureatai

Prel. Juozas Šiurys (centre), kan. Vygintas Gudeliūnas ir Švietimo skyriaus vyr. specialistė Indra Mileškienė sveikina finalininkus

Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį Telšių dekanato tikybos mokytojų metodinė taryba, bendradarbiaudama su Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonu dekanu prel. Juozu Šiuriu, Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedros administratoriumi kan. Vygintu Gudeliūnu bei Telšių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriumi, suorganizavo 6–9 klasių mokinių konkursą „Malda už Lietuvą“. Konkurso tikslas – paskatinti mokinius įsigilinti į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą prieš 100 metų ir visą dramatišką mūsų tautos istoriją, įžvelgti Viešpaties veikimą, apmąstyti ir išreikšti maldos žodžiais, ko labiausiai reikia Lietuvos dabarčiai ir ateičiai. Vienas iš uždavinių buvo plėtoti mokinių tiriamuosius, analitinius, kūrybinius bei raštingumo gebėjimus ir maldą parašyti ne kompiuteriu, o ranka.

Pažinkime kunigą Alfonsą Lipniūną   

Į knygos „Kunigas Alfonsas Lipniūnas“ pristatymą jo gimtojoje sodyboje Talkoniuose atvyko vysk. Jonas Kauneckas (dešinėje)

Šiemet išleista Pasvalio šviesuoliui, visuomenės veikėjui, Štuthorfo koncentracijos stovyklos kankiniui Dievo tarnui kun. Alfonsui Lipniūnui (1905 05 12–1930 06 14–1945 03 28) skirta knyga, parašyta jo draugo ir bendražygio kun. Stasio Ylos. Pasvalio krašte knygos pristatymas įvyko gegužės 17 dieną Alfonso Lipniūno gimtojoje sodyboje Talkoniuose.

Knyga „Kunigas Alfonsas Lipniūnas“ – pasakojimas apie žmogų, kuriam karo plėšomame pasaulyje svarbiausi priesaikai buvo mylėti artimą ir aukotis. Šiuos kunigo priesakus, kurie buvo tapę jo gyvenimo principais, pabrėžė visi knygos pristatyme kalbėjusieji: knygos parengėja Lionė Lapinskienė, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Pumpėnų parapijos klebonas kun. Domingo Avellaneda IVE, Panevėžio šviesuolė bibliotekininkė Albina Saladūnaitė, Jurgėnų bibliotekininkė Asta Salučkienė, Panevėžio A. Lipniūno progimnazijos mokytojai bei sveikinimo žodį susirinkusiems taręs Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas. Po atviru dangumi liejosi susirinkusiųjų ir Panevėžio A. Lipniūno progimnazijos choristų giedamos religinės giesmės, buvo rodomas mokinių spektaklis pagal Oskaro Vaildo pasaką „Laimingasis princas“, dar kartą priminęs apie žmogiškumo ir pasiaukojimo stebuklą, koncertavo saviveiklininkų kapela „Linksmieji kaimynai“ ir vyko kaimiškos vaišės. Pakylėtą renginio dalyvių nuotaiką trumpai apibūdinusi A. Saladūnaitė sakė: „Rodos, kad čia ir dabar vyksta gerumo misterija“.

Paroda iš Trakų bažnyčios lobyno

Trakų Dievo Motina, XVI a., be aptaiso

Birželio 13 dieną Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) atidaryta paroda „Trakų Dievo Motina – Lietuvos Globėja. Trakų bažnyčios lobynas XV–XIX a.“, pristatanti vieną ankstyviausių ir garsiausių stebuklingųjų atvaizdų Lietuvoje ir jo gerbimo istoriją. Trakų Dievo Motinos atvaizdas yra pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje oficialiai vainikuotas Popiežiaus atsiųstomis karūnomis. 1718 metais auksines Švč. Mergelės Marijos ir Kūdikėlio Jėzaus karūnas iš Vatikano bazilikos kapitulos nustatyta tvarka išrūpino Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis. Parodoje eksponuojamos stebuklingojo paveikslo puošmenos: septynios karūnos, du aptaisai, dvi monstrancijos, kiti lobyno reikmenys, votai, liturginė tekstilė.

Jau 1630 metais minimos šešios skirtingos Marijos karūnos, iš jų tik viena išliko iki šiol. Ji datuojama XVII amžiaus pradžia ir mena Benedikto Vainos arba Eustachijaus Valavičiaus klebonavimo Trakuose periodą. Antroji, auksinė, ypač puošni, emaliu, perlais ir brangakmeniais išdailinta Marijos karūna, manoma, buvo dovanota Sapiegų giminės XVII amžiaus I pusėje. 1677 metais Vilniaus vyskupas Mikalojus Steponas Pacas garsiajam paveikslui užsakė sidabrinį auksuotą aptaisą – reto meistriškumo auksakalystės kūrinį. Jis pasiekė mūsų laikus netekęs vienos plokštės. Antrąjį išlikusį aptaisą, kuris ir dabar puošia paveikslą, 1723 metais nukalė Vilniaus auksakalys Jonas Frydrikas Šemnikas. Trakų bažnyčios lobyne aptinkame ne vieną šio garsaus menininko kūrinį: Šemnikui priklauso ir Trakų bažnyčios didžiojo altoriaus antepedijaus kalstiniai bei šešios altoriaus žvakidės. Nors meistras savo dirbinių nesignavo, jo unikalus braižas ir mėgstami augaliniai motyvai leidžia priskirti jam du relikvijorius bei vieną iš septynių išlikusių XVIII amžiaus mišių taurių. Lobyno puošmena yra ir kito talentingo Vilniaus auksakalio Jono Lario sukurta ankstyviausia Lietuvoje rokoko stiliaus monstrancija, artima XVII amžiaus pabaigos Augsburgo auksakalystės mokyklai.

Raktas į gerą išpažintį

Geras pagrindas išpažinčiai yra sąžinės apskaita, nuoširdus gailestis už padarytą blogį. Kitas žingsnis – pavienių nuodėmių įvardijimas, atliekamas konkrečiai ir blaiviai, nesigėdijant. Evangelija moko, jog Viešpačiui užtenka užuominos. Dieviškasis gailestingumas kantriai laukia sugrįžtančio sūnaus palaidūno: Jis išeina pirma jo, jį pralenkdamas pirmas prisiliečia prie jo širdies, šitaip sužadina troškimą vėl būti apkabinamam Jo begalinio švelnumo, kad galėtų vėl eiti pirmyn į gyvenimą. Būtent todėl turime, nuodėmių apskaitą atlikdami be dvejojimo, nes paskui jau pats Viešpats mums „užčiaupia lūpas“, tarsi norėtų pasakyti: „Gana, užteks!“ Viešpačiui užtenka pamatyti „skausmo užuominą“, Jis nenori kankinti tavo sielos, o nori ją apkabinti. Jis nori tavo džiaugsmo, nes Viešpats atėjo išgelbėti mus tokius, kokie esame, vargšai nusidėjėliai, prašantys, kad Jis mūsų ieškotų, surastų, paimtų į rankas ir neštų.

Mirė Nikaragvos kardinolas

Kard. Migelis Obando Bravo

Birželio 3 dieną Nikaragvoje mirė šios šalies sostinės Managvos arkivyskupas emeritas kard. Migelis Obando Bravo (Miguel Obando Bravo). Jis buvo gimęs 1926 02 02 La Libertade. Gimtojoje Nikaragvoje baigęs saleziečių gimnaziją, tęsė mokslus saleziečių kolegijoje Salvadore. Tapęs saleziečių kongregacijos nariu buvo pasiųstas toliau studijuoti į Kolumbiją, Gvatemalą, galiausiai ir į Romą. Ten ruošėsi pedagoginiam darbui. Grįžęs į Nikaragvą, 1958 08 10 buvo įšventintas kunigu ir pradėjo dirbti matematikos ir fizikos mokytoju saleziečių mokyklose. Tuo pat metu ėjo saleziečių kunigų seminarijos prefekto pareigas. Vėliau tapo seminarijos rektoriumi.

Kun. M. Obando Bravo popiežius Paulius VI 1968 01 18 paskyrė Nikaragvos Matagalpos vyskupijos vyskupu augziliaru, o jau po dvejų metų –1970 02 16 – sostinės Managvos arkivyskupu. Kardinolu jį 1985 05 25 paskyrė popiežius Jonas Paulius II. Jau aštuoniasdešimtuosius metus einančio kardinolo M. Obando Bravo atsistatydinimo prašymas iš Managvos arkivyskupo pareigų patenkintas 2005 04 01. Tai buvo vienas paskutinių popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato potvarkių. 2005 metų balandį kard. M. Obando Bravo dalyvavo konklavoje, išrinkusioje popiežių Benediktą XVI.