|
Pakilti iš priklausomybių liūno
Mindaugas BUIKA
|
|
Popiežius Pranciškus, laimindamas
brazilų vaikus, ypač pabrėžė rūpinimosi
silpniausiaisiais svarbą
|
Vizitas į Rio de Žaneiro ligoninę Gyvybės kultūros ir blaivybės skatintojų didžiausio dėmesio popiežiaus Pranciškaus apaštališkojo vizito į Braziliją ir dalyvavimo Pasaulinėse jaunimo dienose metu susilaukė apsilankymas Rio de Žaneiro Šv. Pranciškaus Dievo Apvaizdos (Sao Francisco de Assis na Providencia de Deus) ligoninėje. Šioje pranciškonų tretininkų 1985 metais įkurtoje ir jų administruojamoje medicinos įstaigoje yra gydomi nuo priklausomybių narkomanijos ir alkoholizmo kenčiantys pacientai, daugiausia jauni žmonės. Apsilankymu ligoninėje Šventasis Tėvas norėjo parodyti viltingą solidarumą nusprendusiems ryžtingai išsivaduoti iš šios blogybės, padėkoti medicinos darbuotojams ir sielovadininkams už suteikiamą pagalbą ir artimo meilę bei pabrėžti politikų ir visuomenininkų pareigą kovoti su narkotikų ir alkoholio plitimu. Beje, popiežius emeritas Benediktas XVI aplankydamas Braziliją 2007 metais irgi buvo nuvykęs į panašią įstaigą brolių pranciškonų išlaikomą Vilties ūkį (Fazenda de Esperanza), kuriame prasmingai darbuodamiesi gydosi jauni alkoholikai ir narkomanai.
|
|
Vasara, kai dirbau statybose
Arminas Mockevičius
Važiuodamas miestu ir matydamas dirbančius kelininkus, statybvietėse vaikščiojančias žmogystas, prisiminiau savo darbą statybų įmonėse vasarą. Keista, kad tokiuose pavojinguose darbuose mažai tvarkos apskaitos ir labai daug saviapgaulės. Tai buvo maždaug prieš septynerius metus, buvau gana pasitikintis jaunuolis, ką tik baigęs mokyklą, tačiau tada dar nebuvau toks iniciatyvus ir galvojau, kad pinigai atneša gyvenime laimę, ir pradėjau dirbti tik dėl pinigų. Statybose buvau naujokas. Keista, tačiau ypatingų saugos instrukcijų neatsimenu turėjęs. Kai atėjau į statybvietę, nustebau, kad niekas ypatingai manimi nesirūpina, darbo neskiria, tačiau vėliau supratau, kad didelė dalis žmonių ten imituoja darbą. Vieną kartą tiesiog stovėdamas, rašydamas mobiliuoju telefonu žinutę gavau priekaištą iš savo brigadininko, kad nieko nedirbu, nors buvau atlikęs visus jo nurodymus ir laukiau naujų. Pamatęs mano konfliktą su brigadininku kitas darbuotojas man patarė pasiimti lentą ir vaikščioti, tada visiems įtiksiu. Atrodytų, genialus patarimas, tačiau niekada nemėgau apgaudinėti, ir man pasirodė kvaila taip elgtis (matyt, toje įmonėje daug kas taip darė, nes po kelių metų ji bankrutavo). Taigi, tai buvo pirmas žingsnis, kuris neleido pritapti prie ten buvusios tvarkos. Antras buvo, kai važiuodamas į darbą (mus vežė autobusas į miestelį šalia Marijampolės) ir iš darbo atsisakiau įkalti, nors tuo metu nebuvau nusistatęs prieš alkoholio vartojimą, bet tiesiog tuo metu visiškai nevartojau dėl to, kad norėjau vairuoti po darbo, ir šiaip atrodė šiek tiek kvaila gerti prieš ir po darbo, deja, didelė dalis statybose dirbančių taip negalvoja, ir dėl šito savo principingumo buvau, lengvai tariant, nesuprastas.
|
