Gyvybės gynimas įstatymuose

Aptariant palaimintojo Jono Pauliaus II encikliką „Evangelium Vitae“

Mindaugas BUIKA

Du didieji šių dienų gyvybės gynėjai, Bažnyčios palaimintieji popiežius Jonas Paulius II ir Motina Teresė iš Kalkutos

„Paslėpto totalitarizmo“ pavojai

Aptariant palaimintojo Jono Pauliaus II socialinio mokymo paveldą verta prisiminti, kad pabrėždamas, jog Bažnyčia gina demokratinės santvarkos pranašumus, jis visada nurodydavo žmogaus teisių, ypač gyvybės ir šeimos teisių, palaikymo svarbą. 1991 metais paskelbtoje enciklikoje „Centesimus Annus“ (plačiau šis socialinis dokumentas svarstytas gegužės 11 dienos „XXI amžiaus“ numeryje) Šventasis Tėvas linkėjo, kad po totalitarinio komunizmo žlugimo tvirtus demokratijos pagrindus dedančios Rytų ir Vidurio Europos tautos turi vadovautis minėtų teisių pripažinimu ir įtvirtinimu. „Iš pagrindinių teisių pirmiausia reikia paminėti teisę gyventi, kurios neatskiriama dalis – teisė augti po motinos širdimi nuo pradėjimo momento, teisė gyventi darnioje šeimoje ir tokioje moralinėje aplinkoje, kurioje sudarytos palankios sąlygos asmenybės ugdymui“, – rašė minėtoje enciklikoje popiežius Jonas Paulius II, pažymėdamas, kad tų teisių sintezę sudaro „religinė laisvė, suprantama kaip teisė gyventi pagal savo tikėjimą ir transcendentinį žmogiškojo asmens (sukurto pagal Dievo paveikslą) orumą. Tai įmanoma tik demokratinėje santvarkoje, besiremiančioje veikiančiomis teisinėmis normomis ir vertybėmis, nes „istorija moko, kad demokratija be dvasinių vertybių nesunkiai tampa  aiškiu ar paslėptu totalitarizmu“.

Prof. Algimantas Marcinkevičius: didis mokslininkas ir taurus žmogus

Dr. Aldona Kačerauskienė

Prof. Algimantas Marcinkevičius

Balandžio viduryje prof. A. Marcinkevičiui suėjo 90 metų. Ta proga balandžio 28 dieną Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje kardinolas Audrys Juozas Bačkis aukojo padėkos šv. Mišias, o balandžio 29 dieną Vilniaus universiteto Teatro salėje įvyko šventinė mokslinė konferencija, kurios metu buvo pristatyta solidi knyga Širdis yra graži, sudaryta Marijos Virketienės, į kurią sudėti profesoriaus bendradarbių prisiminimai.

Ištikimi Hipokrato priesaikai

(Pabaiga. Pradžia Nr. 4)

Janina SEMAŠKAITĖ

LSMU Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vadovas docentas Valdemaras Kruminis

Ir tegul didieji Lietuvos „patriotai“ neskuba smerkti medikų už tokį atsakymą. Kad ir ką sakytų mūsų valstybės vadai, kad ir kaip bandytų įtikinti tautą, jog Lietuvai gydytojų – per daug, išties patekti pas aukštos kvalifikacijos specialistą pacientui nelengva. Net siuntimą išsireikalauti pas aukštesnio lygio specialistus – sudėtinga. Didelė atsakomybė užkraunama šeimos gydytojui, deja, jis ne visažinis. Iš kur atsiranda tokios neigiamos tendencijos?

Išlaikykime pagarbą žmogaus gyvybei

Viešas kreipimasis į LR Seimo narius, svarstančius Dirbtinio apvaisinimo įstatymus

Seime svarstomi Dirbtinio apvaisinimo įstatymo (D. Mikutienė, V. Gapšys) bei Pagalbinio apvaisinimo įstatymo (A. Čaplikas) projektai, visuomenėje sukėlę nevienareikšmes diskusijas. Dažnai šiose diskusijose klaidingai aiškinamas Katalikų Bažnyčios mokymas apie žmogaus gyvybės atsiradimą ir dirbtinį gyvybės pradėjimą. Pagal Bažnyčios mokymą nuo apvaisinimo momento (zigotos susidarymo) Dievas įkvepia sielą.