Svarbiausia gyvenimo versmė

Mindaugas BUIKA

Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininkas arkivyskupas Vinčensas Palija sveikinasi su sužadėtinių poromis

Šeimos dienos tikslingumas

Kauno arkivyskupijos iniciatyva „Žalgirio“ arenoje surengtoje įspūdingoje šventėje gražiai paminėjus Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) įsteigtą Tarptautinę šeimos dieną, verta atkreipti dėmesį ir į pačioje JTO būstinėje Niujorke ta proga surengtą tarptautinį susitikimą, kuriame svarbią kalbą pasakė Vatikano delegacijos vadovas Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininkas arkivyskupas Vinčensas Palija (Vincenzo Paglia). Paminėtina, kad kasmet gegužės 15-ąją minima Tarptautinė šeimos diena gražiai įsiterpia į kitą proginių dienų minėjimą: balandžio paskutinis sekmadienis yra Gyvybės gynimo diena, gegužės pirmas sekmadienis – Motinos diena, birželio 1-oji Vaikų gynimo diena, o pirmas birželio sekmadienis – Tėvo diena. Katalikiškosios Airijos šeimų organizacijos netgi siūlo savo vyriausybei trečiąjį gegužės sekmadienį paskelbti Nacionaline šeimos diena, minima valstybiniu mastu ir tokiu būdu ne tik šventiniais renginiais, bet akademiniuose ir kituose sluoksniuose išsamiau aptarti šeimos, dabar išgyvenančios sunkią krizę, poreikius. Nacionalinės Lietuvos šeimos dienos įsteigimas būtų ženklus šiemet šalies krikščioniškų Bažnyčių iniciatyva minimų Šeimos metų rezultatas. Tikslas yra labai aiškus: Lietuvos šeimos (tėvai ir motinos, vyrai ir žmonos su savo vaikais) turi tikrai pajusti, kad valstybė ir Bažnyčia, pilietinė ir tikinčiųjų bendruomenė vertina jų vaidmenį ir atsakomybę bei pasirengusios jas saugoti ir stiprinti sparčiai besikeičiančiomis socialinėmis, ekonominėmis ir demografinėmis sąlygomis su visu jų prieštaringumu.

Kodėl Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai Europos Sąjungoje

Daiva ČERVOKIENĖ

Lietuvos moterų vidutinė gyvenimo trukmė (VGT) yra 79,45 metų (ES vidurkis – 83 m.) nėra pati mažiausia (moterys trumpiau gyvena Latvijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje), o vyrų 68,39 metų – mažiausia visoje ES. Lietuvos vyrai vidutiniškai gyvena 68, o ES vidurkis – 77 metai. Visame pasaulyje moterų VGT yra 66 metai, o vyrų – 62,7 metų. Beje, didžiausia „praraja“ tarp vyrų ir moterų VGT yra kaimyninėje Rusijoje. Rusės moterys gali tikėtis gyventi net 13 metų ilgiau už savo tėvynainius, ukrainietės – 11,7 metų.

Labiau išsivysčiusiose šalyse VGT ilgesnė. Pavyzdžiui, Japonijoje, Andoroje, Singapūre ji viršija 81 metus, o kai kuriose Afrikos valstybėse tesiekia vos 34 metus (tam didelės įtakos turi AIDS).

Lietuvoje 2013 metais gyveno 1603014 moterų 1368891 vyras, tūkstančiui vyrų teko 1171 moteris.

Mitai ir faktai apie rūkymą ir metimą

Gegužės 31-ąją minėjome Pasaulinę dieną be tabako. Šia proga primename plačiausiai paplitusius mitus apie rūkymą. Dėl tabako vartojimo kas 6,5 sekundės pasaulyje miršta žmogus. Tyrimais įrodyta, kad paauglystėje pradėję rūkyti žmonės (tokių yra daugiau nei 70 proc.), kurie rūkys du dešimtmečius ir ilgiau, mirs 20–25 metais anksčiau nei nerūkiusieji.

Visa tiesa apie sveikatą ir rūkymą

Mitas: rūkymas mažina stresą bei padeda pasijusti ramiam ir atsipalaidavusiam.

Faktas. Iš tiesų tabako komponentai ne atpalaiduoja, o slopina svarbiausias centrinės nervų sistemos sritis. Tačiau pripratęs prie cigaretės žmogus negali be jos atsipalaiduoti ir patenka į užburtą ratą. Tyrimais įrodyta, kad niekada nebandę rūkyti ar šį įprotį metusieji jaučiasi mažiau prislėgti, ramesni bei patiria mažiau streso. Tyrimais įrodyta, kad ilgainiui nikotinas blokuoja smegenų ląsteles ir sumažina galimybę patirti malonumą.

Dėl rūkymo kasmet miršta 700 tūkst. europiečių

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų tikslas – priminti, jog tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas yra svarbiausias faktorius, sukeliantis lėtines neinfekcines ligas. Tyrimų duomenimis, apie 13 mln. Europos Sąjungos (ES) gyventojų kenčia dėl lėtinių neinfekcinių ligų, kurias sukelia rūkymas. 29 proc. ES gyventojų rūko ir dėl šio žalingo įpročio apie 700000 jų kasmet miršta. ES kasmet išleidžia 25,3 mlrd. eurų rūkymo sukeltoms ligoms gydyti ir 8,3 mlrd. eurų prarandama dėl tabako vartojimo sukeltų nuostolių: mirčių, ankstyvos pensijos, nedarbingumo ir kt.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pažymi, jog pernelyg ankstyvos mirties ir daugybės lėtinių ligų galima išvengti, nepradėjus rūkyti ar nustojus vartoti tabaką. Kaip rodo apklausos, trys iš keturių vartojančiųjų tabaką norėtų pakeisti tokį savo elgesį, tačiau dėl stiprios fiziologinės ir psichologinės priklausomybės tik 7 proc. geba savarankiškai, be kitų pagalbos visiškai atsisakyti rūkymo. Rūkymo metimo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo kompetentingų specialistų patarimų. Taip metusiųjų rūkyti skaičių galima padidinti 15–30 proc.

Šeimų šventėje – aktyvios rajono šeimos

Radviliškio kultūros centre vyko Šeimos metams skirtas renginys – Šeimų šventė. Renginio iniciatorė Eglė Šveckienė, Radviliškio rajono savivaldybės šeimų tarybos pirmininkė, sakė, kad idėja suorganizuoti tokį renginį, suburiantį šeimas, jau seniai sukosi jos mintyse, o tuomet, kai 2014 metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Šeimos metais, idėja tapo renginiu. Siūlymą suburti Radviliškio rajone gyvenančias šeimas, kurios nori atskleisti savo šeimos talentus (šokti, dainuoti, groti, megzti, austi, pinti, drožinėti ir kt.), palaikė ir Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai, tad į Radviliškio miesto kultūros centrą sukviesti šeimas, kurios galėtų būti pavyzdys kitiems, nebuvo sunku.

Šventėje susirinkusias šeimas pasveikino Radviliškio rajono savivaldybės meras Darius Brazys. Jis padėkojo šeimoms, dalyvaujančioms renginyje, už jų visuomeniškumą, už tinkamą vaikų auklėjimą, už saugumo jausmą, kurį suteikė šeima. „Šiandien stoviu čia didžiuodamasis Radviliškio kraštu. Tiek daug čia gražaus jaunimo, tiek daug čia energingų, veiklių jų tėvų, tiek daug čia šviesių akių vyresnių žmonių. Visi jie – gražių, visuomeniškų, veiklių šeimų nariai. Jūs – šeimos institucijos visuomenėje ambasadoriai, tradicijų puoselėtojai, jaunosios kartos ugdytojai. Visuomet būkite žmogiškųjų vertybių perdavimo mokykla, būkite pavyzdys kitoms šeimoms. Branginkite ir saugokite savo sukurtą patį didžiausią turtą – šeimą“, – kalbėjo jis.

Vakaras jaunimui „Mano gyvybė – mano reikalas?“

Gegužės 14 dieną Kauno arkivyskupijos Jaunimo centre įvyko paskutinis susitikimas jaunimui iš ciklo „Atvirai apie save ir kitus“. Jo tema „Mano gyvybė – mano reikalas. Galiu daryti, ką noriu. Ar tikrai?“ dalijosi doc. dr. Nijolė Liobikienė ir Lina Jakelė, dirbanti sielovadininke Kauno slaugos ligoninėje.

Vakaro pradžioje buvo kalbama apie dar negimusius vaikus, apie tai, nuo kada užsimezga gyvybė, kad reikia ją išsaugoti. Buvo pateikti pavyzdžiai sudėtingų atvejų, kurie dažnai realiai iškyla, kai moteris pastoja po išprievartavimo, kai motina serga kokia nors liga, kai šeimoje jau yra daug vaikų, o gyvenimo sąlygos sunkios ir iš anksto aišku, jog vaikutis gims neįgalus. Jauni žmonės buvo pakviesti pamąstyti, ar tai pateisinama, ar ne. Vėliau N. Liobikienė visiems leido palaikyti rankoje 12 savaičių negimusio kūdikio muliažą klausdama kiekvieno, ar tai jau yra žmogus. Lietuvos įstatymai tokio kūdikio dar negina, tačiau aiškiai matosi, kad tai jau yra susiformavęs žmogus. Galiausiai visi pritarė, kad bet kokiu atveju negalime pateisinti aborto, tačiau turime palaikyti moterį, kuri yra toje situacijoje, suteikti jai pagalbą ir ne teisti, bet turėti gailestingą širdį.

Moterų tapyba moterims

Tapybos parodą „Moterys – moterims“ Vilniaus universiteto Onkologijos instituto klinikų Onkoginekologijos poskyryje atidarė susirinkusi Instituto bendruomenė ir Seimo narės Dangutė Mikutienė, prof. Vida Marija Čigriejienė bei Vincė Vaidevutė Margevičienė.

Paroda skirta ką tik pasibaigusiam kiaušidžių vėžio žinomumo mėnesiui ir iš Klaipėdos atkeliavo į Vilnių. Parodoje savo darbus eksponuoja žinomos Lietuvoje dailininkės Jūratė Čėsnaitė, Miglė Kosinskaitė, Dalia Skridailaitė, Dalia Kirkutienė, Irmina Viningienė, Ina Lukauskaitė, Diana Rudokienė. Parodą organizavo asociacija Onkologija.lt ir Dalia Bielskytė, parodos globėja – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.

„Jaučiu didelę garbę ir atsakomybę būti šios nuostabios parodos globėja, – pasakė Dangutė Mikutienė. – Sunkios ligos ištiktos patiriame ir stresą, ir skausmą. Kiekvienoje gydymo įstaigoje neišvengiamai su tuo susiduriame, tad tikiu, jog meno kūriniai taps parama ir atgaiva Jūsų pacientėms“.

Šeimos ir šeimynos sodino ąžuolus

Gegužės 31-ąją į Visuomenės harmonizavimo parką (Prienų rajonas) susirinkusios šeimos ir šeimynos iš visos Lietuvos spindėjo šypsenomis ir gera nuotaika – čia vyko tradicija tapusi Šeimų ir šeimynų šventė.

„Didžiuojuosi, kad tokia graži šventė, globojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vyksta jau ketvirtus metus, kad kiekviena šeima ir šeimyna, kiekvienas jos narys čia randa įdomios veiklos, o mažieji nepaliauja juoktis ir šypsotis. Tikiuosi, jog ši tradicija tęsis toliau, ir visos Lietuvos šeimos čia rinksis dar ilgai“, – sveikindama šeimas ir šeimynas sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Šiemet šventėje prasidėjo ir nauja graži tradicija – buvo pradėtas sodinti šeimų ąžuolų parkas, kuriame 100 užsiregistravusių šeimų sodino savo vardinius šeimos ąžuoliukus. Ministrė dėkojo prie šios iniciatyvos prisidėjusioms šeimoms ir įteikė padėkas. „Tikiuosi, kad Jūsų sodinukas užaugs tvirtu ąžuolu, o Jūsų šeima visada bus vieninga ir darni“, – kalbėjo ji.

Blaivystės propaguotojas

A†A Leonas Laimutis Mačiūnas
(1928 07 17 – 2014 05 29)

Eidamas 86-uosius metus mirė doro, blaivaus gyvenimo būdo propaguotojas profesorius, medicinos mokslų daktaras Leonas Laimutis Mačiūnas. Jis gimė Vainežerio kaime, Alytaus rajone, miškininko ir mokytojos šeimoje. Tėvai kelis kartus keitė gyvenamąją vietą, todėl Leonui teko mokytis ne vienoje mokykloje. 1945 metais jis aukso medaliu baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, tais pat metais įstojo į Vilniaus universiteto medicinos fakultetą. Tėvams persikėlus į Kauną, Leonas perstojo į Vytauto Didžiojo universitetą ir baigė 1950 metais. Dirbo Kauno greitosios pagalbos stotyje, Antrojoje ligoninėje, dėstė Kauno medicinos mokykloje.

1966 metais L. L. Mačiūnas įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto aspirantūrą, 1970 metais apgynė kandidatinę (dabar daktaro), 1988 metais – habilitacinę disertaciją, 1991 metais išleido monografiją „Opaligė – gravitacinė liga“, 1991 metais jam suteiktas profesoriaus vardas. Prof. dr. L. L. Mačiūnas yra paskelbęs per 270 mokslinių straipsnių, skaitęs daug ne vien medicinos, bet ir moralės temomis pranešimų suvažiavimuose, konferencijose Lietuvoje ir užsienyje.