Belgijos katalikiškose psichiatrinėse ligoninėse – gėdinga eutanazija

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus ir Artimo meilės brolių vienuolijos generalinis vyresnysis brolis Renė Stokmanas

Jau esame pripratę, kad atsilaisvinančiose nykstančių vienuolijų patalpose vyksta įvairūs pokyliai, vestuvės bei kitokios linksmybės, neretai prasilenkiančios su tai sakralinei erdvei privalomomis etinėmis nuostatomis. Tačiau tai, kad vienuolių išlaikomose katalikiškose ligoninėse būtų žudomi psichiniai ligoniai nacių Vokietijoje šiems pacientams pradėtu taikyti vadinamuoju eutanazijos būdu – suleidus letalinę injekciją – tapo šokiruojančia naujiena netgi Belgijoje, kur eutanazija legalizuota dar 2001 metais ir kur nuo 2013-ųjų tokį „švelnų numarinimą“ leidžiama taikyti netgi sunkiai sergantiems vaikams.

Šokiruojantis vienuolių sprendimas

Neseniai buvo pranešta, kad popiežius Pranciškus įsakė Artimo meilės brolių vienuolijai sustabdyti eutanazijos vykdymą jos Belgijoje administruojamose ligoninėse. Artimo meilės brolių (ne kunigų) bendruomenę Belgijos mieste Gente 1807 metais įkūrė Dievo tarnas kunigas Jozefas Trystas (Joseph Triest), kurio beatifikacijos bylos tyrimas pradėtas 2001 metais. Šių vienuolių bendruomenės dabar veikia 30-yje pasaulio šalių ir pagal šv. Vincento Pauliečio dvasingumo įkvėptą charizmą rūpinasi vargingo jaunimo švietimu, globoja senelius ir psichinius ligonius. Artimo meilės broliai šiuo metui Belgijoje valdo 15 psichiatrinių ligoninių, kuriose gydoma daugiau kaip 5000 pacientų. Tai sudaro maždaug 20 proc. šios šalies tokio pobūdžio medicinos įstaigų. Tos vienuolijos administruojamų Belgijos psichiatrinių ligoninių valdyba gegužę pranešė, kad leis gydytojams atlikti eutanaziją pacientams pagal šalyje galiojančius įstatymus. Kaip minėta, Belgija, kartu su Olandija yra vienintelės šalys, kuriose leidžiama nužudyti psichinę negalią turinčius žmones, jeigu jie to prašo. Anot tų ligoninių vadovų, eutanazija bus atliekama tik tuomet, jei nėra kitos gydymo alternatyvos, nors tai ir nebūtų mirtina (pavojinga gyvybei) liga. Be to, buvo patvirtinta, kad bus gerbiama gydytojo sąžinės laisvė atlikti eutanaziją ar jos neatlikti.

Ar ne Rimvydas Valatka su Goda Raibyte sapnuoja baltos kumelės sapną?

Neseniai žiniasklaidoje paskelbtas žurnalistės Godos Raibytės straipsnis „Rusiška propaganda vadinamai knygai – A. Verygos pratarmė“ (LRT.lt). Tikėjausi, kad straipsnyje bus ištisai tik autorės mintys. Bet perskaičius iki galo tapo aišku, kad ji pasakoja, cituoja labai apie save gerai manančio apžvalgininko Rimvydo Valatkos mintis, papildydama ir propagandos specialisto dr. Manto Martišiaus kur kas saikingesne, kultūringesne nuomone apie kun. Roberto Gedvydo Skrinsko knygą „Būkime blaivūs“ (2012), apie tuometinio doc. Aurelijaus Verygos pratarmę tai knygai ir to paties autoriaus, tik dabar jau Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro, paaiškinimą dėl šios pratarmės. Labai gaila, bet pati straipsnio autorė ir pati nepagrįstai priekabiauja prie tos knygos, prie jos autoriaus ir A. Verygos. Ir galvok, kad nori, ar tai – piktybiškas noras žmones sudirbti, ar tai iš neišmanymo.

Lrt.lt tinklalapio vyr. redaktorius V. Laučius tvirtina, kad už blaivybę kovojantis kunigas yra išprotėjęs...

Prieš savaitę „XXI amžiuje“ skelbėme Šėtos klebono kun. Roberto Gedvydo Skrinsko pareiškimą LRT Tarybos pirmininkui Žygimantui Pečiuliui ir LRT Tarybai, pavadintą „Dėl LRT klaidinančio, žeminančio, diskriminacinio ir šmeižikiško turinio skleidimo per visuomeninį transliuotoją“. Jame rašyta, kad LRT interneto tinklalapis lrt.lt paskelbė šmeižikišką Godos Raibytės tekstą „Rusiška propaganda vadinamai knygai – A. Verygos pratarmė“. Šiandien supažindiname su kun. R. G. Skrinskui atsiųstu lrt.lt tinklalapio vyr. redaktoriaus atsakymu.

Lrt.lt tinklalapio vyr. redaktorius Vladimiras Laučius atsiuntė atsakymą, kuriame be kita ko rašo:

Savo 2017-07-28 rašte LRT (toliau – raštas) nurodote, kad skundžiamas straipsnis „Rusiška propaganda vadinamai knygai – A. Verygos pratarmė“ (toliau – straipsnis) esąs „šmeižikiškas“. Tačiau nė vienas iš rašto teiginių nepatvirtina, jog straipsnio autorė G. Raibytė ką nors kaip nors apšmeižia. Jei šmeižto sąvoką traktuosime, vadovaudamiesi ne Jūsų asmenine nuomone, o Lietuvos Respublikos teisės aktais ir lietuvių kalbos žodynais, tai straipsnyje joks jo autorės teiginys nelaikytinas šmeižikišku.