Krikščioniškojo tikėjimo revoliucingumas

Popiežius Pranciškus Ekvadore kalbėjo apie naujosios evangelizacijos bruožus

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus su Ekvadoro prezidentu Rafaeliu Korea

Milijoninės minios dalyvavimas pamaldose

Kaip ir žadėta mūsų skaitytojams, prisimenant popiežiaus Pranciškaus sakytas daugiau nei 20 kalbų ir homilijų jo paskutinėje užsienio apaštalinėje kelionėje į tris Lotynų Amerikos šalis – Ekvadorą, Boliviją ir Paragvajų – norisi išskirti kaip tik tuos aspektus, kurie turi labiau visuotinį pobūdį ir yra aktualūs mūsų gyvenimo sąlygoms. Pirmiausia galima įvardyti Šventojo Tėvo homiliją, sakytą liepos 7 dieną Ekvadoro sostinės Kito „Dviejų šimtmečių parke“ („Parque del Bicentaria“) ten aukojant šv. Mišias už tautų evangelizaciją. Parko, įrengto didžiulėje 125 hektarų buvusio oro uosto (kuriame iškilmingai sutiktas prieš 30 metų, 1985-aisiais, Ekvadorą aplankęs Šventasis Tėvas Jonas Paulius II) teritorijoje, pavadinimas yra nuoroda į dabar švenčiamas Ekvadoro ir visos Lotynų Amerikos nacionalinio išsivadavimo kovos (1809–1824) iš Ispanijos kolonijinio valdymo 200-ąsias metines. Į popiežiaus Pranciškaus vadovautas pamaldas susirinko net 1,2 milijono žmonių ir tai tikrai neturintis precedento didelis skaičius, žinant, kad pačiame Kito mieste yra 1,6 milijono gyventojų. Beje ir kitose Popiežiaus aukotose šv. Mišiose po atviru dangumi visose trijose lankytose valstybėse susirinkdavo nuo 1 iki 2 milijonų tikinčiųjų, kurie negalėjo atsidžiaugti juos aplankiusiu pirmuoju iš Lotynų Amerikos kilusiu apaštalo šv. Petro įpėdiniu. Šventasis Tėvas per gana įtemptą ir daugybės programos įvykių kupiną liepos 6–13 dienų vizitą demonstravo akivaizdų jaunatvišką entuziazmą be jokių nuovargio požymių, nepaisant solidaus 78 metų amžiaus.

Popiežiaus palinkėjimai Bolivijos žmonėms

Mindaugas Buika

Šventajam Tėvui kontroversiškai vertinamą krusifiksą įteikia Bolivijos prezidentas Evas Moralezas

Indėnų valstybės savitumai

Popiežius Pranciškus, pastarojoje apaštalinėje kelionėje lankydamasis Bolivijoje, kaip ir kitose dviejose Lotynų Amerikos šalyse (Ekvadore ir Paragvajuje) buvo susitikęs su vietos pilietinės visuomenės atstovais, politikais, verslininkais, diplomatinio korpuso nariais, kuriems gana išsamiai kalbėjo apie Bažnyčios socialinio mokymo aspektus, aktualius šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis. Toks susitikimas Bolivijoje įvyko liepos 8 dieną šalies sostinės La Paso Taikos Dievo Motinos (Nuestra Senora de la Paz) katedroje, kurioje susirinkusiems Šventasis Tėvas aiškino, kad socialinių problemų sprendimui yra reikalingas visų visuomenės sluoksnių dalyvavimas ir bendradarbiavimas aiškiai skiriant bendrojo gėrio ir materialinės gerovės (turto kaupimo ir vartojimo) suvokimą bei integralios ekologijos svarbą. Beje, Bolivija, pavadinta didžiojo Lotynų Amerikos nacionalinio išsivadavimo lyderio Simono Bolivaro (1783–1830) vardu, gamtiniu atžvilgiu yra unikali aukštikalnių valstybė. Ji turi aukščiausiai pasaulyje įsikūrusią sostinę (3658 metrai virš jūros lygio),  aukščiausiai esantį Titikakos ežerą (3812 metrų). Bolivijoje didžiausią gyventojų dalį visoje Lotynų Amerikoje sudaro čiabuviai indėnai (daugiau nei 60 proc.), priklausantys gausybei genčių su 36 kalbomis ir dialektais, nors valstybinė kalba kaip ir kitur kontinente – ispanų.

Nėra tikėjimo be solidarumo

Popiežiaus Pranciškaus mintys Paragvajaus varguomenei

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus su Paragvajaus prezidentu Oraciju Kartesu

Šventosios šeimos liudijimas

Popiežiui Pranciškui daug kalbant apie vargšų reikalus bei būtinumą padėti jiems, natūralu buvo laukti ir jo asmeninio susitikimo su neturtingaisiais. Kaip tik toks susitikimas įvyko paskutiniąją vizito dieną, liepos 12-ąją, Paragvajaus sostinės Arunsjono priemiesčio Banjado lūšnynų kvartale, kuriuo sielovadiškai rūpinasi tėvai jėzuitai. Vargingumą pabrėžia ir nepatogi lokalizacija – priemiestis įsikūręs drėgnoje zonoje palei upės vagą ir gana dažnai kenčia nuo potvynių, kurie dar labiau paaštrina čionykštes socialines problemas. Banjade veikia viena didelė Sagrada Familia (Šventosios Šeimos) parapija, turinti trylika kapelionijų su savomis koplyčiomis. Kaip tik vienoje tokių koplyčių, dedikuotoje Šv. Jonui Krikštytojui, Šventąjį Tėvą širdingai priėmė Banjado bendruomenės vadovai ir tėvai jėzuitai su ta proga atvykusiu Jėzaus Draugijos provincijolu (pats popiežius Pranciškus irgi yra jėzuitas vienuolis, praeityje buvęs Draugijos provincijolu kaimyninėje Argentinoje). Po to jis pavaikščiojo po apylinkes, apsilankė vienuose namuose, kuriuose senyva šeimininkė pasiūlė sriubos, susipažino su įgyvendinamais bažnytinės ir valstybinės paramos projektais. Keli tūkstančiai žmonių Šventojo Tėvo laukė susirinkę vietiniame sporto aikštyne, kur jis išklausė kelis liudijimus, platesnėje kalboje akcentavo artimą ryšį tarp krikščioniškojo tikėjimo ir solidarumo raiškos siekiant socialinio teisingumo, įveikiant paplitusį skurdą.